Naujienos > Muzikos naujienos

RENGINIO RECENZIJA | "Vulture Industries" Vilniaus "Kablyje": fo...

Paskelbta: 2015-02-09 09:03
RENGINIO RECENZIJA |
Vulture Industries. [Vytenio Jurevičiaus nuotr.]
Ketvirtadienio vakaras. Laikrodžio rodyklės nenumaldomai artėja prie 20 val., o aš – prie istorija turtingo „Kablio“, kuris po savo sparnu priglaudžia įvairaus žanro atlikėjus. Eilių prie įėjimo nematyti, vos keletas žmogystų lauke rūko, šnekučiuojasi. Įsliūkinus vidun vaizdas panašus. Be didesnių problemų gali rasti vietos ant sofkučių ar ant kėdžių prie baro, kas esant didesniam skaičiui žmonių, savaime suprantama, būna keblu. Tačiau demografinius koncerto niuansus palikime nuošalyje.

Lygiai 20 val., na, gal tik kelios minutės po, tad galima sakyti punktualiai, pasigirdo pirmieji nuo scenos sklindantis garsai. Savo pasirodymą pradėjo ne kas kitas, o Sraigės Efektas. Paskutinėmis dienomis prie atlikėjų sąrašo prisijungusi trijulė buvo vienintelė, sakykime, grupė ne į temą, šiame koncerte, nes neturėjo jokių sąsajų su black metal stilistika, skirtingai nuo likusių vakaro grupių. Neturėdami intencijų laužyti natų per minutę grojimo rekordų sraigininkai tėškė lėtą, nors ne tiek kiek vidutinis sraigės judėjimo greitis, masyvų bei visai mielą ausiai stoner, doom, psychedelic ir dar velniai žino ko mišinį. Apie pusvalandį trukusi programa nespėjo prailgti. Vienas pastebėjimas, kad prie tokios muzikos labai tiktų apdairiai parinktos projekcijos, kurios leistų dar labiau mėgautis svaiginančiais garsų pasažais.

Antrieji scenoje – Au-dessus, kuriems tai buvo pirmasis koncertas sostinėje. Kaip grupė galima sakyti šviežiena, bet jos nariai toli gražu nėra naujokai ir daugeliui gerai žinomi iš plejados kitų muzikinių farmacijų (Paralytic, Exile into Suffery, Confession ir t.t.). Debiutinis albumas įrašytas, bet dar neišleistas, internete paviešinti gabalai skamba lyg ir neblogai, tad knietėjo išgirsti/pamatyti ką ši grupė pademonstruos. Juolab, kad savo facebook paskyroje pasiskelbė, jog būsimą programą atidirbo iki smulkmenų.

Ką gi, scenoje keturios juodai apsirėdžiusios žmogystos su gobtuvais ant galvų pradėjo savo pasirodymą. Iš kolonėlių padvelkė šalto, niūraus bei tamsaus ne visai kanoniško blacko banga. Sakykime su šiokiu tokiu pokrypiu į šių dienų trendu tampanti/tapusį post blacką. Klausant Au-dessus kyla tam tikros reminiscencijos. Tai kokių Mayhemų, Disiplin ar lietuvaičių Argharus krislelių įžvelgti pavyksta, bet išlaikytas ir savitumas. Gana ilgi kūriniai nevaro žiovulio, bet skamba dinamiškai. Vokalo manieros varijuoja. Tai vos ne growlas, tai blackovas screamas ar net šeip kokie vos ne šnabždesiai. Visą tai tik dar labiau paįvairina bendrą produktą ir nusipelno pagyrų. All in all debiutas sostinėje užkaitytas!

Au-dessus scenoje keičia kiti tėvynainiai Inquisitor, praėjusių metų pabaigoje išleidę jau antrąjį albumą „Clinamen|Episteme“. Pasirodymą pradėję duokle debiutiniam darbui „The Quantum Theory of Id“ grupė greitai perėjo prie naujojo įrašo kūrinių, kurie tapo pasirodymo pamatu. Matomi ne pirmą kartą šie Vilniečiai stebina savo muzikos kreivumu. Nuobodumu ar idėjų stygiumi inkvizitorių apkaltinti tikrai negalėtume. Eidami nusibrėžtomis išties savitomis tiek idėjinėmis, tiek muzikinėmis koncepcijomis demonstruoja technišką, į avangardą linkusį blacką.

