Kovo 7-osios vakarą Vilniuje koncertavo žmogus, į savo koncertą sutraukęs ne tik muzikos mėgėjus, melomanus, bet ir kino mylėtojus. Būtent ten – filmuose, o gal tiksliau filme, ne vienas klausytojas atrado kompozitorių ir muzikantą Yanną Tierseną. Vienai iš jo melodijų suskambus kino filme „Amelija iš Monmartro“, Yanną Tierseną pripažino ne vien tik gimtoji Prancūzija, kuri tai padarė kiek anksčiau už visus, bet ir visas pasaulis. Jo kūrinius panoro groti daugelis muzikos mokyklų mokinių, kadangi šie nebuvo tiek morališkai nutrinti ir išgroti, kaip, pavyzdžiui „Jaunajame pianiste“ surašytos natos, o tie, kurie anksčiau su instrumentine muzika neturėjo nieko bendro, savo noru ir netgi nesiraukydami klausėsi kompozitoriaus melodijų. Tiesą pasakius, žymusis kino filmo garso takelis „visai nieko“ buvo net ir tiems, kurių telefonuose buvo įrašyta daina "Bielyje rozy", o šią jie būtinai visu garsu įsijungdavo eidami gatve, važiuodami troleibuse ar bet kur, kur dainą galėtų išgirsti dar bent dvidešimt žmonių. Tačiau gana apie tai, kas buvo jau gana seniai - maždaug 2001-aisiais.

Šeštadienį į naujosios koncertų salės „Compensa“ sceną lipusį multiinstrumentalistą „apšildė“ atlikėja Tiny Feet, kurios tikrasis vardas - Emilie Quinquis. Ją, beje, prodiusuoja ne kas kitas, o pats Yannas Tiersenas. Tiesa, žodis „apšildyti“ šiuo atveju nėra iki galo tinkamas, kadangi kai kurie žiūrovai ne tik neapšilo, bet ir apšilti bandė kitais būdais. Vaikinai šalimais kalbėjosi: „Einam nusipirkti išgerti. Jei ji dar ilgai gros, prireiks.“

Vienos moters orkestru vadinamos atlikėjos muzika išties ne kiekvieno skoniui – tie, kurie į renginį atėjo tikėdamiesi išgirsti kūrinį „La Valse d'Amelie“ ir nostalgiškai palinguoti į taktą, galėjo nebūtinai suprasti, kas vyksta: jos pasirodymas atrodė kaip eksperimentas, tiesa, tikrai ne blogąja prasme. Moteris į sceną žengė su elektrine gitara ir naudojo pedalus, garso efektams išgauti, bei elektroninius instrumentus. Ir nenuostabu, kad suprato ne visi – jos muzika sudarė labai intymią ir melancholišką bei tamsią atmosferą, be to, muzikiniais stiliais ir garsais buvo eksperimentuojama ir žaidžiama į valias. Priešais žiūrovus praleidusi pusvalandį ir vienus sužavėjusi, o kitus labiau pradžiuginusi tada, kai baigė groti, Tiny Feet sceną užleido tam, dėl kurio į koncertų salę susirinko daugiau nei du tūkstančiai žiūrovų.

Prancūzų kilmės kompozitorius į sceną užlipo pusę devintos vakaro. Kaip ir buvo žadėta, ne vienas – su grupe. Pasirodymą pradėjęs daina „Slippery Stones“, iš pristatomo albumo „Infinity“, vėliau jis instrumentus keitė taip dažnai, kaip pop muzikos atlikėjos sukneles, tik dar dažniau. Tikriausiai jau po pirmojo kūrinio susirinkusiems pasidarė aišku, kad Yannas Tiersenas neleis saldaus prancūziško melancholiko įvaizdžiui, susiformavusiam po kino filmo „Amelija iš Monmartro“, koncerto pakreipti šia linkme.

Iš pradžių – daugiau švelnesnės muzikos, vėliau – triukšmingos gitaros, galiausiai – netgi tranki elektroninė muzika, ir jokių „La Valse d'Amelie“. Galbūt todėl dalis susirinkusiųjų iš koncerto išėjo kur kas anksčiau negu jis baigėsi. Tačiau liko tie, kurie žinojo, kokią muziką iš tiesų atlieka Yannas Tiersenas, labiau primenantis seną panką nei romantišką prancūzą. Kiekvieno lietuvio sąmonėje įstrigusios fantazijos, kad grojant šiam atlikėjui užsimerkę galės išvysti siauras Paryžiaus gatveles, o kiekvienoje jų – po už širdies griebiančią meilės istoriją, nebeliko.

Tai buvo iš tiesų kokybiškas ir įsimenantis koncertas, tačiau vargu ar Lietuvoje galintis turėti didžiulę auditoriją. Vilniuje Yanno Tierseno pasiklausyti susirinko apie du su puse tūkstančio žiūrovų, iš kurių pusė veikiausiai čia nebūtų ėję, jei būtų žinoję, ką išgirs. Ir tai nėra atlikėjo problema. Mūsų šalyje daug kokybiškos muzikos neturi pakankamai didelės auditorijos, nors ją tikrai turės vyksiantis Šansono festivalis. Todėl veikiausiai reiktų pagirti „Medusa Concert“ už tai, kad imasi organizuoti tokius koncertus ir pratina publiką prie truputį kitokios, tačiau tikrai geros muzikos.

Koncerte lankėsi ir vertino Fausta Marija Leščiauskaitė

Nuotraukų autorius - Vytenis Jurevičius:

Tiny Feet

























Yann Tiersen