Pasibaigus daugiau nei du mėnėsius trukusiam atrankiniam turui, kurį sudarė net devyni etapai, praėjusį šeštadienį „Artistų artisto“ konkurse pagaliau prasidėjo antrasis – pusfinalių – etapas. Į kiekvieną iš trijų numatomų pusfinalių patenka po tris atrankinių etapų nugalėtojus. Kol kas neaiškus tik trečiasis trečiojo pusfinalio dalyvis, kadangi išsiskirsčius septintąjį etapą laimėjusiems „Part time porn“ viena vieta liko laisva. Jai užimti facebooke paskelbtas balsavimas, kurį laimėjusi grupė (viena iš dalyvavusių atrankiniame etape) ir pateks į pusfinalį. Kol kas aršiausia kova vyksta tarp tiems patiems „Part time porn“ nusileidusių „The Flow“ ir pirmojo atrankos etapo barjero peržengti nesugebėjusių „Cracked Leaf“. Balsavimas tęsis iki balandžio 27 d.

Tuo tarpu pirmasis pusfinalis jau vien pamačius jame besigrumsiančių grupių sąrašą žadėjo didžiulę intrigą ir itin skirtingą, bet, kaip jau spėjome įsitikinti, labai kokybišką muziką.

Vakarą apie 20:30 pradėjo antrojo atrankinio etapo nugalėtojai (įveikė „Wild Reason“ bei „Journey of Mintyria“), alternatyviojo metalo atstovai „Illegalism“. Jau atrankoje žavėję nepažabojama energija bei visišku atsidavimu, šį kartą grupės nariai parodė, kad tobulumui ribų nėra ir stengėsi netgi dar labiau. Į akis krito ir vis rečiau naujų grupių tarpe pastebimas reiškinys – „Illegalism“ narių vienybė. Grupė nenumojo ranka į sceninį įvaizdį bei ne tik pasiruošė vienodą aprangą, bet ir atsinešė, kaip jie patys įvardino, šeštąjį „Illegalism“ narį – kaukolę, kuri viso pasirodymo metu stovėjo scenos priekyje. Darnumas atsiskleidė ir stebint kiekvieno individualų indėlį į bendrą pasirodymą. Tai tikrai nėra viena tų grupių, kuriose vokalistas ar gitaristas dirba už visus kitus ir tesistengia atkreipti dėmėsį į save, kad kas nors jį pastebėtų. „Illegalism“ to nereikia. Jie – susigroję, jaučiantys vienas kitą ir puikiai derantys kartu. Tai kolektyvas, iš kurio puikaus komandinio darbo bei gebėjimo maksimaliai perteikti savo kūrybos esmę ant scenos galėtų pasimokyti visi. Gitaristai bei bosistas atidavė visą save, būgnininkas taip pat savo partijas atliko ganėtinai profesionaliai. Tik pozityviai galima kalbėti ir apie vokalistą Erchardą, kuris, kaip ir kiti, nustebino sugebėjimu padaryti viską dar įtikinamiau nei aną kartą. Maži niuansai, kuriuos įvardinau po to, kai išgirdau šią grupę pirmą kartą, pusfinalyje, atrodo, liko toli už nugaros. Tekstai girdėjosi žymiai aiškiau, nors akustika ir neleido visko padaryti tobulai. Galbūt tik užkliuvo tai, jog žinomiausioje dainoje „7583” žodžiai „Never bow down“, kartojami kelis kartus iš eilės retkarčiais pavirsdavo į „Now bow down“. Tikėtina, kad toks žodžių žaismas daromas specialiai – tokiu atveju belieka tik dar kartą nusistebėti grupės narių originalumu. O net jei taip nėra, viskas atleistina – matant, kiek daug jėgų kiekvieno kūrinio metu atiduoda vokalistas, normalu, kad kartais kiek pritrūksta kvapo ar pradeda lietis žodžiai. Pasirodymo metu „Illegalism“ visus nustebino ne tik senesniais ir jau žinomais savo hitais, bet ir keletų naujų ir jų programą dar labiau paįvairinančių kūrinių, kuriuos jie, mano manymu, turėtų įtraukti į savo pagrindinę programą visuose artėjančiuose koncertuose. „Illegalism“ yra grupė, kuriai laikas būti pastebėtai. Būtų labai smagu sulaukti grupės albumo, nors kol kas apie tokius planus patys nariai viešai nekalba. Visa tai, ką jie daro, verta didžiausių pagyrų. Džiugu, kad Lietuvoje turime tikro ir kokybiško metalo grupę, nebijančią eksperimentuoti.

"Chasing the Rise" (grupės nuotr.)

