Simfoninio metalo pionieriai „Therion“ ne per seniausiai išleido nežmoniškai pompastišką, daugiau nei 3 valandas trunkančią roko operą „Beloved Antichrist“, o ganėtinai anksti paskelbus apie jų apsilankymą Vilniuje, kur buvo informuota, kad neva koncertas truks 4 valandas, pirmiausiai į galvą šauna mintis, kad jie bandys atlikti visą „Beloved Antichrist“, kad ir kaip tai būtų nepatrauklu nei jiems patiems, nei klausytojams. Tačiau sulaukę pilnos programos gerbėjai galėjo atsipūsti, nes vis tik vakarą užpildys 4 skirtingų grupių pasirodymai, nors ne patiems ekstravagantiškiausiems melomanams renginio trukmė (beveik 5 valandos) galėjo vis dar skambėti baugiai. Galutinis rezultatas — dar daugiau nei 5 valandos. Bet apie tai vėliau...

Pirmieji dar kiek vėliau nei 19:30 atidarė graikų simfoninio metalo grupė „Enemy of Reality“. Kai kuriuos žiūrovus akivaizdžiai trikdė pagrindinės vokalistės įvaizdis bei balsas, kuris buvo arčiau švaraus operinio negu kriokančio metališko. Nepaisant netobulo įgarsinimo (vokalistės balsas arba rėžia ausis, arba jo nesigirdi), šis pasirodymas darėsi vis įdomesnis (pagal principą „apetitas kyla bevalgant“). Muzikantai atrodė žinantys, ką daro, taip pat nenustygstantys vietoje. Nors gitaristo noras kiekvienoje dainoje įkišti savo 20 sekundžių trukmės atsitiktinių garsų solo partiją šiek tiek trikdė, belieka padaryti išvadą, kad grupė visai gerai klausytųsi ir žiūrėtųsi didesnėse erdvėse, todėl jiems belieka palinkėti didesnio žinomumo.

Neilgai trukus ant scenos pasirodė vokiečiai „Null Positiv“, tiesa, kiek ilgai tikrinosi garso kokybę ir publika iš pradžių liko nesupratus, kas vyksta. Tačiau prasidėjus tikrajam pasirodymui buvo aišku, kad turėsime dar daugiau nei pusvalandį stipraus, kiek alternatyvaus metalo skambesio. Grupės įvaizdis ir makiažas šįkart atrodė įdomiai, o dainos įsimintinos ir stipriai atliktos, ypač didelį įspūdį palieka vokalistės Elli Berlin rokiškas stiprus balsas. Paskutinė jų atlikta daina „Scars“ neabejotinai buvo viena įsimintiniausio to vakaro dainų.

Po dar vienos trumpos pertraukėlės į sceną žengė simfoninio metalo atstovai iš Maskvos „Imperial Age“. Savo muzikoje aprėpiantys įvairius folk muzikos motyvus, o tekstuose taip pat nevengiantys pagonizmo elementų, jie tą vakarą skambėjo kaip skurdi prieš kelis mėnesius viešėjusių „Eluveitie“ versija. Tiek atlikėjų pasirodymas, tiek pati muzika atrodė labai statiška, imperialistinių kostiumų šias spragas užpildyti neužteko. Publika irgi kiek pasyviau reagavo į šį pasirodymą, galbūt jau ir nuovargis bei nekantrumas išlindo į paviršių. Tai yra pasirodymas, kurį išėmus iš vakaro programos, jis pasidaryti daug vientisesnis ir įspūdingesnis.

Galiausiai likus nedaug iki 11 valandos vakaro į sceną išėjo pagrindinės vakaro žvaigždės „Therion“. Grupė nuo pat pradžių skambėjo kaip neginčijami vakaro lyderiai, o ir įvaizdis įnešė kiek daugiau spalvos, ypač ilgamečio grupės nario Cristofer Johnsson akiniai ir skrybėlė, kas labai kontrastavo su likusių grupės narių įprasta „metališka“ išvaizda. Jų sunkus metalas su švelniais simfoninio metalo elementais skambėjo ryškiai ir įsimintinai. Tiesa, vos po kelių dainų šitą gerai nuteikiantį pasirodymą nutraukė staiga sugedusi garso sistema. Linksmai nusiteikusi publika net ėmė juokauti, kad galbūt čia buvo visa programa ir laikas keliauti namo. O tvarkymo darbai užsitęsė bene ilgiau nei pusvalandį, tačiau grupė, visų atsiprašiusi, sugebėjo grįžti ir pilnai atlikti savo vakaro programą. Štai iš kur tas papildomas pusvalandis atsirado. Po šio netikėto nesklandumo nemaža publikos jau atrodė kiek prislopę, pavargę, tačiau kita dalis vis dar išliko energingi, nors kažin ar buvo tokių, kuriems tas ilgas laukimas įnešė daugiau energijos. Tiesiog įspūdis galbūt liks gilesnis.

„Therion“ pasirodyme maišėsi naujojo albumo dainos su geriau žinomais kūriniais iš praeities, pastarųjų gal buvo net daugiau, ir tai publikai, žinoma, patiko. „Therion“ ir daugiausiai bendravo su publika, priminė apie tai, kaip jie dar pirmą kartą 1994 metais pasirodė Vilniuje. Ir nors bendras įspūdis buvo sugadintas, jų pasirodymas tikrai buvo stipriausias tą vakarą. Tiesa, galbūt didesnį katarsį galima patirti klausant įvairiapusiškai nušlifuotų studijinių įrašų, o ne kuklaus koncerto gana kuklioje atmosferoje, tačiau norintiems jų muzikos atmosferą jausti visu kūnu, tai koncerto formatas galbūt ir patrauklesnis.

Šis maratonas vieniems visiškai pasiteisino, kitiems tikrai nepasiteisino. Atsižvelgiant į tai, jog antradienis vis tik nėra geriausia diena koncertams, trunkantiems iki pirmos valandos po vidurnakčio, šis sprendimas atsivežti 4 grupes yra kiek abejotinas. Davus daugiau erdvės pagrindinei vakaro grupei „Therion“ ir atsisakius bent vienos prieš tai skambėjusios grupės vakaras būtų labiau koncentruotas, stiprus ir mažiau nukentėtų klausytojų poilsis prieš sunkų trečiadienį. Ir vis tiek tai buvo įdomus, įvairialypis, daug įspūdžių palikęs metalo muzikos vakaras, kurį praleidę sunkiosios muzikos fanai turėtų šiek tiek graužtis.

Renginyje lankėsi ir vertino Einaras Sipavičius.