Pastaruoju metu Lietuvos žemes vis dažniau drebina čia pirmą kartą koncertuoti atvykstančios grupės. Pasiūla pasidarė turbūt jau tokia didelė, kad į koncertus susirenka tikrai nesausakimšos salės, nebepadeda ir tai, jog grupės atvyksta pirmam vizitui į Lietuvą, ką jau kalbėt apie tas grupes, atlikėjus, kurie pas mus svečiuojasi jau antrą ir trečią kartą. Kiek gi vidutines pajamas gaunantis Lietuvos pilietis gali sau leisti per mėnesį ar net per visą pusmetį aplankyti koncertų? Vieną, du? Tokia lemtis turbūt ištiko ir grupę „Europe“, anšlago tikrai nebuvo, vietos apsčiai, kas nepridavė jaukumo šitoje ištaigingoje ir vis dar naujojoje koncertų salėje „Compensa“. Na, o ir patys vyrukai švedai neabejotinai suprato, jog pavėlavo atvažiuot kokią dešimt metų, per tą laiką 8-9 deš. kartos turbūt spėjo pamiršt, kas yra tie „Europe“.

Lapkričio 4-ąjai išaušus, visą dieną galvoje skambėjo jų superhito „The Final Countdown“ melodija. Nekantravau viso to išgirsti gyvai. Ir vat štai, nors grupės niekas ir neapšildė, „Europe“ vyrukai ant scenos vis tiek mandagiai vėlavo, ant jos užlipo apie pusę devynių. Bet ir tai nėra kam/ko pykti, mat publika tuomet turėjo apsčiai laiko pabaigti savo gėrimus, kitaip sakant, apšilti.

„Europe“ šiuo metu Europoje pristato savo dešimtąjį studijinį albumą „War of Kings“. Net šešios dainos iš šio albumo nuskambėjo ir Vilniuje, tokios kaip „War of Kings“, „Hole in My Pocket“, „Second Day“, „Nothin‘ To Ya“, „Days of Rock n Roll“ ir „Vasastan“. Žinoma, šlovė jau senokai apleido šiuos vyrukus, nors tiek jų pasirodyme, tiek naujose dainose vis dar jaučiama 8-9 ojo dešimtmečių nuotaika. Grupės lyderis Joey Tempest įkopęs jau į daugiau nei penkiasdešimtmetį nestokojo energijos, bendravo su publika, atliko lietuvių kalbos namų darbus („Labas vakaras“, „Jūs geriausi“, „Viso gero“, „Ačiū“), žongliravo mikrafono stovu, nevengė parodyti ir viduriniojo piršto.

Faktas, jog didžioji dalis publikos susirinko išgirsti žymiųjų švedų gyvai tikrai ne dėl naujojo albumo, o vedami tos nostalgijos, sentimentų 9-ajam dešimtmečiui ir tuo metu pasaulį išvydusiems „Europe“ hitams. Nors keletos jų labai trūko lapkričio 4-osios vakarą, bet ausį guodė jausmingoji „Carrie“, kuriai pritarė ir pati minia, roko klasika tapęs kūrinys „Superstitious“, iš proto publiką vedusi „Rock the Night“ ir „Let the Good Times Rock“, kuomet net pats Joey Tempest parkrito ant scenos ir kurį laiką mėgavosi savo grupės pasiekimais. Kaip dažna koncertų metu bent keletas minučių skiriamos būgnininko solo pasirodymui, šį kartą vietoj įprastų improvizacijų buvo atliktas iš kojų verčiantis būgnų koveris pagal Džoakino Rosinio operą „William Tell“.

Žinoma, jog visi susirinkusieji ypatingai laukė „Europe“ vizitinės kortelės, super mega hito, kurį visi bent kartą gyvenime yra girdėję, išleistą dar 1986 metais, visada skambantį sporto renginiuose ar Naujųjų metų naktį mušant gongams, taip, kalba eina apie melodingąjį, griausmingąjį ir visokį kitokį – „The Final Countdown“. Švedai jį atliko sugrįžę į sceną vieninteliam bisui. Šiurpuliukams bėgant per kūną, užklupo nevaldomos emocijos, norėjosi pakartojimo. Salė ūžė, grįžo akimirkai į smagiuosius 9-ojo deš. laikus, tik ne sėdinčioji bestuburių dalis, kuri neatidavė pagarbos pirmą kartą čia viešintiems švedams, taip ir nepakėlė savo pasturgalių nuo minkštasuolių.

Džiaugiuosi pasitaikiusia proga išvysti šias Europos žvaigždes, na, bent jau tokias buvusias prieš daugiau nei dešimt metų, deja, bet nusisuko nuo jų švedų muzikinė sėkmės formulė. Sunkiai tikiu jų sugrįžimu į Lietuvą, bent jau iš susirinkusios publikos matyti, jog jie būtų ne itin vėl laukiami ir patiems organizatoriams rizikinga atvežti tai, kas nepasiteisina. Šioje šalyje nelabai yra vietos senukams, kas liūdina, aišku išimčių visada yra, kaip nuolat čia atvežama grupė „Smokie“. Visgi „Europe“ tikrai sukūrė paprastą, bet gražų, sentimentų seniems laikams nestokojantį muzikinį vakarą, kuris visiškai neprailgo ir leido pajusti bent dalį tos atmosferos, kuri vyravo mano tėvų laikais.

Koncerte lankėsi ir vertino Eligijus Zaburas

Nuotraukų autorius - Mantas Daleckis: