Balandžio 7-oji kvietė elektroninės muzikos gerbėjus į muzikinę ir menų erdvę „Loftas“, kur savo pasirodymus surengė lietuviai „SillyCut“ ir pusiau švedai, pusiau australai „Kate Boy“. Bet apie viską nuo pradžių.

Šiek tiek mušant po devynių, ganėtinai dar tuščiame „Lofte“ į sceną lipo apšildančios grupės titulą šį vakarą turėję lietuviai „SillyCut“. Bertos Timinskaitės ir Artiomo Penkevičiaus duetas maždaug valandą grojo DnB muzikos beatais ir nervais. Kone blogiausius laikus išgyvenantis DnB muzikos žanras nieko gero nežadėjo ir šį vakarą. „SillyCut“ pasirodymas atėjo ir išėjo, tarsi viena trumpa ir bloga akimirka, o iš jų sklidusi monotoniška muzika nesukėlė jokių emocijų. Vokalistę Bertą įsivaizduoju kitokiame muzikos amplua, elektroninė muzika visiškai ne jos stichija. Sunkiai regima šios grupės ateitis, nulis potencialo, tik ne su DnB stiliumi.

Iškart po „SillyCut“, jau kiek pilnesniame, akies nebadančiame „Lofte“, į sceną nusileido švedų synthpop duetas „Kate Boy“. Tiesa, grupės vokalistė Kate Akhurst yra tikrų tikriausia australė, švedo vaidmenį atlieka Markus Dextegen. Švediškas importas gali pasiūlyti viską, nuo itin prastos iki labai geros muzikos. Šiuo metu esantys „Kate Boy“ savo muzikinę veiklą pradėjo 2012 m., išleido debiutinį albumą „One“ 2015 m. ir tik iš esmės dabar po truputį įsitvirtina muzikos industrijoje, kas jiems sekasi iš ties neblogai.

Būtent, tas vienas kol kas išleistas albumas „One“ šiek tiek liūdina, nes duetas dar negali pasiūlyti tiek muzikos, jog publika liktų visokeriopai patenkinta. Berods antrą kartą Lietuvoje viešėjęs duetas, ketvirtadienio vakarą, „Lofto“ auditorijai sugrojo tik 9 kūrinius, nors albume galima rasti 13 įrašų. „Kate Boy“ turavę 2015 m. po festivalius, skleidę savo muziką lapkritį-gruodį, po šiokios tokios pertraukos vėl sugrįžta su nauju, bet iš esmės tuo pačiu turu pristatant savo kol kas vienintelį albumą. Vilnius – pirmoji šio turo stotelė.

Na, jei grupė grįžta po šiokios tokios pertraukos, natūraliai tikiesi, jog bus pateikta šviežios mėsos, eksperimentų, improvizacijos, tų pačių koverių. Deja, bet „Kate Boy“ pertrauka nedavė jokio vaisiaus. Atėjau, sugrojau ir išėjau. Tarsi nelabai svarbu, kokios emocijos užplūs susirinkusiuosius, sunku pasakyti, kiek po koncerto atsirado naujų grupės gerbėjų, neabejoju, jog nusivylimo kartėlį jautė ne vienas.

Esmė tikrai ne 9-iuose atliktuose kūriniuose, kurie paliko tikrai puikų įspūdį, na, bent jau pusė jų, kaip „Midnight Sun“, „Lion for Real“, „Self Control“, „The Way We Are“, didžiausias dueto hitas „Nothern Lights“. Esmė pačiame pasirodyme, grupė tikrai puikiai jaučiasi savo amplua, ypač vokalistė, žaidžia būgnų lazdelėmis, tačiau trūksta vizualinio pateikimo, kurio visiškai nebuvo. Taip pat už akies užkliūnanti keisčiausia grupės detalė – minimalistinis, tačiau nuobodus įvaizdis scenoje. Itin simpatiška Kate, tačiau iš dalies slepianti savo veidą dėvint paprasčiausią kepurę.

Net pilnos valandos netrukęs „Kate Boy“ pasirodymas prabėgo itin sparčiu tempu. Štai synthpop duetas atsisveikina ir visuomet bandant iškviesti grupę bisui, visi tikisi šio scenarijaus, šiuo atveju „Kate Boy“ sugrįžimo į sceną bent dar vienam kūriniui. Nepadėjo ilgos susirinkusios publikos ovacijos, šūksniai, deja, bet švedai-australai atsisveikino šaltai, nebesugrįžo. Suprantu, jog grupė dar negali pasidžiaugti ilgu grojaraščiu, bet net paprasčiausias bet kurio kito kūrinio pakartojimas pamalonintų esamus ir būsimus savo gerbėjus. Tebūnie, bet kokį grupės sprendimą reikia gerbti, tačiau kitą kartą rimtai pasvarstyčiau dėl apsilankymo nieko per daug nežadančiame „Kate Boy“ koncerte.


Renginyje lankėsi, vertino Eligijus Zaburas ir fotografavo Skirmantas Stankevičius