Karštą vasaros dieną laukė karštas koncertas – antrą kartą Lietuvą aplankė čia mylimas Robbie Williamsas. Pirmąkart Robbie Kaune dainavo sausakimšai „Žalgirio” arenai. Šįkart nauji ir seni brito gerbėjai rinkosi atviresnėje sostinės Vingio parko erdvėje, o belaukdami garsiojo atlikėjo kai kurie dar ir „Erasure” pasirodymu galėjo pasimėgauti.

Nors Vingio parkas užtikrino daug žmonių talpinančią erdvę, kurį laiką paėjus parko takeliais ir priartėjus prie koncerto teritorijos stebino masiškos eilės. Į koncerto teritoriją buvo galima patekti pro tris įėjimus, bet matyt to buvo mažai. Kai kurie eilėse tikrai praleido ir po valandą. Ir kai jau apsidžiaugiau, jog tų eilių gal pavyks išvengti, nustebino dar viena organizacinė bėda – daugiau nei valandą teko laukti apyrankių. Ir tokių organizacinių nesklandumų nuviltų žmonių kaip aš buvo visai nemažai. Kol toks tolimas, bet ir toks artimas ir tylus „Erasure” muzikos skambesys pynėsi su ilgų eilių murmesiu, teko tik viltis, kad bent į Robbie pasirodymą spėsime.

Laimei, į koncerto teritoriją atkeliavau kaip tik tada, kai Vingio parką užpildė didingas kūrinys „God Bless Our Robbie”, dar pristatytas kaip „The National Anthem of Robbie”, parašytas pagal visiems žinomą „Land of Hope and Glory”. Ekranuose slenkantys ironiškai Robbie pašiepiantys „himno” žodžiai tarsi kvietė visus atsistoti, pridėti ranką prie širdies ir užgiedoti Robbie garbei.

Ne tik pirmieji garsai buvo didingi – atsivėręs vaizdas taip pat kone atėmė kvapą. Beveik visą Vingio parko estradą užstojanti scena buvo milžiniška. Abu scenos šonus puošė du didžiuliai paties Robbie Williamso siluetai, visą vakarą atlikę ekranų funkciją. Beje, per ekranus rodytos vizualizacijos, filmuota medžiaga, dainų tekstai ir visa kita nė karto pasirodymo metu nebadė akių. Viskas buvo skoninga, prašmatnu ir didinga.

Po pompastiško retro bokso kovos stiliaus pristatymo, anot išdidžiai skambėjusių žodžių, legenda ir ikona Robbie Williamsas pagaliau, tiesiogine to žodžio prasme, išniro scenoje. Koncertą jis pradėjo atsukęs publikai nugarą ir rodydamas blizgučiais nusagstytą ir albumo bei tuo metu atliekamos dainos „The Heavy Entertainment Show” pavadinimu papuoštą rūbą, kurį gan greitai ir nusimetė.

Didingumas čia toli gražu nesibaigė. Didžiulėje scenoje viso pasirodymo metu buvo tiek žmonių, kad susigaudyti sunku. Išėjo suskaičiuoti bent aštuonis muzikantus, tris pritariančias dainininkes ir nežinia kiek lakstančių šokėjų. O ir pats Robbie per kiek daugiau nei valandos trukmės pasirodymą scenoje lakstė pavydėtinai energingai.

Antroji koncerte skambėjo „Let Me Entertain You”, kurią vainikavo aikčiojimų palydėti fejerverkai. Po „Monsoon”, „Party Like a Russian”, „Minnie the Moocher”, Robbie sudainavo George Michael kūrinį „Freedom 90” bei vieną stipriausių jo naujausio albumo dainų „Love My Life”. Dar publiką palinksmino ir Robbie sudainuotos įvairiausių geriausių hitų eilutes.
Robbie Williamso šou staigmenas teikė visą vakarą. Komedijos elementų įnešė pasikvietęs ant scenos gerbėją ir su ja, tiksliau su jai uždėta kauke, sudainavęs „Something Stupid”. Dar laukė ir šeimyninis duetsas. Robbie Williamsas kartu su tėvu atliko Neilo Diamondo „Sweet Caroline”.

Po kulminacinės „Feel” ir „Rock DJ” Robbie trumpam iš scenos pasišalino, bet labai greitai grįžo. Trumpai sudainavęs kelias „Seven Nation Army” eilutes gerbėjams padovanojo dar tris kūrinius. Be abejo, privalėjo nuskambėti „She’s the One” ir „Angels”, o vakarą užbaigė „My Way”.

Robbie Williamsas atliko daugiau nei 18 dainų ir, nors atrodė, kad toks didžiulis šou galėtų užsitęsti ir ilgiau, niekaip nepasakysi, kad pasirodymui kažko trūko. Buvo akivaizdu, kad didelės pinigų sumos už bilietus buvo išleistos neveltui – įspūdinga scena, daugybė žmonių joje, fejerverkai, svarbiausios dainos, energingas Robbie ir iki mažiausių detalių sustyguotas pasirodymas pateisino viską, kas telpa į sąvoką entertainment.

Renginyje lankėsi ir vertino Margarita Sargautytė, fotografavo Mantas Daleckis.