Naujienos > Muzikos naujienos

RENGINIO RECENZIJA | "Fever Ray" neįprastas simbolizmas, (ne)pa...

Paskelbta: 2018-03-05 13:03
RENGINIO RECENZIJA | „Fever Ray“ neįprastas simbolizmas, (ne)paliekantis abejingų (+ FOTO GALERIJA)
Fever Ray. [Vytenio Jurevičiaus nuotr.]
Vilniaus gatvių stenduose besipasipuikuojantys surištos atlikėjos spalvingi vaizdiniai, nenutrūkstantis skalambijimas socialiniuose tinkluose apie laukiančią „metų orgiją“ masino „Fever Ray“ gerbėjus apsilankyti pirmajame jos pasirodyme Lietuvoje kovo 2-ąją dieną. Karin Dreijer, „Fever Ray“ projekto sielos, asmenybės ekscentriškumas, jos pažiūrų į socialinį ir politinį pasaulį demonstravimas, alternatyvus požiūris į elektroninę bei pop muziką žavi daugybę klausytojų, todėl ir į „Compensa“ gerbėjai rinkosi pakankamai intensyviai.

Pati „Compensa“ šįkart pasitiko lankytojus ganėtinai neįprastai: patogias kėdes bei raudonus kilimus pakeitė lygus, kietas grindinys ir dūmų prisotinta atmosfera, kaip tikrame alternatyvios muzikos renginyje. Nudžiugino ir ant sienų iškabinti grupės prašymai pasilikti telefonus kišenėse, nefilmuoti bei nefotografuoti, taip pat praleisti žemesnio ūgio gerbėjus arčiau scenos — labai geras ženklas, kad grupei rūpi pagrindinės problemos, kurios kyla stovimuose parteriuose.

Renginio planas irgi buvo nurodytas labai aiškiai: 20:15 pasirodo „Tami T“, o 21:15 — „Fever Ray“. Šios atlikėjos (kadangi tą vakarą ant scenos buvo išskirtinai tik moterys) savo plano laikėsi ir pirmiausia į sceną įžengė apšildytojos vaidmenį atlikusi „Tami T“. Iš pradžių atrodė, kad tai bus ganėtinai nuobodus merginos, spaudinėjančios pultą ir grojančios ne pačią įdomiausią muziką, pasirodymas. Tačiau iškart į akis turėjo kristi rožinės bei purpurinės šviesos, jos juodi marškinėliai, o galų gale viską užtvirtinti tekstai, kuriuose itin ryškus seksualinis simbolizmas. Todėl ir žiūrovų veiduose galėjai įžiūrėti šypsenas, juoką, sumišimą... Būta nemažai ir tokių, kurie į tas detales nelabai kreipė dėmesio ir nuoširdžiai šoko pagal muziką. Tačiau muzika tikrai nėra esminė pasirodymo dalis: ganėtinai blankus EDM ir pop skambesys, besikartojantys motyvai, trumpai tariant, garsų kakofonija.

Neabejotinai ryškiausia apšildymo dalis buvo tada, kai „Tami T“ žemiau savo juosmens prisitvirtino pailgą elektroninį-mušamąjį instrumentą. Tai neabejotinai daugumai stebėtojų sukėlė fališkas asociacijas ir tada stebėtojų reakcijas pasidarė daug ryškesnės, bei ovacijos dar galingesnės. Be šio „cinkelio“ apšildymas būtų ganėtinai neįsimintinas, tačiau toks sprendimas žiūrovams, ypač jautresniems, galėjo įsirėžti į galvą ilgam.

Po kiek daugiau nei pusvalandį trukusio „Tami T“ pasirodymo stojo pertrauka, o po panašios trukmės pertraukos jau buvo pasiruošta pagrindiniam šio vakaro pasirodymui. „Fever Ray“ pradėjo nuo naujojo albumo „Plunge“ dainų: „An Itch“ ir „A Part of Us“. Ir šioje dalyje iškart galėjai jausti, kad visas vakaras bus prisodrintas galingos perkusijos, ko galbūt galima pasigesti studijiniuose „Fever Ray“ įrašuose, bus daug judesio ant scenos (ypač iš pritariančiųjų vokalisčių Helena ir Maryam), įdomių personažų bei trijų vokalų tarpusavio sinergijos. Akies negali nerėžti ryškus oranžinis Helenos kostiumas, įkūnijantis ją kaip raumeningą vyriškos lyties kultūristą, taip pat ir Karin itin trumpai nukirpti plaukai ir šiurpus makiažas. Įvaizdžio provokacija buvo bene stipriausias poveikis stebėtojui pasirodymo metu ir tuo neabejotinai buvo siekiama pabrėžti lyties vaidmenį šiandieninėje visuomenėje, stereotipizavimo problemą.

