Prieš daugiau negu septynis dešimtmečius legendinio trombonininko, aranžuotojo ir kompozitoriaus Glenn Miller įkurtas orkestras šį ketvirtadienį sugrįžo į Vilnių. Kongresų rūmų salėje Glenn Miller įpėdiniai, vadovaujami savo dabartinio lyderio Wil Salden, žiūrovams priminė, kokia įdomi gali būti džiazo muzika.

„Mėgaukitės muzika, o ne įrašinėkite- taip žymiai geriau“,- telefonais bandžiusiems įamžinti akimirką patarė Wil Salden. Ir išties, prisėsti ir pasinerti į praeito amžiaus pirmosios pusės nuotaiką- viskas, ko reikėjo būnant šiame koncerte. Galiu patikinti- sukurti šitokią atmosferą jiems sekėsi puikiai: nuo melodijų, aprangų iki šou.

Sakyti, kad „Glenn Miller Orchestra“ buvo šventė ausims net nebūtina. Orkestro pavadinimas kalba pats už save. Tačiau Wil Salden vadovaujamas kolektyvas šventę padovanojo ir akims. Buvo džiugu matyti šokančius ar džiazo ritmu pučiamaisiais mojuojančius muzikantus. Dar džiugiau buvo stebėti trumpas istorijas, į sceną išėjus padainuoti žavingajai Ellen Bliek. Publika turėjo ir šiokią tokią muzikos istorijos pamoką- prieš kiekvieną dainą Wil Salden papasakodavo jos istoriją.

Teko įsitikinti, kad tie kostiumuoti vyrukai, nepaprastai įvaldę savo instrumentus, taip pat turi ir gerą humoro jausmą. Jauniausias orkestro narys, grojantis klarnetu, juokavo: „Būti jauniausiam grupėje visai nėra smagu. Man tenka visiems ruošti kavą, garsiai prieš miegą skaityti pasakas ir valyti jų instrumentus.“

Vakarą paįvairino koncerto pabaigoje keletą šokių sušokę lietuvių lindyhopo šokėjai. Prieš jiems išeinant į sceną buvo kilusi mintis, jog šokėjai čia visai nereikalingi ir viskas, ką jie gali padaryti- tai sukelti sumaištį. Tiesa, jiems pradėjus savo pasirodymą tas mintis beveik nustūmiau į šoną. Žiūrėjosi smagiai ir visai tiko.

„Glenn Miller Orchestra“ koncertas nuo pat pradžių iki galo buvo šventė. Visko buvo tiek, kiek reikėjo ir taip, kaip reikėjo. Visas vakaras buvo pilnas Glenn Miller dvasios ir tikrai nukėlė į garsiosios svingo eros laikus. Didžiausias orkestro ginklas yra subtilumas, o jie, regis, jį įvaldę kaip reikiant, ir šitai užbūrė. Tiems, kurie dar niekada šio kolektyvo nematė gyvai, patariu laukti kitų koncertų ir griebti bilietus, o kitų koncertų, regis, bus. Bent taip žadėjo Wil Salden.