Lapkričio 14-ąją „Lemon Joy“ Vilniaus „Forum Palace“ rūmų salėje surengė pirmąjį iš dviejų grupės jubiliejinių dvidešimtmečio koncertų. Sausakimša salė, o eilės prie rūbinės – kaip Sovietmetį parduotuvėse atsiradus naujų prekių – tokį vaizdą išvydo į renginį atėję tada, kai didžioji dalis žiūrovų jau buvo susirinkę.
Vakarą pradėjo vaikinų iš sostinės grupė „Cultor“. Iš tiesų, nežinia, ar „Lemon Joy“ išvis reikia „apšildyti“, nes panašu, jog tik išvydusi grupės lyderį Igorį Kofą, publika jau yra pasiruoši šokti ir dainuoti kartu, bet jei vis dėlto norisi, kad koncertą pradėtų kažkas kitas, kažin, ar šį kartą pasirinkimas buvo pats geriausias. Perspektyvia įvardinta grupė neskamba blogai tol, kol nepradeda įkyrėti vokalas ir neišgirsti dainų žodžių, kurie šiek tiek primena lietuviškos estradinės muzikos perliukus ir deimantus. Tiesa, neaišku, ką organizatoriai turėjo galvoje, sakydami „perspektyvi“ – bent jau skamba keistokai, kai ant scenos stovi augaloti vyrai, gal dvidešimt metų vyresni už tam tikrą auditorijos dalį.
Be penkių minučių aštuonios susirinkusieji sulaukė to, dėl ko greičiausiai ir susirinko – į sceną užlipo grupė „Lemon Joy“. Koncertą pradėję su daina „Nekęsk manęs dar stipriau“, jie atliko tiek senas, visiems puikiai žinomas dainas, tarp jų – „Ne apie mus”, „Ten kur mylėjau”, „Žaidimas”, „Su pirma saulės šviesa”, „Ką tu matei jo akyse”, „Vasaros laiškai”, „Balta meilė”, „Tavo vardas šaltas sniegas”, „Karolis“, „Mylėt tave taip beprotiška ir keista“ ir kitos, bei naujas ir jau pristatytas, kaip „Ylang ylang“ arba gyvai suskambėjusias pirmą kartą. Dainas papildė ir vaizdo projekcijos, kurios šiek tiek priminė grupę „Depeche Mode“, bet nieko keisto – Igoris Kofas niekada neslėpė simpatijų šiai grupei.
O skambėjo tikrai gerai. Dažnai koncertuose galima pasigesti švaraus vokalo skambesio (ir tai įvyksta ne tik „Siemens“ arenoje, bet ir kitur), kuris pradingsta tarp instrumentų, o čia publika galėjo puikiai girdėti Igorį Kofą tiek dainas atliekant falcetu, tiek įprastai. Beje, gerai skambėjo ne tik visuma, bet ir instrumentalas bei vokalas atskirai.
Tiek prieš renginį, tiek po jo, pasigirdo komentarų dėl neva netinkamai pasirinktos koncerto vietos. Taip, erdvės „Forum Palace“ rūmų salėje mažoka, tačiau „Lemon Joy“ ir Igoris Kofas viską daro taip, kaip nori, nepaklusdami nusistovėjusioms taisyklėms. Ir iš tiesų, nežinia, ar veikiami kuklumo, ar tiesiog intuityviai pasirinkę šią salę jie sukūrė atmosferą, kuri yra absoliučiai atitinkanti grupę. Juk „Lemon Joy“ niekada nebuvo kvailokos pop kultūros dalis tiek savo kūryba, tiek elgesiu. Būtent todėl pasirinkta vieta, kurioje neretai vyksta ir sunkiosios muzikos koncertai, tarsi pasakojo apie tai, jog grupė per savo gyvavimo laikotarpį ne kartą yra pasirinkusi ir sunkesnį bei neformalų skambesį, o pats Igoris dar gana neseniai fotografavosi su gotiškomis platformomis ir ilgu odiniu paltu. Sunkoka žodžiais paaiškinti sąsają tarp šių dalykų, bet kažkodėl Igoris Kofas drauge su grupe tokioje aplinkoje, kur palyginus su pogrindžio scenomis erdvės nemažai, o lyginant su didžiosiomis arenomis – juokingai, žiūrisi jaukiai ir savai.
Koncerte buvo ir netikėtų bei neafišuotų staigmenų: skambant dainai „Geltoni krantai“ priedainiui, į sceną žengė ir jos kūrėjas Andrius Mamontovas. Gražu – Igoris Kofas yra pasakojęs, kad „Foje“ „Lemon Joy“ istorijoje turi simbolinę prasmę, taigi, šios grupės lyderio dvidešimtmečio proga drauge atliekama daina taip pat atrodė simboliškai. Be kita ko, Andrius Mamontovas čia linksmai atskleidė ir savo šokio sugebėjimus, kurie publiką privertė šypsotis.
Beje, grupė „Lemon Joy“ unikali ne tik savo kūryba, bet ir savo publika – Lietuvoje yra vos keletas atlikėjų, kurių koncertuose susirinkusi auditorija yra tokia skirtinga – nuo ilgaplaukių vaikinų, odinėmis kelnėmis ir merginų, veidą papuošusių auskarais, paauglių mergaičių, kurios dažnai cypia pirmose eilėse, vaikinų ir jų draugių, sportinę aprangą skirstančių į puošnią ir kasdienę, iki ofisuose nuo 8 iki 17 h laiką stumiančių tetų, elegantiškų damų, šiuolaikinių hipsterių, menininkų, pramogų pasaulio atstovų. Tačiau visi jie koncerte turėjo vieną panašumą – nuo pirmos iki paskutinės dainos palaikę jubiliatus, jie vieningai iškvietė grupę bisui net du kartus, o suskambėjus paskutiniajai „Kažkada“, padėkomis ir plojimais nulydėjo nuo scenos.
Šių dviejų jubiliejinių koncertų turas, kaip ir visada grupės istorija – tikrų tikriausias įrodymas, kaip „Lemon Joy“ laužo taisykles – pradedant renginių vietomis, gana negausia ir nepompastiška reklama, gana kukliu bendravimu, bet galingu atlikimu, baigiant tuo, kas iš viso šito gaunasi, o gaunasi taip, kad net drioksteli – gaunasi gerai. Kol kiti pasakoja, kaip ims ir susprogdins dar neregėto dydžio koncertinę bombą, „Lemon Joy“ tiesiog iššauna. Taigi, sveikiname grupę su jubiliejumi ir prašome dar!
Koncerte lankėsi ir vertino Fausta Marija Leščiauskaitė Nuotraukų autorius - Vytenis Jurevičius: