Lygiai prieš 15 metų šalies muzikantai, muzikos įrašų gamintojai ir aktoriai įkūrė jų teises ginančią organizaciją – Lietuvos gretutinių teisių asociaciją AGATA. Šiandien asociacija vienija jau daugiau kaip 4 tūkst. narių ir bendradarbiauja su per 30 analogiškų užsienio organizacijų. „Tai – didelis žingsnis į teisišką ir civilizuotą mūsų visų gerbūvį“, – neabejoja vienas iš AGATA įkūrėjų, asociacijos Tarybos pirmininkas aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Tarp pirmųjų narių – Vytautas Kernagis, Stasys Povilaitis, Ilona Balsytė

AGATA buvo įkurta 1999 m. sausio 14-ąją, susivienijus muzikantams, muzikos įrašų gamintojams ir aktoriams. Tarp pirmųjų asociacijos narių buvo muzikantai Vytautas Kernagis, Stasys Povilaitis, Česlovas Gabalis, Aistė Smilgevičiūtė, taip pat aktoriai Ilona Balsytė, Saulius Siparis ir kiti.

Tuo metu Lietuvoje jau veikė autorių teises ginanti asociacija LATGA, tačiau gretutinės teisės lig tol nebuvo įgyvendinamos. Tai reiškė, kad aktoriai, muzikantai ir muzikos leidėjai negaudavo jiems priklausančio atlyginimo už jų muzikos grojimą per radijo stotis, už filmų rodymą per televiziją.

Per 15 metų – daugiau nei 7 tūkst. sutarčių

Kasmet augindama savo narių skaičių šiuo metu AGATA yra tapusi viena didžiausių asociacijų Lietuvoje. Ji atstovauja 4200 narių, per 15 veiklos metų yra pasirašiusi per 7 tūkst. sutarčių su radijo stotimis, televizijomis, restoranais, kavinėmis, klubais, viešbučiais, parduotuvėmis, kirpyklomis ir kitais verslo subjektais, kurie savo veikloje naudoja muziką.

Kiekvienas šių subjektų per mėnesį susimoka už galimybę savo klientams transliuoti muziką, o jų sumokėti pinigai paskirstomi Lietuvos ir užsienio muzikos atlikėjams ir muzikos įrašų gamintojams, remiantis tuo, kaip dažnai jų kūryba būdavo naudojama.

Surenkamas ir išmokamas atlyginimas kasmet auga. Pernai jis siekė jau 7 mln. Lt. Asociacijos veikla yra nekomercinė, todėl narystė joje – nemokama.

Atlyginimą išmoka ir „Metallicai“

Analogiškos asociacijos veikia praktiškai visame pasaulyje. AGATA yra partnerė su 32-omis užsienio gretutines teises atstovaujančiomis organizacijomis. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jei Lietuvos radijo stotys groja grupės „Metallica“ kūrinius, dalis radijo stočių sumokėto atlyginimo pasiekia pačią grupę.

Savo ruožtu, jei Lietuvos atlikėjo dainas groja užsienio radijo stotys, jų sumokėti pinigai pasiekia atlikėją per AGATĄ.

Ši sistema veikia siekiant apsaugoti atlikėjus, muzikos leidėjus ir kitus gretutinių teisių subjektus.

„Jei verslininkai, pavyzdžiui, restorano savininkai savo klientams transliuoja muziką, jos dėka jie sukuria jaukią atmosferą, kuri vėliau jiems atsiperka ir finansiškai. Dėl to verslininkai turi nepamiršti atsiskaityti tiems, kurių muziką naudoja. Kadangi muzikos atlikėjų Lietuvoje ir pasaulyje yra daugybė, atsiskaityti su kiekvienu jų atskirai būtų neįmanoma. Dėl to AGATA, kaip atlikėjus vienijanti asociacija, yra būtina“, – paaiškina AGATA direktorė Agnė Masalskytė.

„Tuščios laikmenos“ atlyginimas išaugo beveik 40 kartų

Vienas svarbiausių pastarųjų metų pokyčių asociacijos veikloje – darbas su vadinamuoju „Tuščios laikmenos atlyginimu“. Net penkerius metus Lietuvos muzikantai ir aktoriai kovojo, kad turėtų teisę gauti kompensacinį atlyginimą už tai, kad jų kūriniai yra kopijuojami į tuščias laikmenas ir įrenginius: kompiuterius, išmaniuosius telefonus, MP3 grotuvus.

Teisė gauti šį atlyginimą įstatyme buvo numatyta, tačiau tuometinė jo redakcija jau nebeatitiko technologijų greitai keičiamo laikmečio.

2012 m. įstatymo redakcija galiausiai buvo atnaujinta, o AGATA buvo paskirta šį atnaujintą kompensacinį atlyginimą administruoti. To rezultatas – per metus teisių turėtojams surinkta suma išaugo nuo 175 tūkst. Lt iki 6,8 mln. Lt ir tapo svarbia investicija tiek į nacionalinę muzikos, tiek kino rinką.