Vienoje nesenai pasirodžiusioje koncerto apžvalgoje Inquisitor sulaukė priekaištų už sceninį įvaizdį. Panašu, kad iki šio koncerto grupė dar nespėjo (o gal nenorėjo?) padirbėti, kaip liaudyje sakoma, ant išvaizdos. Prie tokios muzikos vertėtų pasukti galvą ir paieškoti vienokių ar kitokių sceninio įvaizdžio sprendimų, nes grojimas apsirengus taip, kaip vaikštai kasdien vargu ar gali žavėti. Pavyzdžiu galėtų tapti norvegai Arcturus, kurie taip pat atlikdami link avangardo pakreiptą muziką atitinkamai ir garderobu pasirūpinę. Viso pasirodymo metu galvoje vis ieškojau idėjų, kaip čia tuos Inquisitor‘ius papuošus. Kostiumai, balti marškinukai ir kaklaraiščiai gal kiek banaloka, bet galbūt vertėtų pagalvoti apie kokią nors steampunkinę ar XIX a. anglų diduomenės apsirengimo manierą?

Porą dienų prieš koncertą programa buvo pakoreguota dėl force majeure, t.y. dėl mirties Vulture Industries vokalisto artimųjų rate, pastarasis negalėjo ankščiau atvykti, todėl grupių pasirodymai pavėlinti. Norvegai turėjo pasirodyti tik po vidurnakčio. Tačiau baigus groti Inquisitor nuo scenos daugelio nusivylimui buvo pranešta, kad vokalistas Bjørnaras tėra pakeliui ir „Kablyje“ pasirodys tik apie 1val. nakties. Beliko laukti. Keliauti namo nepamačius tų dėl kurių ateini būtų gėda.

Praslinko laukimo valanda ir štai pro lūkuriuojančius žiūrovus skubiai link backstage‘o praėjo Bjørnaras, kuris jau pakeliui buvo spėjęs persirengti, tad nieko negaišdami Vulture Industries žengė į sceną, prie kurios susirinko visai padori ištvermingųjų ir kitos dienų darbų nepabijojusių klausytojų minia. Norvegai pradėjo itin energingai. Setlist‘ą proporcingai sudarė kūriniai iš visų trijų grupės albumų, tad nusivilti neteko. Žinoma, kaip daugiausiai grotuve zulinęs pirmąjį opusą „The Dystopia Journals“ ir jausdamas savotiškus sentimentus jam, negalėjau nesidžiaugti išgirdęs Pills of Conformity ar A Path of Infamy. Tačiau tokie kūriniai kaip Crowning the Cycle, I Hung My Heart on Harrow Square, The Pulse of Bliss, The Hound ir kt. iš vėlyvesniųjų grupės leidinių skambėjo ne ką mažiau patraukliai.

Didžiulis pliusas charizmatiškajam vokalistui Bjørnarui , kuris ne tik būdamas scenoje patraukia dėmesį, savo judėsiukais ir mimikomis, bet ir nepasibodi užsiropšti ant kolonėlių ar užgrojus „Blood Don't Eliogabalus“ lėkti į žiūrovų gretas ir raginti traukinu lėkti jam iš paskos. Jei nebūtų Bjørnaro grupės gyvi pasirodymai prarastų ženklią dalį šarmo.

Vulture Industries groję kiek ilgiau nei valandą privertė pamiršti visas tuos vėlavimus ir tiesiog mėgautis tuo kas vyksta. Baigdami norvegai atliko popuri, kurį jei atmintis ir ausys neapgauna sudarė trijų kurinių fragmentai. Vis tik niekas nesiruošė jų taip gretai paleisti, tad po publikos šūksnių we want more norvegai sukalė dar pora gabalų ir lydimi publikos ovacijų bei šūksnių paliko sceną.

Belieka tik padėkoti organizatoriams iš progą išvysti dar kartą Vultures Industries (nežinantiems: pirmasis buvo praėjusių metų birželį festivalyje Kilkim Žaibu, kuriame, deja, recenzijos autorius nesilankė) Lietuvoje, garsistams už, kaip bebūtų keista, gerą garsą visų pasirodymų metu bei pačioms grupėms, kurios ketvirtadienio vakarą ir penktadienio naktį „Kablyje“ padarė ypatingais.

Lankėsi ir vertino Vitalijus Gailius

Nuotaukų autorius - Vytenis Jurevičius:

Sraigės Efektas







Au-Dessus











Inquisitor











Vulture Industries





























© 2007-2011 radijas.fm Visos teisės saugomos
Dizainas ir programavimas “made.By