Ko gero nėra lietuvio, kuriam būtų nežinomas Andrius Mamontovas. Tai vienas didžiausių vardų lietuviškos muzikos enciklopedijoje, aukso raidėmis įrašytas gūdžiais vėlyvojo sovietmečio metais. Kaip neretai tiems laikams buvo įprasta, grupelė entuziastingai nusiteikusių vidinės brandos procesą praėjusių, bet vis dar maištauti linkusių jaunikaičių, mokyklos laikais susibūrė į grupę „Foje“, tačiau skirtingai nei daugeliui muzikanto kelią pasirinkusių asmenų, Andrius Mamontovas išlaikė visus išbandymus, savo fenomenaliu kūrinių skambesiu ir originaliais dainų tekstais praskynęs kelią naujoms muzikinėms kryptims Lietuvoje.

Vasarą atšventęs savo penkiasdešimtąjį gimtadienį, Andrius Mamontovas papildomus jo minėjimus numatė gruodžio mėnesiui. Pirmoji puota įvyko Vilniuje „Siemens arenoje“ gruodžio 17 d., sekmadienį. Dar likus bene mėnesiui iki numatyto koncerto sostinėje bilietai buvo išpirkti, o norinčiųjų gretos išliko, organizatoriams teko sukti galvą kaip padidinti vietą, kad būtų sutalpinti visi norintieji. Koncerto vakarą buvo galima įsitikint, kad su šia užduotimi buvo susidorota meistriškai, na o žiūrovai galėjo pamatyti kas yra „sold out‘as“ (raganų burtai... ne kitaip).

Koncerto pradžia buvo numatyta 19 val., tačiau vos atsivėrus „Siemens arenos“ durims ištikimųjų gerbėjų gretos ėmė užpildyti fronto linijas ir kantriai laukti vakaro kulminacijos, kuriai neprireikė jokio apšildymo. Stebint gerbėjų atsidavusį laukimą nejučiomis Andriaus Mamontovo dainos „Kai Tu atversi man duris“ eilutės įgavo naują reikšmę ir tarsi pakeitė adresatą, į ką kreipiamasi: „Kai tu atversi man duris/ Tas, prie kurių ilgai buvau/ Kai niekas manęs nebestabdys/ Aš liksiu ten, kur atėjau“. Po šio publikos nebylaus kreipimosi į garbųjį kūrėją ir galutiniai užsipildžius Vilniaus „Siemens“ arenai, madingai pavėlavęs scenoje pasirodė Andrius su grupe ir pradėjo daugiau nei dvi valandas trukusį šou, kuriame netrūko nei garso nei šviesų, nei specialiųjų efektų, nei staigmenų.

Vakaro metu skambėjo tiek ankstyvoji Andriaus Mamontovo kūryba, sietina dar su „Foje“ pradiniais etapais, tiek ir ne tokie seni kūriniai, tarpusavyje tolygiai varijuodami įtraukė į save su lig kiekviena nata, kiekvienu gitaros rifu, elektrinės perkusijos skambesiu ar būgnų virptelėjimu. Vilniečiai ir miesto svečiai įsišėliojo skambant tokiems kūriniams kaip: „Tavo svajonė“, „Geltona, žalia, raudona“, „Dabar ir čia“, „Degančios akys“, „Meilės nebus per daug“, „Tušti delnai“, buvo apimti romantikos ar nesankcionuotų romantizmo proveržių, dėka skambėjusių dainų: „Kai Tu atversi man duris“, „O mano, saule“, „Marso kanjonai“, „Ar prisimeni mane?“ bei kitais, stipriai praturtinusiais ne tik susirinkusiųjų vakarą, bet ir kartu tapę verbaliniu – melodiniu metraščiu, žymėjusiu Andriaus Mamontovo nueitą ir tebeinamą muzikinį kelią.

Negalėjo nežavėti Andriaus atvirumo valandėlės scenoje: „Aš prieš koncertus prašau savo gerbėjų, kad man pasakytų, ką tarp dainų turėčiau kalbėti“ ar „Nu šiandien mes darom daug klaidų, nežinau ar pastebit? Gal jums atrodo, kad taip ir turi būti?“, „Šį vakarą turite puikią galimybę matyti scenoje du Andrius Mamontovus“ bei humoro jausmas, pasireiškęs įvairiomis formomis, kaip kad kažkam iš publikos garsiai surikus „Andriau, mes tave mylim!“, greitai atskriejo pastarojo atsakas: „O keliese jūs ten?“ ar su tam tikra juoko doze pristatytų kūrinių atsiradimo istorijos, kaip kad prieš nuskambant „Krantui“: „Aš šią dainą sukūriau per fizikos kontrolinį. Gavau prastą pažymį, bet neseniai sutikęs savo mokytoją ir papasakojęs apie tai, ji pasakė, kad širdyje man gerai parašė“.

Andrius Mamontovas yra atlikęs ne vieną duetą (ko jau vien „Kregždutės, kregždutės“ kartu su Atlanta yra vertos) tad šiam muzikanto kūrybinės biografijos fakto įprasminimui labai tiko Igorio Kofo ir Andriaus Mamontovo duetas atliekant „Geltoni krantai“ kūrinį.

Gruodžio 17-osios sekmadienio vakaras sostinės gyventojams ir laikiniems jo rezidentams dėka Andriaus Mamontovo paliko neišdildomus įspūdžius ir svariai prisidėjo prie pozityvaus prieššventinės darbo savaitės atidarymo. Na, o pačiam atlikėjui, kūrėjui, muzikantui ir tiesiog lietuviškojo „new wave‘o“ korifėjui Andriui Mamontovui norisi visa širdimi palinkėti ir toliau nenuilstamai kurti bei džiuginti klausytojus savo dainomis. Juk penkiasdešimt metų, tai visai nedaug...

Renginyje lankėsi ir vertino Rūta Paitian, fotografavo Vytenis Jurevičius.