Ketvirtis amžiaus žmogui, nei daug, nei mažai, tačiau grupei – solidi sukaktis. 1990-aisiais metais susikūrusi grupė „Siela“ 2015-aisiais savo gerbėjus palepino dvejomis dovanomis: naujuoju albumu „Širdis. Kryžius. Pasaga“ bei audringu jubiliejiniu koncertu, vykusiu gruodžio 3-ąją sostinės menų fabrike „Loftas“.

Grupė, gyvuojanti jau ketvirtį amžiaus, per visą savo kūrybinės veiklos istoriją gali pasigirti solidžiu albumų bagažu: „Vėjas nešantis naktį“, „Prakeikimas“, „Juodojo opiumo žemė“, „Už regėjimo lauko“, „Sielininkai“, „Tremtyje“, „Tavęs man reikėjo“, „Eldorado“, „Dali“, „Euforija“, „XX“, „Visa matanti akis“, „Pasaulio kraštas“. Na ir šviežiausias, dvejus metus iš dūšios brandintas ir išdirbtas darbas, „Širdis. Kryžius. Pasaga“.

Šio bagažo pakako, kad ketvirtadienio vakarą Vilniaus naujamiesčio gatvėmis plūste plūstų gerbėjų būrys, nepabijojęs, nei prasto oro, nei „krasnūchos“ vakaro romantikos.

Kaip ir dera gerai gaspadinei, „Siela“ buvo paruošusi gausų „meniu“, su trimis „karštaisiais patiekalais“ a.k.a programos dalimis. Pirmojoje skambėjo tokie grupės kūriniai kaip: „Vėliava tau“, „Salvadoro Dali“, „Tavo dievai“, „Provincija“, „Ant kelių“ ir kitos, patosiška gaidele išsikovoję vietą Lietuvos klausytojų muzikinėje kolekcijoje.

Antroji dalis – ambrozija gerbėjams, dešimtojo dešimtmečio reinkarnacija, kuomet pasikeitus dabartinei grupės „Siela“ muzikantų sudėčiai, scenos frontą šalia vokalisto Aurelijaus Sirgedo papildė būgnininkas Aivaras Švilpa, bosistas Aidas Blažys ir gitaristas Osvaldas Blažys, kurių kompanija atliko seniausius grupės kūrinius, tokius kaip: „Vėjas, nešantis naktį“, „Viso gero svajokle“, „Rudenio dievas“.

Trečioji dalis, pati gausiausia, kaip kad A. Sirgedas sakė „Ir nauji, ir seni kūriniai“, atiduota duoklė naujausiam grupės darbo vaisiui – „Širdis. Kryžius. Pasaga“. Iš šio albumo vilniečiai ir miesto svečiai galėjo išgirsti tokius, jau hitais tapusius kūrinius, kaip kad: „Ilguma, platuma“ (pastarasis neseniai dienos šviesą išvydo naujame amplua – video klipe), „Karma“, „Paukštelis“ (iš begalinės satisfakcijos vokalistui A. Sirgedui ir priedainio eilutės praskriejo toliais, it juodbėriai žirgai), „1968“.

Nebuvo užmiršti ir senieji, legendomis bei ovacijomis apipinti kūriniai, kaip kad: „Euforija“, „Sielos sala“, „Tavęs man reikėjo“, „Pirmosios meilės liga“, „Štormai“, „Isterija“ ir kiti.

Dėl vakaro vinies titulo pagrįstai kovoti gali keli epizodai: senosios gvardijos pasirodymas scenoje, kiekviena iš koncerto dalių atskirai bei Aurelijaus Sirgedo ir Alinos Orlovos duetas, atliekant dainą „Sielos sala“, tiesa, pastarasis kiek ir nuvylė, A. Orlovos akivaizdus dainos žodžių nemokėjimas ir naudojimasis „špargalke“ negalėtų būti įvardijamu solidžiu profesionalumu, kurį, ši atlikėja, ne kartą yra pademonstravusi.

Jubiliejinis šou, trukęs kelias valandas, įnešė šilumos į niūrų gruodžio vakarą. „Siela“ praėjus 25-eriems metams nuo grupės veiklos pradžios, žiūrovų stoka pasiskųsti tikrai negalėtų, kaip kad ir pats vokalistas A. Sirgedas pastebėjo: „Su metais mūsų žiūrovų gretos nesikeičia“. Gimtadienio proga reikia palinkėti, kad taip būtų ir toliau. Lai kūrybiškumas teka pro kaštus, o žiūrovų kartų tik daugėtų!

Renginyje lankėsi ir vertino Rūta Paitian