Antrieji į sceną žengė debiutinio albumo darbus baiginėjantys ir pirmąjį Lietuvoje studijinį metalcore stiliaus įrašą išleisti besiruošiantys „Chasing the Rise“, nugalėję trečiajame atrankos etape ( įveikė „Pertrauką“ bei „Such an Adorable Threat“). Jau pirmą kartą žavėję puikią ištikimų gerbėjų grupele šį kartą „Chasing the Rise“ į klubą atsivedė dar gausesnę palaikymo armiją, sudarytą ne vien iš fanų, bet ir iš kitose roko ar metalo grupėse grojančių muzikantų, kuri, šėldama per grupės pasirodymą porą kartų vos neišvartė greta scenos stovinčių stalų bei, iš šono žiūrint, atrodė išties patrakusi. Galbūt tai suteikė ir papildomą impulsą dar labiau pasistengti patiems „Chasing the Rise“. Nors jų pasirodymo metu garso kokybė ypač kenkė bendram įspūdžiui, įvertinti grupės nuo atrankinio etapo padarytą pažangą tai nesutrukdė. Pirmiausia, buvo smagu išgirsti, kad „Chasing the Rise“ atkreipė dėmėsį į kai kurias pastabas ir vietoj to, kad liktų užsidarę siaurame metalcore pasaulyje, jie nusprendė labiau išreikšti ir kitų stilių bruožus, kuriuos galima rasti jų muzikoje – ypač melodic death metal. Kelios profesionaliai atliktos kompozicijos kūrinių pradžioje ir originalios melodingos instrumentinės linijos tikrai privertė į gerąją pusę pakeisti pirmojo „Chasing the Rise“ pasirodymo „Artistuose“ paliktą įspūdį. Be abejo, tai, kad per visą laiką taip ir nesupratau nei vieno žodžio, yra ganėtinai neigiama tendencija vertinant šios grupės gyvus pasirodymus. Tekstai yra viena svarbiausių muzikos sudedamųjų dalių – jei grupė juos maskuoja ar mano, kad nuolatinis kaukimas gali tai atstoti, tai dalies potencialių klausytojų (tarp jų ir manęs), kurie vertina kokybišką jos instrumentalą, jie niekada taip ir nepritrauks. Tai ne stiliaus klausimas – tai keisto užsispyrimo reikalas. Galima rėkti ir taip, kad kiti suprastų, arba, galų gale, įtraukti šiokių tokių dainuojamųjų partijų. Be tekstų prastokai atrodė ir tai, jog perklausius kelis pirmuosius kūrinius pradėjosi darytis nuobodoka dėl ganėtinai vienodos grupės kūrybos. Lyg ir skirtingas instrumentalas, atsirado ir šioks toks stilių maišymas, bet erzinanti monotonija ir palaipsniui išsikvėpiantis originalumas niekur nedingo.

"Joke" (grupės nuotr.)

Tretieji pusfinalio dalyviai – pirmojo atrankinio etapo nugalėtojai „Joke“ (įveikė „First Station“ bei „Cracked Leaf“) – į dviejų metalo kolektyvų įkaitintą atmosferą įnešė šiek tiek lengvumo ir atsipalaidavimo. Nors pamatę savo konkurentus grupės nariai skubiai nutarė kaip įmanoma labiau pasunkinti savo programą ir iš tiesų visomis išgalėmis stengėsi savo pažadą vykdyti, kontrastas lyginant su pirmosiomis grupėmis vis vien buvo didžiulis. Aišku, nieko kito ir negalėjai tikėtis – „Joke“ tikrai nepretenduoja į sunkesnę muziką ir savo kūrybą apibūdina švelniu žodžiu rokelis. Priešingai nei atrankiniame etape, šį kartą „Joke“ jau pasirodė su klavišininku Vainiumi, kuris smagiai nuteikiančioms ir gerą nuotaiką spinduliuojančioms grupės dainoms suteikė dar daugiau įtaigumo. Be abejo, „Joke“ nebūtų „Joke“, jei savo pasirodymų nepaįvairintų įvairiausiais originaliais sprendimais – „Garažo 2013” finale jau matytas atributas – laikrodis su prie jo pritaisytu dinamitu į sceną buvo išneštas paskutinės dainos metu likus penkioms minutėms iki pusės vienuolikos. Tik čia, kitaip nei „Garaže“, organizatoriai leido sprogdinti „bombą“, todėl „Joke“ baigus groti visą sceną užtvindė rūko debesis. Pats pasirodymas, matant šią grupę jau ne pirmą ir ne antrą kartą, didelių staigmenų nepateikė. Viskas, žinoma, atlikta profesionaliai ir originaliai, o ant scenos ši grupė tikriausiai niekada neatrodys nuobodžiai – tai tikras džiaugsmo ir pozityvios energijos užtaisas, tinkantis įvairiausią muziką mėgstantiems žmonėms. Kita vertus, kažko, visgi, šiek tiek pritrūko tam, kad viskas būtų atlikta nepriekaištingai. Galbūt mintys apie dar vieną tą patį vakarą laukiantį koncertą, o gal tiesiog šioks toks nuovargis. Kažkiek tikriausiai prisidėjo ir prasta akustika, trukdžiusi ir kitoms grupėms. Nors „Joke“ pasirodymas tikrai buvo geras, man asmeniškai kiek pritrūko to įtaigumo, kuris visada buvo grupės skiriamasis ženklas.

---

Visiems atlikus savo kūrinius komisijai atėjo laikas spręsti, kas taps pirmaisiais finalo dalyviais ir žingsniu priartės prie pagrindinio prizo. Nors nuomonės išsiskyrė, o kai kurių komisijos narių vertinimai buvo ganėtinai radikalūs, susumavus visus balus nugalėtojais paskelbti „Chasing the Rise“, kuriems vienas komisijos narys palinkėjo kitais metais laimėti nacionalinę atranką ir atstovauti Lietuvai tarptautiniame metalo konkurse „Wacken Metal Battle“. Mano asmenines simpatijas pavergę „Illegalism“ liko treti, o „Joke“ įsiterpė tarp dviejų metalistų kolektyvų ir užėmė garbingą antrąją vietą.

Kitą savaitę antrame pusfinalyje matysime originaliuosius „Innuendo“, alternatyvos atstovus „Monkey Tank“ bei grupę iš Kaišiadorių „s-90c“.

Vilius Andrulionis

Renginių apžvalgos / Music.lt autoriai