Vasario 9-oji į „Compensa“ koncertų salę minias viliojo amerikiečių grupės „The Neighbourhood“ vardu. Išleidę albumą pavadinimu „The Neighbourhood“, jaunimo itin mylimi kaliforniečiai leidosi į turą ir su savimi atsivežė stipraus apšildymo.

Dar dienos metu pamačius koncerto planą buvo aišku, kad „The Neighbourhood“ teks luktelėti. Didžiausiems gerbėjams, norintiems užsiimti pirmąsias eiles, „Compensa“ durys buvo atviros jau nuo 17.30, o „The NBHD“ pagal planą scenoje turėjo pasirodyti tik 20.45. Vis dėl to laikas neprailgo, nes buvo į ką pažiūrėti, mat vakaro eigoje pasirodė toli gražu ne scenos naujokai Yeek ir „HEALTH“.

Yeek – iš Los Andželo atvykęs filipiniečių kilmės atlikėjas, savo glėbyje turintis jau du studijinius albumus ir juose maišantis indie roką, elektroniką ir hip hop’ą. Scenoje Yeek – su gitara ir mikrofonu, o kartu su juo priešais žiūrovus stovi ir jo draugas Chris, atsakingas už visus kitus garsus. Yeek turi pozityvų skambesį, kuris leido palinguoti ir patrypčioti. Daugumoje dainų Yeek vokalas nėra itin ryškiai išreikštas, tačiau vienoje soul stiliaus įkvėptoje dainoje Yeek leido sau kiek rimčiau pasireikšti ir parodė stiprų balsą, kuris, dažniau panaudotas, galėtų dar pakelti jo pasirodymo kokybę. Kaip galėtų ir vienas kitas gyvą muziką ant scenos atliekantis muzikantas.

Antrieji pasirodė noise rock trijulė „HEALTH“ – jau daugiau nei trylika metų grojanti grupė, išleidusi keturis studijinius albumus. Atidirbę šviesos efektus, puikiai suderintus su muzika, jie iš karto pritraukė dėmesį. Vis dėlto po įspūdingo starto pasidarė panašu, kad grupė labiau nori susitelkti į įspūdį, efektus ir be sustojimo galvą kratantį bosistą. Mažiau pastangų kažką įrodyti ir daugiau dėmesio muzikai ir gyvai „HEALTH“ galėtų suskambėti taip pat neblogai ir įdomiai kaip įrašuose.

Viso vakaro metu scenoje kabėjęs didelis audeklas su siaubo filmo pavadinimą primenančiu šriftu užrašytais žodžiais „The Neighbourhood“ žadino smalsumą – ką gi įdomaus parodys ši grupė? Dar įdomiau pasidarė, kai nuo lubų vidury scenos buvo nuleistas ant rimtos grandinės pritvirtinas mikrofonas. Ir kai jau atrodė, kad laukti kiek pabodo, be jokių įspėjimų ir laiko tempimo „The Neighbourhood“ vaikinai užlipo į sceną ir ėmesi dainos „How“.

Pradžia buvo itin žadanti. „How“ – viena jautriausių ir melodingiausių jų dainų, tačiau nuo pat pirmų žodžių kažkas buvo ne taip. Švelnus ir saldus grupės lyderio Jesse Rutherford vokalas tarsi buvo paslėptas po septyniais užraktais efektų. Nežinančiam dainos teksto turėjo būti itin sudėtinga nugirsti bent vieną kitą žodį visoje toje maišatyje, o prie šio chaotiško skambesio prisidėjo ir tai, kad J.Rutherford nusprendė nepaisyti dainos melodingumo, kiekvieną žodį ištarti tada, kada jam šovė į galvą, nepaisant kartu dainuoti norinčių gerbėjų.

Be atokvėpio grupė užgrojo „R.I.P. 2 My Youth“, kurios pabaigoje J. Rutherford užšoko ant kabančios grandinės ir suposi, kas atrodė tikrai įspūdingai. To nepamiršo daryti viso koncerto metu, todėl daugelio akys buvo prikaustytos prie ekspresyvaus grupės vokalisto, o tvarkingai grojanti grupė nelabai traukė dėmesį. Jau ketvirtos dainos metu vokalistas nusimetė viršutinius drabužius ir atidengė gausybę tatuiruočių. Deja, J.Rutherford ekspresija buvo menka paguoda, nes nešvarus skambesys, trukdantis mėgautis „The NBHD“ pasirodymu truko didžiąją dalį koncerto, o gal ir visą. Tiesiog artėjant pabaigai ausis turbūt priprato ir nebesistengė išnarplioti visų tų garsų.

„The NBHD“ per 1 val. 15 min. sugrojo kiek daugiau nei dvidešimt kūrinių, tarp jų ir „Daddy Issues“, „Afraid“, „Prey“, „Wiped Out!“, „Scary Love“ ir kitų žinomų dainų. Pabaigai, žinoma, pasiliko juos išgarsinusią „Sweather Weather“ ir „Stuck With Me“. „The Neighbourhood“ nevaidino išėjimo ir sugrįžimo, nelaukė šūksnių one more time, o jiems net nespėjus nubėgti nuo scenos, įsižiebė šviesos ir koncerto magija baigėsi. Iš dalies toks konkretumas ir tiesmukumas sveikintinas, tačiau tai, kad laukti pagrindinės grupės nuo vakaro pradžios reikėjo pusvalandžiu ilgiau nei jos teko garbė paklausyti, toli gražu nepagerino bendro įspūdžio.

Nepaneigsi, kad „The Neighbourhood“ energingi, kuria ilgai iš galvos neiškrentančias dainas ir yra labai mylimi lietuvių. Tai įrodo beveik pilna „Compensa“ salė ir savo kėdėse nenusėdėję žiūrovai. Visgi kitą kartą „The NBHD“ galėtų nepamiršti, koks svarbus ryšys tarp grupės ir auditorijos, o koncertas bent jau neturi atrodyti kaip eilinis atidirbimas.

Renginyje lankėsi ir vertino Margarita Sargautytė.

Renginio akimirkos – Zyp Photography nuotraukose.