Naujienos > Muzikos naujienos

RENGINIO RECENZIJA | "Nightmares on Wax" – šiltai atgal ...

Paskelbta: 2015-09-29 06:03
RENGINIO RECENZIJA | „Nightmares on Wax“ – šiltai atgal į praeitį
Nightmares on Wax.
Prieš daugiau nei 10 metų turėjau MP3 playerį, kurio talpa buvo 256MB. Tie laikai, kai negalėjai tiesiog susimest daug albumų, užmesti shufflą ir gal po gero mėnesio išgirsi tą patį gabalą antrą kartą. Tai buvo laikai, kai mintinai žinodavai dainų seka, kai būdavo gaila kažką ištrinti, nes nebėra vietos naujam gabalui ir intensyviai spręsdavai galvosūkį ką čia paaukojus.
„Smokers delight“ buvo tas nepajudinamas folderis gerus metus, centras, aplink kurį lipdydavau likusius 200MB, su kuriuo išsiskirt buvo pernelyg sunku, todėl rugsėjo 26 d. privalėjau nueiti į „Loftą“ paklausyti žmogaus, kuris atsakingas už vieną iš labiausiai paauglystėje nugrotų albumų.

Tomas Boo ir Deneez selekcija ir geras oras kūrė ramią ir šiltą atmosferą, ir būnant lauke atrodė, kad tarsi didelė draugų kompanija susirinko paklausyti draugelio naujos grupės. Neatsimenu, kada prieš koncertą buvau toks ramus ir be pašalinių minčių.

Kažkas panašaus į tai:



DJ Ease su kolegom pusantros valandos trukusį groov‘ą pradėjo nuo „Now is the time“, „Flip Ya lid“ „Give Thx“. „Flip Ya Lid“ gyvai skambėjo %#%@%!! kaip gerai. Dėl manęs galėjo jį sugroti 3 kartus iš eilės, būčiau nesupykęs, kol kas geriausiai gyvai nuskambėjęs kūrinys šiais metais.

Džiugu, kad „Nightmares on Wax“ neatvyko birželį, nes šį kartą atsivežė bosistą ir pridėjus tai, kad žmonės už pulto nepagailėjo žemų, boso partijos skambėjo masyviai ir iš lėto slinkdamos suteikė gyvumo ir dub‘o prieskonio pasirodymui, kuriam stigo improvizacijų ir ryškesnio atotrūkio nuo albumų įrašų versijų.

Fantastiški visą vakarą buvo vokalistai, ypatingai Mozez. Nesu mėgėjas „Nightmares on Wax“ soul‘o pusės, bet „I am you“ buvo sudainuotas su tokia didele emocija, kad neturėjau kito pasirinkimo kaip tik įtempti balso stygas ir kartu staugt „look at me/ look in my eyes.“



Šalia jų pridėjus daug darbo neturėjusį ir mielai kniaukiantį George Evelyn, ši trijulė privertė jaustis taip, tarytum su šeima žiūrėčiau senus foto albumus ir džiaugtis gražiomis praeities akimirkomis (ypatingai užgrojus „Les nuits“).

Ir kas dar gerai apie tokius retrospektyvinius koncertus, jog muzika yra grojama iš visų atlikėjo kūribynių etapų. Po trumpos pertraukos grįžę „Nightmares on Wax“ užbaigė koncertą tuom, nuo ko pradėjo karjerą - kalė hiphop‘o dozę, perpinta acid house elementais. Nors jeigu pradžia ir buvo kiek vangoka, sukosi gyva mintis, jog nepamatysim pilno „Nightmares on Wax“ potencialo, tačiau paskutinė koncerto dalis turėjo patenkinti visus iki vieno šios grupės gerbėjus.

Tai buvo vienas iš kokybiškiausių vakarų „Lofte“: oras geras, žmonių skaičius – pakankamas tūsui, vietos trepsėjimui tikrai netrūko, kur dar kokybiškas garsas. O ir man pačiam šventė, kuomet buvo sugroti visi mano turėti „ringtonai“.

Recenziją parengė Tomas Pauža



© 2007-2011 radijas.fm Visos teisės saugomos
Dizainas ir programavimas “made.By