Naujienos > Muzikos naujienos

RENGINIO RECENZIJA | Vilniuje revoliucingos "Depeche Mode" sielo...

Paskelbta: 2018-02-28 18:03
RENGINIO RECENZIJA | Vilniuje revoliucingos „Depeche Mode“ sielos beieškant (+ FOTO GALERIJA)
Depeche Mode. [Vytenio Jurevičiaus nuotr.]
Po penkerių metų pertraukos į Lietuvą sugrįžo jau legendiniais tapę, elektroninės šokių muzikos gigantai – „Depeche Mode“. Paskutinį kartą grupė savo hitais šturmavo Vingio parką, kuomet 30 tūkstančių minia įrodė, jog Lietuvoje britai turi išties daugybę gerbėjų. Sunku būtų nesutikti, „Depeche Mode“ išties yra lietuvių kone mylimiausia užsienio grupė. Šį kartą britai į Vilnių sugrįžo pristatyti savo 14-ąjį studijinį albumą „Spirit“ (išleistas 2017 m. kovo 17 d.).

Sprendžiant iš aplinkinių reakcijos „apšildančiosios“ grupės nedaugelis tikėjosi. Bet taip, „Depeche Mode“ „apšildė“ grupė „Black Line“. Na, bent jau bandė tai padaryti. Rodos, elektroninė, vieno beat‘o muzika grojusi prieš ir po „Black Line“ sulaukė daugiau ovacijų iš publikos. Kiek per daug tamsi elektroninė ir per daug eksperimentinė „Black Line“ muzika, kiek perdėtas vokalisto Douglas Mcarthy bandymas imituoti Dave Gahan, visiškai nesuintrigavo, neleido pamiršti, ko pilnutėlė „Siemens“ arena čia susirinko, o gi dėl savo dievukų – „Depeche Mode“. Taip jau yra, „apšildanti“ grupė slidus reikalas, arba paeina, arba ne, dažniausiai nepaeina, taip buvo ir vakar.

Išmušus tradiciškai 21-ai valandai, publika nuščiūva, scenoje pasigirsta „The Beatles“ dainos „Revolution“ įrašas. Įžanga į revoliucingą „Depeche Mode“ naująjį albumą „Spirit“, kuriuo bandoma įkasti politikai, daug užuominų į praeities istorinius atgarsius, revoliucijas, pasiekimus, pakilimus ir karčias nepateisinamas nesėkmes. „Depeche Mode“ subrendę vyrai, apdainavę ne vieną meilės istoriją, bet pasinaudojant vis dar neišblėstančia grupės sėkme, galintys ir norintys apdainuoti tai, ką kitos grupės ir atlikėjai tikrai nepasiryžtų.

Nors „Depeche Mode“ pristato savo naujausią darbą „Spirit“, iš jo nuskambėjo vos keletas kūrinių – lyriškai liūdnas ir gniuždantis „Going Backwards“, negailestingai į kosmosą įtraukianti „Cover Me“ ir žmones į kovą kviečianti „Where‘s the Revolution“. Na, taip, publika ganėtinai sunkiai priėmė naująsias dainas, tokį patį vaizdą buvo galima išvysti ir paskutinį kartą, kuomet „Depeche Mode“ Vingio parke pristatė tuometinio albumo „Delta Machine“ dainas, dėl tos pačios priežasties, nė viena daina iš minėto albumo nebuvo įtraukta į „Spirit“ turą.

„We feel nothing inside
(We feel nothing, nothing inside)
Because there's nothing inside
Because there's nothing inside“


---

„Where's the revolution
Come on, people
You're letting me down
Where's the revolution
Come on, people
You're letting me down“


Na, grupė turinti diskografijoje 14 studijinių albumų, gali sudaryti ne vieną skirtingą koncerto dainų sąrašą, ir galiausiai vis tiek dauguma bus patenkinti esamu repertuaru. Žinoma, senieji „Depeche Mode“ gerbėjai nuo albumų „Black Celebration“, „Music for the Masses“, „Violator“, „Songs of Faith and Devotion“, „Ultra“ laikų – visada sakys, jog šis laikotarpis buvo geriausias grupės istorijoje, tačiau naujų dainų nereikia nuvertinti ir teigti, jog grupė išsisėmė. Muzika – taip pat yra istorija, laikas, ji keičiasi, įvairūs niuansai koreguoja aplinkybes, kurių dėka nuolat vyksta progresas. „Depeche Mode“ – yra taip pat progresas, o mes, gerbėjai, esame to dalis, stebime, išgyvename, prisijaukiname arba ne.

