„Kings of Leon“ – Lietuvoje tikrai laukta ir mėgiama grupė. Prieš trejus metus pavydėjome kaimynams latviams, kurie prisikvietė rokerius pas save, o didžiausi Lietuvos fanai ir patys nepatingėjo nuvažiuoti. Šįkart amerikiečių grupė pasirinko aplanyti Vilnių ir birželio 27-osios vakarą į „Siemens“ areną rinkosi „Kings of Leon“ muzikos megėjai.

Staigmena ta, jog susirinko ne tiek jau ir daug. Atrodo, tokia populiari grupė, kurios ne vieną dainą radijo stotys suka jau kelerius metus ir suks dar ilgai, turėtų lengvai užpildyti „Siemens“ areną. Tačiau tuščių vietų buvo daug daugiau norėtųsi, o kol jos vis dar lėtokai pildėsi, jau susirinkusius žiūrovus šildė britų grupė „Bear’s Den“. 2012 m. susibūrusi ir du albumus išleidusi grupė galėtų surengti neblogą solinį koncertą, tačiau šįkart turėjo sudėti savo geriausius kūrinius į mažiau nei pusvalandį. Nors grupę oficialiai sudaro tik du nariai, ant scenos jų – net šeši. Sunkiai scenoje tilpdami jie grojo romantiškas dainas, kurios skambėjo tikrai gražiai ir harmoningai, ryškiai nustelbdamos tai, kaip skamba jų įrašai. Gal jų muzikoje ir nebuvo nieko ypač originalaus, viskas tarsi kažkur girdėta, tačiau jų pasirodymas buvo paprastas, nuoširdus, o svarbiausia, labai muzikalus. Nežinia, gal ilgesnis ir spėtų nusibosti, tačiau belaukiant rokerių „Kings of Leon“, pasiklausyti švelnių „Bear’s Den“ garsų buvo malonu.

Po pusvalandžio laukimo ir scenos transformacijos į sceną atėjo „Kings of Leon“ šeima – trys Followill’ių broliai ir pusbrolis. Jau pradžioje užkliuvo vien jų įėjimas į sceną, toks paprastas, lėtas ir neentuziastingas, nieko gera nežadantis. Aišku, tai tik pradžia, juk gali būti visko. Vis dėlto, atrodo, pirmas įspūdis neapgavo.

Viena vertus, populiariesiems „Kings of Leon“ daug neprikiši – nevėlavo, gerai atgrojo, o scena atrodė puikiai. Ją supo daug ekranų, o juose – ne tik atlikėjų veidai, bet ir įdomios vizualizacijos. Ir pačias populiariausias dainas atliko – skambėjo „Use Somebody“, „Sex On Fire“, „Pyro“, „Crawl“, „Radioactive“, „Notion“. Tik labai trūko vienos gražiausių ir jausmingiausių – „Closer“. Nuskambėjo ir naujosios iš albumo „WALLS“: „Reverend“, „Around the World“, „Find Me“ ir kitos. Visos jos atliktos labai profesionaliai, be jokių priekaištų. Iš viso sugrojo 22 dainas – visiškai pakankamas koncerto dainų skaičius. Ir sutilpo į kiek daugiau nei pusantros valandos – visi anksti grįžo namo.

Tačiau ir labai daug ko trūko. Pirmiausia – paprasčiausių šypsenų. Jei grupės lyderis per visą koncertą išspausti kokią šypsenėlę, tai labai jau nežymią. OK, gal jis tiesiog labai rimtas žmogus. Bet ir kiti grupės nariai nelabai pasižymėjo entuziazmu ir liūdnais veidais bandė mindžikuoti muzikos ritmu. Atrodė, jog visi tiesiog dirba savo nelabai įdomų darbą, tačiau juk nelabai norisi koncerte matyti kaip rokeriai tiesiog atidirba ir tiek.

Kaip paprastai prasidėjo, taip paprastai koncertas ir pasibaigė. Sugroję „Waste a Moment“ bei sausai padėkoję keturi Followill’ai ir jiems scenoje padėję muzikantai išdalino gerbėjams būgnų lazdeles, pikus, vandens buteliukus ir nuskubėjo į užkulisius, net nesuteikę auditorijai progos pareikalauti jų sugrįžti – iš karto arenoje įsijungė šviesos, tyliai užgrojo foninė muzika ir vakaras baigėsi.

Gaila, jog „Kings of Leon“ nepateikė jokių staigmenų – nieko, dėl ko šis koncertas atmintyje liktų ypatingas. Žinoma, visi prisimins kaip šoko skambant „Use Somebody“ ir „Sex On Fire“, tačiau garsieji „Kings of Leon“ galėjo ištikimiems savo gerbėjams padovanoti daug geresnį pasirodymą.

Renginyje lankėsi ir vertino Margarita Sargautytė, fotografavo Vytenis Jurevičius.