Atlikėjai gauna teisinę pagalbą

Startavusi tik kaip atlyginimą surenkanti ir išmokanti organizacija AGATA ilgainiui pradėjo ir kitaip rūpintis Lietuvos kuriančiais žmonėmis: teikti teisines konsultacijas, organizuoti seminarus, dirbti su universitetais.

„Muzikantai ar aktoriai yra menininkai. Teisiniai dalykai jiems dažnai tolimi ir nelabai įdomūs. Dėl to apsukresni nori tuo pasinaudoti. Kad kūrėjai žinotų savo teises, įkūrėme AGATA informacinį centrą – čia kiekvienas asociacijos narys gali gauti reikiamą teisinę pagalbą“, – sako R. Bagdzevičius.

2012 m. atidarytas informacinis centras greitai atnešė rezultatų. Pavyzdžiui, AGATA teisininkai padėjo aktoriui Mindaugui Capui, kai užsakovai jam delsė sumokėti honorarą už vaidmenį. Lietuvos estrados hito „Žalioj stotelėj“ atlikėjai Onai Moll buvo atsiskaityta, kai jos kūrinys buvo panaudotas TV reklamoje be jos žinios. Ir tai – tik keletas ryškesnių pavyzdžių.

Augina naują profesionalių atlikėjų kartą

Suprasdama, kad reikia rūpintis ne tik esamais, bet ir būsimais atlikėjais, AGATA Tarybos nario Aro Žvirblio iniciatyva, asociacija nuo 2008 m. rengia Jaunųjų atlikėjų meistriškumo stovyklą. Remdamasi filosofija, jog sunkus darbas ir profesionalumas, o ne greitas populiarumas garantuoja kelią į ilgalaikę sėkmę, stovykla išaugino jau per 200 jaunų muzikantų iš visos Lietuvos. Su jais dirbo tokie mokytojai, kaip Veronika Povilionienė, Andrius Kulikauskas, Liutauras Janušaitis ir daugiau nei penkiasdešimt kitų scenos profesionalų iš Lietuvos ir užsienio.

Tarp stovykloje išaugusių talentų – šiemet prestižiniame Berklio muzikos koledže JAV studijas pradėjęs būgnininkas Tadas Vinokuras, Olandijoje, Hagos Karališkojoje konservatorijoje studijuojanti ir ten džiazo grupę subūrusi vokalistė Eglė Petrošiūtė.

Praėjusių metų rudenį stovyklos dalyviai pasirodė specialiame koncerte Prezidentūros kieme. Filmuojant LRT televizijai jie atliko autorines ir naujai aranžuotas liaudies dainas.

Pernai taip pat buvo pradėtas ir jauniems atlikėjams skirtas koncertų ciklas „AGATA Gyvai“, kurių tikslas – ne tik suteikti publikai pramogą, bet ir ją šviesti. Viename iš ciklo renginių atvirą meistriškumo pamoką surengė du avangardinio džiazo meistrai – Lietuvos saksofonistas Liudas Mockūnas ir prancūzų gitaristas Marc Ducret.

Bendradarbiaudama su partneriais iš Prancūzijos, Latvijos ir Estijos bei gavusi ES fondų paramą AGATA taip pat buvo surengusi didelio masto tarptautinį projektą „Keliaujantis jaunimo orkestras“. Jo metu jaunieji visų šių šalių muzikantai keitėsi nacionaline kūryba ir ją pristatė tiek Prancūzijoje, tiek Baltijos šalyse.

Ateityje tempas tik didės

Atlikėjai Lietuvoje vis dar turi rimtų iššūkių: jų kūryba dažnai nėra vertinama, ne visi muzikos naudotojai supranta, kad už versle naudojamą muziką jie turi atlikėjams atsiskaityti, o internete muzika dažniausiai naudojama be jokio atlygio.

Dėl to AGATA savo veiklą tęs ir toliau. Artimiausiuose asociacijos planuose – jaunų šalies muzikos vardų koncertų organizavimas Vilniaus knygų mugėje ir Molėtų etnokosmologijos muziejuje, tarptautinės konferencijos apie intelektinę teisę skaitmeninėje erdvėje rengimas. Taip pat norima dar sustiprinti Jaunųjų atlikėjų meistriškumo stovyklą, siekiant, kad jos veikla tęstusi visus metus ir įtrauktų kuo daugiau jaunųjų Lietuvos atlikėjų.

Greta to, kasdien dirbama prie rutininių asociacijos darbų – atlikėjams ir kitiems teisių turėtojams priklausančio atlygimo surinkimo ir paskirstymo.

„Ar tada, prieš 15 metų, tikėjome, kad mūsų kelių žmonių iniciatyva išaugs į tvirtą, intelektinę teisę saugantį vienetą, koks dabar yra AGATA? Žinoma. Antraip nebūtume to pradėję.“, – šypsosi R. Bagdzevičius.