„Pink Floyd“ – tai ne tik muzika, bet ir ištisa epocha, kurioje atsispindi politinės ir socialinės XX a. slinktys. Klausydama šių britų muzikos užaugo ne viena karta, o daugybei muzikantų Pinkai buvo ir tebėra vienais pagrindinių inspiracijos šaltinių. Lietuvos publikai pagaliau nuskilo proga išvysti dalelę kultinių „Pink Floyd“. Rugpjūčio 26 d. į Kauną atvyko buvęs grupės bosistas ir viena pagrindinių kolektyvo varomųjų jėgų – Rogeris Watersas.

Dar gyvuojant „Pink Floyd“ sklandė kalbos apie sudėtingą R. Waterso charakterį ir dideles ambicijas. 1985 m. iš grupės pasitraukus R. Watersui netrukus prasidėjo teismų virtinės, kuriose buvęs grupės bosistas bylinėjosi su kolegomis Davidu Gilmoru bei Nicku Meisonu. Soliniame R. Waterso kelyje taip pat netrūko kontraversijų. 2004 m. kritikos banga nuvilnijo po to kai R. Watersas pasisakė prieš Jungtinės Karalystės parlamento priimtą medžioklės įstatymą, draudžiantį medžioklėje naudoti šunis. Tačiau bene daugiausiai aistrų kelia Rogerio propalestinietiška laikysena. 2016 m. tokios jo politinės pažiūros kainavo 4 mln. dolerių. „American Express“ tiesiog atšaukė numatytą skirti paramą planuojamam turui Šiaurės Amerikoje.

Tačiau nepaisant skandalų R. Waterso nuopelnų pamiršti negalima. Būtent jis su N. Masonu, Richardu Wrightu bei Sydu Barrettu stovėjo prie „Pink Floyd“ ištakų, o taip vadinamojoje Waterso eroje gimę albumai – „The Dark Side of the Moon“, „Wish You Were Here“, „Animals“ ir „The Wall“ – tapo bene esminiais ne tik pačios grupės diskografijoje, bet ir monumentaliais artefaktais muzikos istorijoje. Išparduoti bilietai į koncertą „Žalgirio“ arenoje puikiai paliudijo, kad praeities pasiekimai vis dar aktualūs.

„Us+Them“ turo, kurį sudaro net 157 pasirodymai visame pasaulyje, koncerto pradžioje susirinkusius pasitiko didžiuliame ekrane rodomas pajūrio vaizdas bei kampe ant smėlio sėdinti mergina. Netrukus pasigirdo lyriškas „Breathe“ iš ‚Dark Side of the Moon“, lydimas galingų ovacijų, o pajūrį, rodoma ekrane, keitė įspūdingos vizualizacijos. Atliekamų kūrinių sąrašas viso turo metu lieka nepakitęs. Visiškai darbinis ir nepaslankus setlistas, sudarytas iš 22 kompozicijų.

Pirmojoje koncerto dalyje skambėjo ne tik kūriniai iš minėtų R. Waterso eros Pinkų albumų, bet ir keletas kūrinių iš prieš metus išleisto solinio albumo „Is This the Life We Really Want?“. Į pertrauką klausytojus palydėjo antroji ir trečioji kultinio „The Wall“ dalys. Iki kaulų smegenų visiems gerai žinomos eilutės „We don't need no education/We don't need no thought control...“ „Žalgirio“ arenoje nepaliko abejingų. Be to, atliekant šiuos kūrinius Rogeriui bei jo grupei viso turo metu talkina vietos vaikai, tad Kaune ant scenos choreografinius elementus atliko lietuvaičiai.

Pertraukos metu milžiniškame už scenos įrengtame ekrane prasidėjo tarytum politinė agitacija, kurios raktinis žodis – RESIST (liet. pasipriešinti). Raginta oponuoti antisemitizmui, religiniam nepakantumui, neofašizmui, Markui Zuckerbergui, Izraelio vykdomai politikai Palestinoje bei Benjaminui Netanyahu, kuris kaip tik viešėjo Lietuvoje, ar Saudo Arabijos karaliui Salmanui bin Abdulaziz Al Saudui. Priešinkis, priešinkis, priešinkis...

