Nustebau ir nudžiugau prieš kelis mėnesius sužinojusi, jog į Lietuvą užsuks britų atlikėjas Tom Odell. 26-ių britas rašo nenuobodžias ir melodingas pop dainas apie meilę, dažnai įmaišydamas bliuzo ar rokenrolo elementų. Per maždaug penkerius savo karjeros metus Tom Odell išleido jau du studijinius albumus: pirmasis - „Long Way Down“ – pasirodė 2013-aisiais ir, nors nesulaukė gerų kritikų vertinimų, tačiau padėjo atlikėjui išgarsėti ir suburti nemažą gerbėjų ratą. Naujausias jo albumas „Wrong Crowd“ pasirodė praėjusių metų vasarą. Šį albumą T. Odell ir pristato savo ture „No Bad Days“, kuriuo kovo 20-osios vakarą galėjo pasidžiaugti ir Lietuvos publika.

Pasirodymui pradėti buvo pasirinktas įdomus variantas – Lietuvos muzikos scenoje dar apšilinėjanti grupė „The Station“. Ko jau ko, o jų tikrai nesitikėjau išvysti apšildančių Tom Odell pasirodymą. Tai buvo pirmas mano susipažinimas su gyva „The Station“ muzika. Tikriausiai didžiajai daliai į „Compensa“ koncertų salę susirinkusiai publikai net „The Station“ pavadinimas iki pirmadienio vakaro nebuvo girdėtas. Kai į sceną įžengė juodai apsirengę grupės nariai, savo vietų vis dar ieškojo didelė dalis žiūrovų, o salėje vis dar buvo šviesu, tad vaizdas dar ne visai buvo panašus į koncertą. O ir „The Station“, deja, T. Odell fortepijono buvo nustumti į kairijį scenos kraštą ir ten sunkokai tilpo. Tad salėje nunutilęs šurmulys šiek tiek trukdė mėgautis „The Station“ muzika. O mėgautis tikrai buvo kuo. Tikiu, jog paprastas vokalisto Mykolo Katkaus bendravimas, įdomūs lietuviški tekstai ir melodinga muzika turėjo palikti neblogą pirmą įspūdį į koncertą susirinkusiai publikai. Tad apšildančioji grupė buvo labai stipri, gal net per stipri.

Palaukus pusvalandį, kol viskas scenoje stojo į vietas, į ją po aklinos tamsos priedanga kartu su pritariančiais muzikantais įžengė vakaro laukiamiausias – tvarkingu kostiumu pasipuošęs Tom Odell – kuris nieko nelaukdamas atsisėdo prie mylimo fortepijono. Britas pasirodymą pradėjo kiek bliuzine daina „Still Getting Used to Being on My Own“ ir iš karto norėjosi, kad parteryje nebūtų jokių kėdžių ir būtų galima atsiduoti muzikai. Deja, tam dar buvo ne metas ir kol kas teko santūriai mėgautis T. Odell dainomis.

Vakaro repertuaras buvo platus – skambėjo tiek romantiškiausios, tiek ritmiškiausios atlikėjo dainos. Be abejo, T. Odell sugrojo ir pačias populiariausias - „Wrong Crowd“, „I Know“, „Concrete“, „Can’t Pretend“, „Here I Am“, „Hold Me“, „Another Love“. Jau ir taip gana dinamišką koncertą paįvairino ir akustinė ant scenos krašto atlikta „Mystery“. O ir šiaip – koncerto metu nebuvo nei vienos nuobodžios dainos. Kiekviena buvo atidirbta taip, kad sulaukus dainos kulminacijos negalėdavai nuleisti akių nuo veiksmo scenoje.

Ačiū T. Odell’iui, kad koncertui įpusėjus susiprato visus paskatinti pakilti iš kėdžių. Tada ir prasidėjo tikrasis koncertas. Tuomet jau buvo galima pilnai mėgautis ritmingais dviejų būgnų set’ų, puikiai T. Odell valdomo fortepijono bei dviejų gitaristų kuriamais garsais.

Atgrojusi kiek daugiau nei valandą, Tom Odell kompanija pasitraukė nuo scenos ir publiką nemenkai pakankino ir grįžti neskubėjo. Tačiau sugrįžęs britas nesikuklino ir dar daugiau nei 20 minučių drebino salę ne tik su „Grow Old with Me“, „Magnetised“ bei „Till I Lost“, bet ir davė laiko pasireikšti ir paimprovizuoti savo kolegoms ant scenos, o ir pats nepraleido progos iki galo išsikrauti.

Nebuvau tikra, ko galima tikėtis iš Tom Odell koncerto ir likau maloniai nustebinta. Brito paprastumas žavėjo, o ir kimus jo balsas maloniai lietė ausis. Džiugu, kad gerą pasirodymą surengti nekliudė didelis kiekis tuščių kėdžių. Tokį tiek akims, tiek ausims malonų pasirodymą mielai išvysčiau dar kartą ir tikiuosi, kad ir kitą kartą Tom Odell Lietuvos neaplenks.

Renginyje lankėsi ir vertino Margarita Sargautytė, fotografavo Mantas Daleckis.