Naujienos > Muzikos naujienos
RENGINIO RECENZIJA | Midge Ure – svaiginanti kelionė atga...
Paskelbta: 2014-10-20 20:03
Midge Ure koncerto akimirka. [Vytenio Jurevičiaus nuotr.]
Daugiau kaip mėnesį vilniečiai ir miesto svečiai kasdien važinėdami viešuoju transportu galėjo matyti labai drąsią reklamą: „Balsas sudrebinęs XX amžių. Midge Ure the voice of the „Ultravox“ Spalio 17 dieną 20.00 valandą „Pramogų banko“ salėje „Vakaris“. Žinantiems šį atlikėją ir jo unikalų balsą, tai ne naujiena, na o garbingo amžiaus atstovams arba jaunajai kartai, iškilo klausimas: „O kas jis toks?“. Na, tai vienas iš žymesnių Škotijos atlikėjų, dainų kūrėjų, labiausiai žinomas dėl savo karjeros su grupe „Ultravox“. Scenoje praleido daugiau kaip 40 metų, bei nesiruošia artimiausiu metu nuo jos trauktis. Šį faktą liudija ir dabartinis jo pasaulinis turas, bei šviežiai iškeptas naujasis albumas „Fragile“.
Tai kas gi vyko spalio 17-ąją salėje „Vakaris“? Solidžių žmonių minia renkasi į dar gerokai prieš koncerto pradžią „Pramogų banko“ ketvirtajame aukšte įsikūrusią salę „Vakaris“. Juos pasitinka renginio organizatoriai, kurie ne tik patikrina bilietus, bet ir maloniai palydi iki rezervuotų staliukų. Padavėjai zuja aplinkui rinkdami užsakymus, pasirodo ir gausus būrys fotografų, kurie sutartinai užtaisinėja savo sunkiąją artileriją, ne ilgai trukus atidengdami ir pačią „ugnį“. Atlikėjui madingai vėluojant, pradedami fiksuoti žiūrovai, kurių veiduose po truputį atsiranda nekantrumo ugnelė. Ilgai laukti nereikia, ant scenos pasirodo ir vakaro kaltininkas - Midge Ure.
Atlikėjas savo pasirodymą pradeda įkvepiančiu kūriniu „Dear God“ (1988m.). Kaip kad Naujosios Zelandijos vyrų krepšinio rinktinė pradeda savo kovas nuo „Haka“ karo šokio, kad nugalėtų savo priešininkus, taip Midge Ure pradėjo nuo maldos, tik skirtingai nei Naujosios Zelandijos krepšininkai, atlikėjo pasirodymas nepatyrė pralaimėjimo. Pirmosios dainos lyrinė įtaka toliau tęsiama su antra tituline daina iš 1996-ųjų metų albumo „Breath“, kurią vėliau keičia jau greitesnis kūrinys „Call of the wild“. Po minėtos dainos, prasidėjo atlikėjo aktyvesnis bendravimas su publika. Asmeninių patirčių ir prisiminimų akcentavimas, bei nostalgija grupei „Ultravox“, tad neatsitiktinai buvo atliktos net aštuonios šios grupės dainos: „Brilliant“ (2012 m.); „The voice“ (1981 m.); „Lament“ (1984 m.); „Hymn“ (1982 m.), „One small day“ (1984 m.); „Dancing with tears in my eyes“ (1984 m.); „Vienna“ (1980 m.); „All fall down“ (1986 m.). Pastaroji daina šiems laikams ypač aktuali, kai pasaulis gyvena neramumų sąlygomis, o politiniams ir kariniams konfliktams stiprėjant vis su kiekviena diena, ši daina priverčia sustoti ir suklusti: „No flowers for graves, in fact no graves at all when we all fall down“.
Nuo 1985-ųjų metų pradėtos solinės karjeros Midge Ure, be jau minėtų trijų dainų („Dear God“, „Breath“ ir „Call of the Wild“), atliko dar penkias:„No regrets“ (1985 m.); „Light in your eyes“ (1991 m.); „Guns and arrows“ (1996 m.); „Cold cold heart“ (1991 m.), na ir savaime suprantama vakarą vainikavęs legendinis hitas „If I was“ (1985 m.).
Nostalgiškai 8-9-ojo dešimtmečių atmosferai sustiprinti buvo atlikti ir dviejų kitų menamojo laikotarpio kūriniai, t.y. grupių „Visage“ „Fade to grey“ (1980 m.), bei „Fleetwood Mac“ „Man of the world“ (1969 m.).
Midge Ure nepamiršo ir naujausio savo albumo, tad pristatė susirinkusiai publikai dvi jo dainas: „Become“ ir titulinę albumo dainą: „Fragile“. Abu kūriniai gerbėjų buvo entuziastingai sutikti, tad reklama pasiteisino.
Vertinant atlikėjo iš tiesų ilgą pasirodymą (buvo atlikta net 20 dainų), priekaištų jam negalėtų surasti net ir didžiausias skeptikas. Midge Ure aktyvus bendravimas su publika, stiprus humoro jausmas, bei ugningas atlikimas nepaliko abejingo nei vieno. Žiūrovai plojo, lingavo, trypė ir skandavo. Įspūdį paliko ir tai, kad viskas buvo atliekama gyvai ir vos su dvejais instrumentais: gitara ir galingu atlikėjo balsu.
