2018-02-15 į Lietuvą antrąjį kartą atvyko „Milky Chance“ (Clemensas Rehbeinas ir Philippas Dauschas), grupė Lietuvoje jau lankėsi festivalyje „Galapagai“ 2016 metais. Į koncertą rinkosi visai gausi auditorija, tai galima buvo pamatyti vien iš eilių, kurios buvo gan plačiai nusidriekusios likus vos dešimčiai minučių iki apšildančios grupės koncerto pradžios.

20:00 jau groja Conner Youngblood. Nuoširdus vyrukas iš Dalas‘o Texas‘e. Labai paprastas, mokantis bendrauti su publika, muzikantas po kūrinių dėkodavo taip: „Ačiū very much“. Taip pat žavu, kad muzikantas pasveikino Lietuvą su artėjančio šimtmečio gimtadieniu ir pažadėjo, jog rytdieną būtinai atšvęs. Atlikėjas sugrojo visai kietą pusvalandžio trukmės muzikos šou. Pats grojo sintezatoriumi, elektrine gitara, nors kūrė ramią atmosferą ir muziką, tačiau pastaroji kartais turėdavo smagių garsų persikraipymų, deformacijos, noiso elementų. Taip pat neįprastai nuskambėdavo manipuliacija garsumu. Buvo sugrotos tokios dainos, kaip kad „Summer Song“, „Badlands“, „Amelia“ bei vieną trumpą hillbily sąskambio kūrinį. Atlikėjas turi charizmos ir jo kūrybai tikrai verta duoti šansą. Conner Youngblood įvertino ir susirinkusieji, išlydėjo atlikėją gausiomis ovacijomis. Rekomenduoju tiems, kurie šio atlikėjo dar nežino. Vienintelė keistoka vieta buvo autotune‘o naudojimas paskutinėje pasirodymo dainoje, kas nuskambėjo labai nenatūraliai.

Praėjus pusvalandžiui į sceną žengė „Milky Chance“ kolektyvas. Nuskambėjo kūrinio „Clouds“ garsai. Labai žavu, kad publika grupę pasitiko labai pakiliai jau nuo pat pradžių. Iškart po pirmojo kūrinio grupė pasidžiaugė buvimu Vilniuje. Nuskambėjo tokie grupės kūriniai – „Doing Good“, „Firebird“ „Flashed Junk Mind“ – publika šėlo jau nuo pat koncerto pradžios, gera akustika ir kūną virpinantys bosai. Atlikti du būgnų setai, gitaros solo, grupė kūrinius atliko labai kokybiškai, o tai užtikrino tikrai beprotišką atmosferą ir nesibaigiančius merginų šauksmus. Grupė šėlo tikrai ne ką mažiau, nei susirinkę gerbėjai.

Philippas Dauschas pasirodo esąs tikras lūpinės armonikėlės virtuozas, o ir gerokai pašėlęs, sugrojęs šaunų solo sviedė armonikėlę į orą ir pataikė į būgnus. Žavu. Nuskambėjo daina „Cold Blue Rain“ ir atlikėjas išsitraukė dar vieną armonikėlę.

Grupės kūrybos sąskambiai tikrai įvairūs. Stiprūs bosai, daug garso, šviesų ir... Julijos pasveikinimas su gimtadieniu. Visa salė sudainuoja „happy birthday“, o atlikėjai pamėgina sudainuoti ir lietuviškai, bet atlikėjams tai pasirodė kiek per sunku, ką padarysi. Tiesa, reikėtų paminėti, kad persidislokavus į kairįjį arenos flangą teko suprasti, kad jau keletoje koncertų vykusių „Compensoje“ garsas būna šiek tiek prastesnis, o dešinėje salės pusėje esanti kolonėlė skamba garsiau.

Reikia paminėti ir keletą ne tokių šaunių dalykų – muzikiniai „Milky Chance“ sąskambiai kiek monotoniški. Daugelis dainų panašios viena į kitą. Net keletas kūrinių turi ritmikos, melodijos, skambesnių leitmotyvų paimtų iš grupės hito „Stolen Dance“. Tai šiek tiek liūdina, kai bandoma pakartoti savąją sėkmės istoriją.

Grupė prasitaria, kad atėjo laikas paskutinei dainai. Tiesa, tradiciškai dar kartą sugrįžta. Sugroja žinomiausią savo kūrinį „Stolen Dance“ ir nors „Milky Chance“ vedliams praktiškai nereikia dainuoti, nes gerbėjai puikiai žino žodžius ir garsiai juos išdainuoja. Nors kūrinys ir nepasirodė, jog buvo atliktas labai stipriai, tačiau bent auditorija žiauriai smagiai šėlo. O grupė dar visai smagiai pajamina, pasipuošia trispalve, atiduoda duoklę publikai, nusilenkia. Koncertas atliktas kokybiškai, pamatuotai, tiksliai. Tvirtai galima teigti, jog „Milky Chance“ aukšto lygio grupė, ir nors tam tikra prasme kūriniai nėra sudėtingi, tačiau tikrai paveikūs. Būna du būdai sukalti gerą koncertą, gerai groti arba gerai susibendrauti su publika. Conner Youngblood gražiai bendravo su publika, o „Milky Chance“ vyrukai kokybiškai atliko savo kūrinius. Buvo šaunios šimtmečio išvakarės.

Renginyje lankėsi ir vertino Vladas Burokas.