Trečiadienio vakaras žadėjo daug: sostinės Teatro arenoje savo naujausiąjį albumą „Pura Vida Conspiracy“ pristatinėjo tikrų tikriausia energijos bomba – grupė „Gogol Bordello“. Ir nors tikriausiai kiekvienas atėjęs tikėjosi iš jų nepailstamai besikilnojančių kojų, tai, ką žiūrovai pamatė scenoje, neįvelkama į jokius rėmus, neišmatuojama ir net sunkiai nupasakojama.

Beprotiška atmosfera kurti pradėta buvo grupei „Gogol Bordello“ dar nė neišėjus į sceną. Apšildyti susirinkusią minią buvo pakviesta grupė „Che Sudaka“, kurios nariai – argentiniečiai bei kolumbiečiai, šiuo metu gyvenantys Barselonoje. Tai buvo vienas iš nedaugelio kartų, kai „apšildantieji“ nenublanko prieš pagrindinę vakaro grupę. Nuo pat pradžių draugiškai sutikti, jie keletai minučių privertė visus stovinčius žiūrovus atsisėsti ant žemės, rėkti „Visi yra nelegalūs“ ir skanduoti jų pavadinimą. Ispaniškai dainavę „Che Sudaka“, šiek tiek priminę Madride susikūrusius „Ska-P“, atrodė, išsunkė visas jėgas, kurių, kilo abejonių, ar užteks tam, dėl ko ir susirinko kone pilna arena.

Jėgų stebuklingai atsirado po pusvalandžio į sceną įžengus Eugene'ui Hützui ir jo bendražygiams. Naujausią albumą pristatinėjusi grupė šėlstančią minią pradžiugino ir dainomis, kurias „Gogol Bordello“ gerbėjai nuo pradžios iki galo sudainuotų net pažadinti vidury nakties: „Not A Crime“, „Start Wearing Purple“, „Pala Tute“, “Wonderlust King”, „Alcohol“ – visa tai ir dar daugiau tą vakarą nuskambėjo Vilniaus Teatro arenoje.

Jei dar niekada nematėte grupės „Gogol Bordello“ pasirodymo gyvai, galima sakyti, kad nematėte dar daug ko. Žiūrovai, besiveržiantys ant scenos, kad paspaustų ranką grupės nariams ir apsauginiai, atbėgantys iš paskos, kad juos išvestų, merginos, nusimetančios palaidines, krintančios gitaros ir mikrofonų stovai, nesuskaičiuojamas kiekis raudonojo vyno butelių, kurie panaudojami keliomis paskirtimis: aplaistyti publiką ir save, trinktelti per būgną, atsigerti, o išgėrus sviesti ant žemės – štai, kas dėjosi ant scenos, ten šėlstant grupei, kurios nariai gimę septyniose skirtingose šalyse.

Visų laikų geriausias vakarėlis – taip būtų galima apibūdinti „Gogol Bordello“ pasirodymą Vilniuje. Ir vieną dalyką čia besisvečiuodami jie tikrai įrodė: muzika nėra tik dainingumas ar gražios melodijos. Užvedantys smuiko garsai, trypti verčiančių gitarų skambesys, kojas kilnoti verčiančios perkusijos ir toli gražu ne skambumu ar švarumu prikaustantis vokalas, nenudailinti tekstai bei visiška beprotybės dvasia ant scenos yra tai, kas šitą chaosą paverčia harmonija.

Belieka tik tikėtis, kad ši kompanija į Lietuvą dar sugrįš ir dar kartą primins, ką reiškia linksmintis, kad po koncerto nejaustum nei rankų, nei kojų, o drabužius reiktų išsigręžti.

Lankėsi Fausta Marija Leščiauskaitė

Koncerto akimirkos – pro Vytenio Jurevičiaus fotoobjektyvą:

CHE SUDAKA

































GOGOL BORDELLO