Sirenų gaudesys. Arenoje ima dygti George Orwelo inspiruoto albumo „Animals“ viršelyje pavaizduotos elektrinės vaizdas. Ir, žinoma, rožinė kiaulaitė tarp kaminų. Taip prasidėjo antroji koncerto dalis. Sugrojus kūrinį „Dogs“ muzikantai pasidabino kiaulių kaukėmis ir surengę mini puotą organiškai perėjo prie kūrinio „Pigs“. Iš užkulisių į areną atskrido didžiulė rožinė kiaulė ant kurios šono puikavosi užrašas „likti žmogumi“. Galima tik pajuokauti, kad jei būtų panaudotas žodis „išlikti“, turbūt daugelis nusišypsotų prisiminęs kadaise vieno liūdnai pagarsėjusio daktaro išleistą knygą.

Apdainuojant kiaules ekranuose elektrinės vaizdą ėmė keisti epizodai su ištraukomis iš įvairių pasaulio politikos renginių. Juose buvo matyti Vladimiras Putinas, Theresa May, Silvio Berlusconi, Justin Trudeau ir daugelis kitų. Bet didžiausias dėmesys teko JAV prezidento Donaldo Trumpo asmenybei. Vaizdo projekcijose pašieptos šio politiko genitalijos, cituotos mizoginiškos, rasistinės ir kitaip amoralios D. Trumpo sentencijos, o aidint paskutiniams „Pigs“ akordams pasirodė milžiniškas užrašas: „Trumpas yra kiaulė“.

Vizualizacijose atsispindėjusi aštri pastarųjų metų politikos kritika atliekant kūrinius „Money“ ar „Us and Them“ įgavo socialinės bei ekonominės kritikos bruožų. Buvo matyti įvairūs žmonijos godumo apraiškas iliustruojantys vaizdai, publika išvydo karo nuniokotus miestus bei juose kenčiančius žmones.

Vis tik sugrįžus prie „The Dark Side of the Moon“ ir užgrojus diptiką „Brain Damage/Eclipse“ arenoje ištempti ekranai dingo. Pasitelkus lazerius salėje buvo formuota visiems gerai pažįstama ant minėto albumo viršelio esanti prizmė, per kurią einanti šviesa lūžtą į spektrą. Toks įspūdingas šou elementas sutraukė tūkstančių mobiliųjų telefonų kamerų dėmesį.

Rodėsi, kad tai galėtų būti vakaro pabaiga, tačiau R. Watersas, išsamiai pristatęs kartu grojančius muzikantus, tarė, kad liko dar pora kūrinių. Publika išgirdo modifikuotą „The Bravery of Being Out of Range“ versiją ir tradiciškai koncertus užbaigiantį „Comfortably Numb“, kurį lydėjo konfeti, ant kurio lapelių puikavosi neabejotinai viso vakaro raktažodžiu tapęs žodis „RESIST“, lietus.

Pasirodymas Kaune kelia dvejopas mintis. Vieną vertus, iki smulkmenų išdirbtas puikus šou ir profesionaliai atlikti kūriniai nepalieka abejingų bei leidžia pajausti pinkfloydišką didybę. Tačiau kita vertus, neapleido mintys, kad klausome tik koverių grupės. R. Waterso vokalas gerokai pasilpęs ir aukštų natų išdainuoti nepavyksta, todėl didžiąją dalį partijų atlieka gitaristas Jonathanas Wilsonas, kartu su pritariančiosiomis vokalistėmis.

Tiesmuki politiniai lozungai taip pat vertintini nevienareikšmiškai. Šiandieninėje aplinkoje retai išgirstame atvirą savo pozicijos išsakymą. Dažnai slepiamasi už politkorektiškumo šydo ar bandoma apsukriai išsisukti nuo tiesioginių atsakymų. Bet R. Watersas leidžia sau būti savotišku laisvės ruporu, kalbėti atvirai ir be užuolankų, net gi su pretenzija į moralinį lyderiškumą (prisiminkime jo kritiką „Bon Jovi“ ar „Radiohead“ dėl koncertų Izraelyje“), tačiau tokia politinių žinučių gausa pasižyminčiame koncerte kartkartėmis imi uosti partijų agitacines kampanijas primenantį tvaiką. Be to, po Rusijos dienraštyje „Izvestia“ pasirodžiusio R. Waterso interviu, norisi paklausti, ar nevertėtų pasipriešinti ir kai kurioms paties maestro mintims?

Renginyje lankėsi ir vertino Vitalijus Gailius, fotografavo Mantas Daleckis.