„Tavo gyvenimo muzika“ – Music.lt rubrika, kurioje žmonės, kurių paprastai interviu klausiama visai kitokių klausimų, atsakinės į 10 klausimų apie muziką. Aktoriai, stilistai, dizaineriai, rašytojai, freelancer‘iai – šioje rubrikoje turės progą pasireikšti visi, kurių pagrindinė profesija nėra tiesiogiai susijusi su muzika.

Tai žmogus, kurį supratau, kad pamėgsiu jau tada, kai atsakęs į klausimus suskubo priminti „Tik nepamiršk pakalbinti ir moterų!”. Žmogus, kuris aktyviai kovoja už lygias teises ir net žurnale (jo straipsnius galite rasti „Panelėje“), kuriame rašo, rodos, pakankamai popsinėmis temomis, sugeba įterpti užuominas apie feminizmą, lygiateisiškumą ir toleranciją. Reikia tik mokėti skaityti tarp eilučių. Nuostabus režisierius, žurnalistas ir tiesiog protingas žmogus Romas Zabarauskas sutiko mums papasakoti apie savo gyvenimo muziką. Susipažinkite.

1. Kaip galėtumėte apibūdinti savo muzikinį stilių?

Niekaip. Vieno stiliaus nėra. Galiu tą pačią valandą pasiklausyti baroko muzikos, tada gėjų reperių iš Niujorko, o paskui kokio nors pigaus popso.

2. Kokį vaidmenį muzika vaidina jūsų gyvenime?

Muzika mano gyvenime ir labai svarbi, ir visiškai nesvarbi. Mano ilgo metražo filmas "Streikas" buvo iš dalies paremtas Lietuvos "beatmakerių" kultūra. Dar rašydamas scenarijų konsultavausi su beatmakerių krikštatėviu Vaiperiu ir muzikos veikėju Mark Splinter, kuris tapo filmo garso takelio režisieriumi. Bet vis dėlto aš pats esu visiškas šios kultūros "outsaideris" ir niekada neapsimečiau jos žinovu. Mane greičiau įkvėpė vakarėliai buvusiame "Satta" bare ir "Satta Outside" festivalyje. Ko tik ten nebuvo... Man tokios muzikos patinka klausytis ne namie, o būtent vakarėliuose, bet pastaruoju metu atitrūkau ir nuo jų - tiesiog šiek tiek pakeičiau gyvenimo būdą. Tad gal šiek tiek paradoksalu, bet nesu tas, kuris namie turėtų didelę muzikos biblioteką ir laisvalaikiu naršytų po įvairius blogus, ieškodamas vis kažko naujo. Kita vertus, ir toliau norėčiau savo filmuose naudoti elektroninę muziką. Mane labai erzina "holivudinis", visas emocijas teisingai palydintis orkestras. Muzika turi teisę į savo charakterį.

3. Kokį albumą ar dainą galėtumėte pavadinti savo gyvenimo garso takeliu?

Mano gyvenimas yra labai įvairus ir viena daina ar albumas jo negali apibrėžti. Bet pastaruoju metu man mintyse vis skamba šie žodžiai iš "Grease" miuziklo: "You better shape up, cause I need a man!".



4. Koks yra jūsų naujausias muzikinis atradimas?

Prieš kelias dienas amerikietis operatorius Zack Spiger Feisbuke pasidalino savo sukurtu prancūzų grupės Talisco video klipu. Tikrai rekomenduoju užmesti akį. Žiauriai gražu!



5. Maloniausias, kokiu nors būdu su muzika susijęs atsiminimas?

Jeigu teisingai atsimenu, mano pirmas bučinys įvyko besiklausant "Antony and the Johnsons". Tai buvo parke, Alytuje, muzika skambėjo iš ausinuko.



6. Muzikinis guilty pleasure? T.y. daina, atlikėjas ar albumas, kurį daugelis smerkia ir kritikuoja, o jums, vis dėlto, patinka?

Turbūt nėra nieko labiau "guilty" už seksizmu, mačizmu ir blogu skoniu persmelktą Jason Derulo! Wiggle wiggle wiggle...



7. Toliausia, kiek yra tekę nukeliauti dėl grupės ar atlikėjo?

Dar neteko keliauti dėl grupės ar atlikėjo. Priešingai - jeigu keliauju, tai visada atkreipiu dėmesį, ar nėra kokio įdomaus koncerto. Pavyzdžiui, gegužę lankiausi Londone, ir labai apsidžiaugiau galimybe gyvai išgirsti brazilų dainininką Caetano Veloso. Atradau Caetano Pedro Almodovaro filme "Pasikalbėk su ja" ir nuo to laiko labai pamilau jo muziką. Gyvas pasirodymas man patiko, tik gal šiek tiek nusivyliau, kad neatliko daugiau savo garsių "gabalų". Kita vertus, nuostabu, kad toks kūrėjas nesustoja ir toliau eksperimentuoja.



8. Ar galite įvardinti grupę ar atlikėją, kurį, turėdamas galimybes, sutiktumėte sekioti aplink pasaulį viso turo metu?

Zebra Katz. Jau buvau jo pasirodymuose Niujorke ir Londone. Super muzika, stilius, energija. Ir faini žmonės, kurie ateina jo paklausyt - gera proga naujoms pažintims!



9. Kokiose situacijose labiausiai atkreipiate dėmesį į muziką?

Kadangi mano sritis - kinas, tai būtent žiūrėdamas filmus. Būtų sunku įsivaizduoti Alfredą Hitchcocką be Bernard Herrmann, arba David Lynch be Angelo Badalamenti. O kokia kino klasika be "Muzikos garsų", "Ozo šalies burtininko", "Vakarų pusės istorijos", "Lako plaukams" ar prancūziškų Jacques Demy miuziklų... Iš šiuolaikinių miuziklų žiauriai veža Christophe Honoré "Meilės Dainos", iš garso takelių - Spike Jonze "Ji" muzika.

10. Jeigu reiktų pasirinkti dainą, kuri gros per jūsų laidotuves, kokią pasirinktumėte?

Edith Piaf "Non, Je ne regrette rien" (Ne, nieko nesigailiu). Paauglystėje buvau totalus Edith Piaf fanas - turiu gal penkiolika jos plokštelių, moku jos dainų žodžius atmintinai, esu perskaitęs dešimtis jos biografinių knygų, o į spektaklį apie ją - "Dienos ir Dainos" su Rasa Rapalyte - ėjau turbūt septynis kartus... O ir žodžiai man labai tiks.



Štai, galiu išversti:

"Ne... nieko ničnieko
Ne, nieko nesigailiu
Nei gerų dalykų, man padarytų
Nei blogų, man lygiai tas pats

Ne... Nieko ničnieko
Ne, nieko nesigailiu
Sumokėta, išmesta, pamiršta
Man nusispjaut ant praeities

Savo atsiminimams
Uždegiau ugnį
Mano problemų, mano malonumų
Man jau nebereikia

Nušluotos meilės
Su visais virpesiais
Amžiams nušluotos
Pradedu nuo nulio

Ne, nieko ničnieko
Ne, nieko nesigailiu
Nes mano gyvenimas, mano džiaugsmai
Šiandien prasideda su tavimi!"

---

Rubrikos autorė: Patricija Tilvikaitė.

---

RUBRIKA: Žymių Lietuvos žmonių gyvenimo muzika

---