Rugpjūčio 14-osios oras indie roko fanams, vakare keliaujantiems į Vilniaus Universiteto botanikos sodą, nebuvo draugiškas ir nustebino tokio stiprumo lietumi, kuris vieną kitą gerbėją galėjo ir atginti nuo vasariško koncerto. Vis dėlto, apsiginklavę lietpalčiais ar paprastais apsiaustais, kai kurie tik skėčiais, o kas tiesiog kiaurai permirkę – visi nepraradę ūpo batus vandeny ir purve mirkdė dėl svečių iš Naujosios Zelandijos – „Unknown Mortal Orchestra”, pristatančių prieš keturis mėnesius išleistą albumą „Sex & Food”.

Pirmą kartą išgirdus šios grupės pavadinimą, pirmiausia į galvą šauna labiau jau metalo grupės, nei hipių iš Ramiojo vandenyno pakrantės, vaizdinys. Tačiau ši grupė nuo 2011-aisiais išleisto pirmojo albumo keri unikaliomis ir nenusibostančiomis melodijomis bei psichodeliniu skambesiu, esančiu labai labai toli nuo nuobodžių kūrinių, kuriems sugroti užtenka keturių akordų.

Lietus gal kiek ir sulėtino besirenkančiųjų tempą, bet laikas skriejo greitai ir nemažai drąsiausiųjų 20.15 val. jau buvo pasirengę klausyti mylimų „Garbanoto bosisto” vaikinų. Dėl šios grupės tinkamumo apšildymui nesiginčytų turbūt niekas. Tad ir šįkart savo šypsenom ir gražiom dainom, dar belyjant lietui susirinkusiuosius grupė išjudino iš karto. „Garbanotas bosistas” turbūt galėtų groti bet kur ir bet kada ir vis tiek susižiūrėtų ir susiklausytų labai puikiai. Kartais net norėtųsi iš jų šokio tokio liapsuso ar dar ko, na, kad vis įdomiau būtų.

„Garbanotam bosistui” pabaigus savo pasirodymą, jau apmalšęs lietus visai nustojo, tad teliko nuvalyti lietaus vandenį nuo scenos, paruošti instrumentus bei aparatūrą ir išaušo „Unknown Mortal Orchestra” valanda. Scenoje pirmasis pasirodė grupės lyderis Ruban Nielson su taure rankoje, iš kurios koncerto metu bus ne kartą rimtai gurkštelta, ir su kramtoma guma burnoje, kuri jam, netikėtai šokinėjančiam nuo scenos, visiškai netrukdė visą vakarą.

„Unknown Mortal Orchestra” iš karto pradėjo stipriai, nuo dainos „From the Sun” iš grupės antrojo albumo. Jau per pirmąją dainą grupės lyderis Ruban šoko į minią, sugebėjo joje laviruoti dar gitara grodamas įspūdingą solo partiją, o po to tamsoje nežinomais ir neplanuotais takais kažkokiu būdu sugrįžti į sceną. Ir tai nebuvo vienintelis toks Rubano pasibuvimas minioje tą vakarą.

Koncerto Vilniuje programą naujazelandiečiai buvo paruošę tikrai rimtą. Koncertui įlipus į antrąjį pusvalandį, vis bijojau, kad pasirodymas gali greitai užsibaigti. Atrodė, jog grupė atlieka pačias geriausias dainas ir tuoj tuoj viskas pasibaigs, bet grupė tiesiog grojo vieną puikią dainą po kitos. „Necessary Evil” keitė „Ministry of Alienation”, po šios grojo „So Good at Being in Trouble”, tada „American Guilt”, o štai atėjo laikas jau ir „Multi-Love”, „Everyone Acts Crazy Nowadays”, „Hunnybee” ir kitiems gėriams.

Pagroję apie valandą, „Unknown Mortal Orchestra” tradiciškai pasitraukė, bet greitai sugrįžo, tik ne su savo daina, o su grupės „Can” kūriniu „Vitamin C”, kurį Ruban draugiškai sudainavo minios vidury.

Tam, kad „Unknown Mortal Orchestra” koncertas būtų didelė sėkmė, reikėjo nedaug, tik puikiai atliekamos švelnios muzikos. Nereikėjo ilgų vokalisto kalbų apie nieką, kurių, žinoma, ir nebuvo, nereikėjo jokių triukų ar efektų. Būti laimingiems netrukdė ir tas iš pradžių gąsdinęs ir batus išmaudęs lietus. Tačiau tiems, kuriems lietus gadina nuotaiką, turbūt ir ne vieta lengvame, laisvame ir švelniame „Unknown Mortal Orchestra” koncerte.

O kadangi laukia dar vienas koncertas botanikos sode, reikia tikėtis tik gero oro, o visu kitu gėriu, atrodo, bus pasirūpinta.

Renginyje lankėsi ir vertino Margarita Sargautytė, fotografavo Vytenis Jurevičius.