Vilniaus kultūros bare „Kablys“ dažniausiai kala techno muzikos beatai, rengiami rave vakarėliai, tačiau šį kartą įvyko nestandartinis koncertas. Kovo 30-ąją į Vilnių užsuko suomiška siela Jaakko Eino Kalevi. Šis synthpop muzikos žynys Vilniuje minėjo 20-metį, kuomet pirmą kartą surengė koncertą viename iš muzikos festivalių. Ta proga Jaakko atsivežė su savimi ir to pirmojo bei antrojo koncertų įrašus, kuriuos ir buvo galima išvysti „Kablyje“, ant jo sienų kabančiuose telikuose.

Na, bet pradedant viską nuo pradžių, tai kovo 30-osios vakarą pradėjo apšildymui parinkta jaunų 5-ių bičiukų grupė „Abudu“. Šviežia grupė Lietuvos padangėse tik dabar po truputį skinasi kelią iš garažo į tikrąsias muzikos erdves. Neabejotinai perspektyvūs ir bandantys skleisti jaunatvišką maksimalizmą, nors iki tobulumo reikės nušlifuoti dar ne vieną stygą. „Abudu“ penkiukės muzikoje jaučiama didžiulė grupės „Garbanoto bosisto“ įtaka. Trūksta įdarbio ir dainų tekstuose, kurie daugiau mažiau apie nieką. „Abudu“ atliko maždaug valandos trukmės pasirodymą, jautėsi, jog dalis publikos jau pažįsta vieną kitą grupės kūrinį, kuris gali skambėti tris minutes, o kartais net ir devynias. Jaučiasi didžiulė nuotaikų kaita pačiame grupės grojime, tai sunkiau-lengviau, tai greičiau-lėčiau, vis dar vykstančios šių bičiukų klajonės beieškant savo tikrojo veido. Linkiu tik sėkmės, nes šiuo metu esate gaivus pavasario vėjelis, kuris turi potencialo išaugti iki tikro uragano.

Suomių vunderkindas Jaakko į „Kablio“ tualeto kambario dydžio sceną lipo maždaug be penkiolikos dvidešimt antrą. Jam talkino būgnininkas, o pats mikliai darbavosi ties sintezatoriais. Pasirodymas truko ne tiek ir ilgai, šiek tiek daugiau nei valandą, bet Jaakko spėjo sugroti beveik viską, ką turi geriausio.

Nuskambėjo 2015 m. išleisto albumo „Jaakko Eino Kalevi“ kūriniai: „Say“, „Hush Down“, „Deeper Shadows“, „Mind Like Muscle“ ir „Double Talk“. Taip pat skambėjo dėmesio verti senesni įrašai, kaip „No End“, „Macho“, kurio metu Jaakko įsitraukė telefoną, kad nepamirštų keblaus prancūziško teksto, turbūt labiausiai synthpop paveiktas darbas „Flexible Heart“, asmeninis favoritas – „When You Walk Through Them All“. Iš tikrųjų labiausiai laukiau Jaakko darbo-koverio „Everything Nice“ (Popcaan originalas), kurį įrašė kartu su atlikėja Farao. Deja, bet koveris nuskambėjo labai miglotai, ne taip melodingai, tarsi šio vakaro metu improvizuota kita versija. Apskritai Jaakko kūryboje moters vokalas nėra svetimas, tačiau į šį turą nepasiėmė nė vienos moteriškosios lyties atstovės, kas būtų itin sustiprinę snobiško suomio pasirodymą.

Gyvai skambantis Jaakko ne toks gyvybingas ir efektyvus kaip klausantis įrašų. Galbūt prie to prisidėjo ir ne pirmą kartą „Kablyje“ esantis blogas įgarsinimas, ne visada aiškiai suprantamas ilgaplaukio Jaakko dainavimas. Tačiau nustebino Jaakko paprastumas, jo skleidžiami šilti vaibai, šiaurietiškas humoro jausmas. Suomis išsidavė, jog antras žodis, kurį moka lietuviškai – smulkiai. Neaišku kokioje situacijoje jis susidūrė su šiuo žodžiu, bet nuskambėjo tikrai linksmai.

Šampanas atkimštas, kiek kitokio 20-mečio koncertas eina į pabaigą, paskutinis kūrinys atliekamas suomių kalba. Nors Jaakko Eino Kalevi suomiškos pirties neužkūrė, vietomis skambėjo ne itin aiškiai, o kartais jau net ir monotoniškai, tačiau vis tiek buvo labai smalsu susipažinti su šio atlikėjo kūryba gyvai ir iš arčiau. Šaltieji suomiai turi ne tik sunkiosios muzikos sceną, bet to šaltuko veikiami gali išspausti ir tikrai dėmesio vertą, šiaurietiškų prieskonių paskanintą – synthpop ir eksperimentinės muzikos mišrainę.


Renginyje lankėsi, vertino Eligijus Zaburas ir fotografavo Rūta Stankevičiūtė