„Depeche Mode“ visų gerbėjų džiaugsmui atliko ne vieną savo hitą, dėl kurių grupės vardas užsitarnavo muzikos industrijoje vietą šalia geriausiųjų. Nuskambėjo tokie nesenstantys kūriniai: šiek tiek keistai ir (ne)pateisinamai atlikta „Precious“, kiek ištemptos versijos, bet viena paslaptingiausių dainų „Stripped“, žinoma, turbūt labiausiai gerbėjų lauktos ir (su)(ap)(iš)(nu)(per)dainuotos „Enjoy the Silence“ ir „Personal Jesus“, pastarasis taip pat uždarė vakaro programą, tradicinį rankų mišką ir audrą kūrė „Never Let Me Down Again“, nuskambėjo ir ramiausios grupės sielos Andy Fletcher‘io mėgstamiausia daina „World In My Eyes“, nustebino publikos prastas kūrinio „A Queston of Time“ mokėjimas, tokią pat nuostabą buvo matyti ir Dave Gahan veide.

„Spirit“ ture didesnę vietą nei naujasis „Depeche Mode“ darbas užima 1997 m. išleistas albumas „Ultra“. Tai vienas sėkmingiausių grupės įrašų, sulaukęs dviprasmiško pripažinimo dėl įvairių anuomet niuansų palietusių grupę, ypač Dave Gahan būklė dėl narkotikų ir kitų svaigalų vartojimo. „Siemens“ arenoje nuskambėjo net 5 kūriniai iš šio albumo – „It‘s No Good“, „Barrel of a Gun“, „Useless“, dainas „Home“ ir akustinę „Insight“ atliko tik Martin Gore. Čia publika negailėjo ovacijų šiam „Depeche Mode“ nariui, kurio, kaip ir be Dave Gahan, būtų sunku įsivaizduoti egzistuojant šią grupę. Būtent šis žmogus sukūrė didžiuosius grupės hitus. Net ir po šių kūrinių atlikimų publika ir toliau pakiliai niūnavo – taip išreikšdami meilę ir pagarbą šiai grupės sielai. Iš Gore veido emocijų buvo matyti, jog jam tai tikrai patiko!

Koncertas tikrai buvo pakilus ir nestokojantis energijos. Tam daug pastangų atiduoda Dave Gahan. Iš 55-erių metų vyro sklindanti aura tikrai žavi. Scenos chuliganas ir šelmis. Intymūs ir visad provokuojantys Gahan judesiai yra dar vienas „Depeche Mode“ veidas. Sunku būtų įsivaizduoti Gahan atliekant kūrinius tiesiog stovint prie mikrofono. Būtų nuostabu išvysti vienoje scenoje Gahan ir Iggy Pop atliekant savo hitų popuri. Žinoma, raukšlių nepaslėpsi, nusidainuoja ir patys geriausi, nepataikydami į vieną ar kitą dainos taktą. Niurzgos niurzgės, o tikrieji gerbėjai visada atleis ir numos ranka.

Dviejų valandų trukmės koncertas, kuriame muzika yra pagrindinis motyvas, dėl kurio išluojami bilietai. Šou čia visiškai nesvarbus, čia nepamatysit fejerverkų ar robotų, dekoracijoms tikrai skiriama nedaug dėmesio. Bent jau šiame ture – artėjama prie minimalizmo. Vizualizacijas vėl kūrė geras „Depeche Mode“ draugas Anton Corbijn. Kūrinio „Walking in My Shoes“ metu rodytas vaizdo klipas apie vyrą su aukštakulniais, net neabejoju, jog privertė įsižioti ne vieną sustabarėjusį lietuvį.

Nors koncertas jau nekuteno taip širdies, kaip aną kartą Vingio parke, tačiau visgi meilė šioms legendoms, jų muzikai, tikrai niekur nedingo. Ar grupė grįš į Lietuvą, taip, tik tradiciškai po 4-5 metų. Lietuvoje jie visada laukiami. Ar dar išvysime Dave suktinį, taip, net ir 60-ies ši legenda turės dar tiek energijos, kiek jos turi 20-metis jaunimas. Vienos grupės turi sielą, kitos žavesį, dar vienos energiją. „Depeche Mode“ turi viską! Tegyvuoja depešai!

Renginyje lankėsi ir vertino Eligijus Zaburas, fotografavo Vytenis Jurevičius.

Depeche Mode | Vilnius, Lithuania










Ar buvote koncerte, kokie įspūdžiai?










© 2007-2011 radijas.fm Visos teisės saugomos
Dizainas ir programavimas “made.By