Koncerte buvęs lietuvių garsus atlikėjas Andrius Mamontovas net ir sėdėdamas žiūrovų tarpe dainavo kartu su Midge Ure, bei akivaizdžiai buvo prisisėmęs teigiamų emocijų, kurios kaip kad pats atsiliepė „sugrąžino atgal į praeitį“.
Ko gero ne jį vieną. Na, o tie kurie dar nebuvo atėję į šį pasaulį arba buvo per maži ką nors prisiminti, Midge Ure suteikė galimybę pajusti to laikmečio dvasią per jo atliekamą muziką. Tad ačiū jam už tai.
Koncerte lankėsi ir vertino Rūta Paitian
Pristatome ir "Music.lt" fotografo Vytenio Jurevičiaus nuotraukas:
Tai kas gi vyko spalio 17-ąją salėje „Vakaris“? Solidžių žmonių minia renkasi į dar gerokai prieš koncerto pradžią „Pramogų banko“ ketvirtajame aukšte įsikūrusią salę „Vakaris“. Juos pasitinka renginio organizatoriai, kurie ne tik patikrina bilietus, bet ir maloniai palydi iki rezervuotų staliukų. Padavėjai zuja aplinkui rinkdami užsakymus, pasirodo ir gausus būrys fotografų, kurie sutartinai užtaisinėja savo sunkiąją artileriją, ne ilgai trukus atidengdami ir pačią „ugnį“. Atlikėjui madingai vėluojant, pradedami fiksuoti žiūrovai, kurių veiduose po truputį atsiranda nekantrumo ugnelė. Ilgai laukti nereikia, ant scenos pasirodo ir vakaro kaltininkas - Midge Ure.
Atlikėjas savo pasirodymą pradeda įkvepiančiu kūriniu „Dear God“ (1988m.). Kaip kad Naujosios Zelandijos vyrų krepšinio rinktinė pradeda savo kovas nuo „Haka“ karo šokio, kad nugalėtų savo priešininkus, taip Midge Ure pradėjo nuo maldos, tik skirtingai nei Naujosios Zelandijos krepšininkai, atlikėjo pasirodymas nepatyrė pralaimėjimo. Pirmosios dainos lyrinė įtaka toliau tęsiama su antra tituline daina iš 1996-ųjų metų albumo „Breath“, kurią vėliau keičia jau greitesnis kūrinys „Call of the wild“. Po minėtos dainos, prasidėjo atlikėjo aktyvesnis bendravimas su publika. Asmeninių patirčių ir prisiminimų akcentavimas, bei nostalgija grupei „Ultravox“, tad neatsitiktinai buvo atliktos net aštuonios šios grupės dainos: „Brilliant“ (2012 m.); „The voice“ (1981 m.); „Lament“ (1984 m.); „Hymn“ (1982 m.), „One small day“ (1984 m.); „Dancing with tears in my eyes“ (1984 m.); „Vienna“ (1980 m.); „All fall down“ (1986 m.). Pastaroji daina šiems laikams ypač aktuali, kai pasaulis gyvena neramumų sąlygomis, o politiniams ir kariniams konfliktams stiprėjant vis su kiekviena diena, ši daina priverčia sustoti ir suklusti: „No flowers for graves, in fact no graves at all when we all fall down“.
Nuo 1985-ųjų metų pradėtos solinės karjeros Midge Ure, be jau minėtų trijų dainų („Dear God“, „Breath“ ir „Call of the Wild“), atliko dar penkias:„No regrets“ (1985 m.); „Light in your eyes“ (1991 m.); „Guns and arrows“ (1996 m.); „Cold cold heart“ (1991 m.), na ir savaime suprantama vakarą vainikavęs legendinis hitas „If I was“ (1985 m.).
Nostalgiškai 8-9-ojo dešimtmečių atmosferai sustiprinti buvo atlikti ir dviejų kitų menamojo laikotarpio kūriniai, t.y. grupių „Visage“ „Fade to grey“ (1980 m.), bei „Fleetwood Mac“ „Man of the world“ (1969 m.).
Midge Ure nepamiršo ir naujausio savo albumo, tad pristatė susirinkusiai publikai dvi jo dainas: „Become“ ir titulinę albumo dainą: „Fragile“. Abu kūriniai gerbėjų buvo entuziastingai sutikti, tad reklama pasiteisino.
Vertinant atlikėjo iš tiesų ilgą pasirodymą (buvo atlikta net 20 dainų), priekaištų jam negalėtų surasti net ir didžiausias skeptikas. Midge Ure aktyvus bendravimas su publika, stiprus humoro jausmas, bei ugningas atlikimas nepaliko abejingo nei vieno. Žiūrovai plojo, lingavo, trypė ir skandavo. Įspūdį paliko ir tai, kad viskas buvo atliekama gyvai ir vos su dvejais instrumentais: gitara ir galingu atlikėjo balsu.
Koncerte buvęs lietuvių garsus atlikėjas Andrius Mamontovas net ir sėdėdamas žiūrovų tarpe dainavo kartu su Midge Ure, bei akivaizdžiai buvo prisisėmęs teigiamų emocijų, kurios kaip kad pats atsiliepė „sugrąžino atgal į praeitį“.
Ko gero ne jį vieną. Na, o tie kurie dar nebuvo atėję į šį pasaulį arba buvo per maži ką nors prisiminti, Midge Ure suteikė galimybę pajusti to laikmečio dvasią per jo atliekamą muziką. Tad ačiū jam už tai.
Koncerte lankėsi ir vertino Rūta Paitian
Pristatome ir "Music.lt" fotografo Vytenio Jurevičiaus nuotraukas: