Šis ruduo Linui Adomaičiui greičiausiai įsiminė įspūdingais grandioziniais koncertais keturiuose Lietuvos miestuose, kurių salės užsipildė norinčiais išvysti itin muzikalų reginį – atlikėjo, jo svečių ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro, diriguojamo Ričardo Šumilos, užkurtą „Laiko mašiną“, nukėlusią į skirtingus dainininko muzikinio gyvenimo laikotarpius.

Gruodžio 15-osios pirmadienį šventė pasikartojo: sulaukęs didelio žmonių susidomėjimo, Linas Adomaitis surengė pakartotinį koncertą Vilniaus Kongresų rūmų salėje, kurį dedikavo prieš keletą dienų anapilin išėjusiam seneliui – tautodailininkui, menininkui Antanui Adomaičiui. Apie koncertą pranešta buvo iškart po spalio mėnesio renginių ir, galima sakyti, istorija kartojosi: vėl pilna salė žmonių, vėl garsios ovacijos, vėl gėlės, vėl nuostabaus grožio muzika ausims ir akims.

Tiesa, kartojosi ne viskas, nors net jei būtų, koncerte apsilankiusiems antrąjį kartą, būti nuobodu nebūtų galėję. Ir vis dėlto – daug kas buvo kitaip, nors taip pat gerai: į sceną lipo nebe Merūnas Vitulskis ir Giedrė Kilčiauskienė, o Vaidas Baumila, Martynas Levickis bei Dagna Kondrotavičiūtė. Be to, šio koncerto pasiklausyti atėjo ir kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus bei jo žmona Alma Adamkienė. Žinoma, ši informacija niekieno nepatvirtinta, bet greičiausiai jie savo pasirinkimu apsilankyti renginyje turėjo likti patenkinti.

Nuo pat savo pradžios koncertas nešė šventinę nuotaką – prasidėjęs daina „Kalėdų stebuklas“ priminė, kad žiemos šventės jau čia pat. Ir teko pagalvoti: jei kam nors per Kalėdas reikalingas pašonėje zirziantis televizorius, norėtųsi, kad iš jo sklistų tik šio koncerto garsai. O jei ne – meskite televizorių per langą.

Žmonės šypsojosi, kai į sceną užlipus geram Lino Adomaičio bičiuliui Vaidui Baumilai, dainininkai draugiškai juokavo. „Ar aš tau sakiau, kaip tu šiandien gražiai atrodai?“, – klausė Linas Adomaitis. „Mūsų santykiai labai glaudūs. Manote jis šiaip sau mane gyrė?, – juokėsi Vaidas Baumila. Jie kartu atliko atliko keletą dainų, tarp kurių – „Mano vienatvė“, kurios žodžius sukūrė Vaido Baumilos mama.

Atliktos dainos, kaip ir pirmajame koncerte, atitiko įvairių amžių kategorijų klausytojų poreikius. Visai taip, kaip ir naujasis Lino Adomaičio albumas „Laiko mašina“, kuriame visos dainos įrašytos dviem versijomis – elektronine, kuri pasak atlikėjo atspindi jo mintis, ir akustine, atspindinčia atlikėjo sielą. Matant, kaip viename koncerte kažką savo ir sau atranda ir močiutės, ir jų anūkai, yra toks didelis, nepaaiškinamas ir kvapą gniaužiantis bendrumo jausmas, kad nenuostabu, jog šis dainininkas pretenduoja net į keturias M.A.M.A. apdovanojimų statulėles.

Be to, Linas Adomaitis turi sugebėjimą sukurti tokias dainas, kad net jei jos dar visiškai negirdėtos ir naujos – skamba tarsi atmintinai žinotum visus žodžius. Tarkime, dainos „Vėjai lyg karaliai“ ar „Aš pavydžiu sau“ dar tik skaičiuoja savo pirmuosius mėnesius, tačiau sulaukė tiek pat plojimų, kiek ir dešimtmetį skambantys kūriniai.

Gera matyti, kad Lietuvos muzikos scena turi atlikėjų, gebančių surengti tikrą klasikinį tradicinį koncertą, atsiduodantį geru skoniu ir prabanga, o tuo pačiu – novatoriškumu bei išskirtinumu. Gera matyti, kad tarp Lietuvos atlikėjų yra tokių, kurie tikrąja ta žodžio prasme moka muzikos kalbą ir geba ją paaiškinti kitiems. Gera matyti, kad mūsų šalis turi dainininkų, kurie į savo profesiją žiūri be galo pagarbiai, nes tai ir sukūrė tą vakarą Vilniaus Kongresų rūmų salėje matytą šventę.

Lankėsi ir vertino Fausta Marija Leščiauskaitė