Vizualiai viskas atrodė tikrai įdomiai, nemažai įvairiausių šviesos efektų, akį rėžiantys atlikėjų kostiumai. Taip pat buvo itin įdomu stebėti trijų vokalisčių sąveiką, kaip jos pasikeičia pozicijomis, ar jos stovi visos atskirai (kairėje, centre ir dešinėje), ar jos visos trys ateina į vieną vietą dainuoti. Ypač provokatyviai galėjo atrodyti jų judesiai skambant dainai „Falling“, kas ir galėjo, ir turbūt turėjo priminti lytinį aktą. Tačiau tai galbūt buvo vienintelis kai kurių žmonių tabu ribas peržengiantis momentas viso pasirodymo metu ir tos „orgijos“, kurią taip bruko reklama užsiimantys asmenys, tikrai nebuvo.

Iš esmės pirmoji pasirodymo dalis, kurioje buvo daugiau dainų iš „Plunge“ negu iš debiutinio „Fever Ray“ albumo, atrodė kiek sudėtingai apdorojama nuo seno Karin Dreijer veiklą sekančiam klausytojui, tačiau galbūt ryškesni pop muzikos akcentai labiau derėjo su pasirodymo atmosfera, iš kai kurių momentų buvo išspaustas maksimalus efektas vaizdo ir garso prasme. Negaliu nepasikartoti, kaip gerai gyvai skambėjo dainos su stipria perkusija.

Antrojoje pasirodymo pusėje buvo galima išgirsti daugiau senesnių dainų, prie kurių ištikimi gerbėjai yra kiek labiau pratę. Tą lūžį tarp tų dviejų pusių greičiausiai užryškino daina „Red Trails“, kuri iš esmės yra nauja daina, tačiau ganėtinai tamsi atmosfera, akordeono grojimas, vyraujanti statika jau buvo arčiau to, kas iš esmės yra labiau būdinga debiutinio albumo dainoms. Tiesa, „Red Trails“ atmosfera pasirodė labai įsimintina, kaip ir po to sekusios lygiai tokios pat tamsios „Concrete Walls“, kuriame išskirtinai gerai pasirodė pati Karin Dreijer. Antroje dalyje taip pat nuskambėjo „Triangle Walks“ ir „Keep The Strets Empty For Me“, kurias publika pasitiko stipresnėmis ovacijomis nei įprastai, o šias praturtino labiau žinomos dainos iš naujojo albumo: „IDK About You“ ir „To The Moon And Back“. Tačiau šiame mikse vis labiau pradėjo atrodyti, kad tie įmantrūs kostiumai praranda savo funkciją, o pirmojo ir antrojo albumo dainų atmosfera darėsi vis labiau nesuderinama. Galbūt vis tik tai yra pranašumas, leidžiantis klausytojui suvokti „Fever Ray“ muzikos nevientisumą.

Vos po valandos grupė paliko sceną, bet gerbėjai puikiai žinojo, kad laukia bisas. Ir tuoj pat grupė pasirodė atlikti dar dviejų paskutinių dainų: turbūt žymiausioji „If I Had a Heart“, per kurią publiką buvo įsijautusi labiausiai, o ir ryškios šviesos pastiprino įspūdį, ir pati paskutinė — „Mama‘s Hand“.

Vienas įdomiausių pasirodymo akcentų yra publikos reakcija į šį šou. Atrodė, kad ne visiems, o gal net ir daugumai žmonių nepavyko iki galo įsijausti į šią muziką, ne visiems pavyko šokti ir bent jau lingavimu pritarti. Kai kuriems buvo įdomiau sustingusiems stebėti, absorbuoti visą provokatyvią, iš pasirodymo spinduliuojančią energiją. Kiti galbūt išvis liko nesupratę pasirodymo, neperskaitė „Fever Ray“ nešamos žinutės, tačiau galbūt nuoširdžiai mėgavosi alternatyviu pop muzikos skambesiu. Bet iš esmės publika reagavo daugiaprasmiškai ir sunku suprasti, ar tai yra geras ženklas, kad „Fever Ray“ pavyko išmušti klausytoją iš vėžių, ar blogas ženklas, kad grupei nepavyko įaudrinti žiūrovo.

Bet kokiu atveju, norėtųsi manyti, jog švieži modernios muzikos, modernios meninės mąstysenos bei išraiškos vėjai dar ne kartą aplankys Lietuvą. „Fever Ray“ pasirodymui apibendrinti greičiausiai per maža žodžio „įdomus“. Tai buvo ne visiems įkandamas simbolizmas, ne kiekvieną įaudrinanti ekstravagancija, ne visus užvedantis ekscentriškumas, ne visiems patinkanti muzika. Tačiau reikia tikėtis, kad visiems pasirodyme buvusiems žmonėms tai buvo neužmirštama patirtis ir pažintis su pasauliu, kurio jie galbūt dar nėra nei matę, nei girdėję, nei jautę.

Renginyje lankėsi ir vertino Einaras Sipavičius, fotografavo Vytenis Jurevičius.

Fever Ray | Vilnius, Lithuania















© 2007-2011 radijas.fm Visos teisės saugomos
Dizainas ir programavimas “made.By