Artistų artistas
Štai ir priėjome pirmojo, atrankinio „Artistų artisto“ konkurso etapo finišo tiesiąją – šeštadienį įvyko paskutinioji, devintoji perklausa. Per aštuonis jau įvykusius etapus tris kartus turėjome vertinti po dvi grupes, penkis – tris skirtingus kolektyvus, o devintajame turėjome išskirtinę galimybę per vieną vakarą išgirsti net keturias pradedančias lietuviškas grupes. Kai kurios jų – jau pasižymėjusios kituose panašiuose konkursuose, kitos – net undergroundo muzika besidomintiems lietuviams mažai girdėtos bei anksčiau nematytos ant scenos. Stilių įvairovė paskutinįjį vakarą taip pat nustebino – nuo indie roko iki melancholiško electro, nuo dance iki stogą raunančio hardo.
Jei praėjusį kartą klubas buvo apytuštis tai į paskutinį etapą savo palaikymo komandas susirinko visos grojusios grupės. Nors žmonės ir nesusirinko ypač gausiai (kaip, pavyzdžiui, grojant „Part Time Porn“ ar „The Flow“ septintajame etape), bendra atmosfera buvo ganėtinai gera.
Burtai lėmė, jog pirmieji pasirodyti turėjo sparčiai populiarėjantys indie/dance roko atstovai „Kazam“, šiemet taip pat dalyvavę ir „Garažo 2013” konkurse, tačiau jame neperžengę pirmo etapo barjero. Grupė išties sužavėjo savo profesionalumu ir atsidavimu savai kūrybai. Nors indie rokas dažnai greitai pabosta dėl didelės dainų monotonijos, šie vaikinai sugebėjo jį pateikti kiek kitaip – taip, kad nei klausantis, nei, juo labiau, žiūrint į juos nyku nesidarė. Vokalistą galima pagirti už puikų tarimą – šiais laikais dažna grupė turi problemų dėl nesugebėjimo aiškiai ištarti dainos žodžių, todėl norint geriau įsigilinti į kūrybą tenka ieškotis tekstų internete. „Kazam“ suteikė galimybę vertinti ne vien instrumentinę savo darbų pusę, bet ir lyriškąją, poetinę, kurią galima vertinti teigiamai, nors didelio įspūdžio grupė savo tekstais nepadarė. Turbūt daugiausiai laurų galima būtų skirti gitaristui, kuris akivaizdžiai buvo pagrindinis variklis ant scenos, 100% atsidavęs tam, ką daro. Tai atsispindėjo ne vien puikiai atliktomis gitaros partijomis, bet ir reiškiamomis emocijomis, veido išraiškomis. Taip ir turi atrodyti tikras, muziką mylintis muzikantas. Jis turi įtikinti ir pavergti klausytojus savo muzika. Kiti nariai, deja, to padaryti nesugebėjo. Vokalisto judesių arsenalas išseko jau po pirmos dainos, bosistas atrodė neblogai, bet užsidegimo trūko ir jam. Kalbant apie pačius „Kazam“ kūrinius reikėtų pasakyti, kad grupė tikrai turi savyje išskirtinumo ir potencialo, tačiau dirbti ties kompozicijomis, tekstais, atlikimu ir kitais dalykais dar reikėtų nemažai. Ypač jei galvojama ne vien apie koncertus savame kieme, bet ir karjerą užsienyje ar bent jau išgarsėjimą Lietuvoje.
 |
"Art of Memory" (grupės nuotr.) |
Antrieji ant scenos žengė, kaip patys grupės nariai įvardina, electro roką grojantis kolektyvas „Art of Memory“. Be tradicinių instrumentų – elektrinės bei bosinės gitarų ir būgnų – pasitelktos ir moderniausios technologijos – elektroniniai ritmai, paįvairinantys melodijas sklido iš grupės atsinešto kompiuterio. Perskaitęs „Art of Memory“ aprašymą tikėjausi kokio nors tradicinio electro su pop roko priemaišomis, galbūt šiokiais tokiais sunkesniais intarpais, bet tik mažyčiams paįvairinimams. Visgi, vaizdas buvo visiškai kitoks. Jau pirmoji daina privertė suklusti ir smarkiai nusistebėti – tai tikrai nebuvo tradicinis, nuvalkiotas electro/pop rokas. Nebuvo tai ir jokia kita didžiajai masei skirta pop kultūros muzikos rūšis. Tai, ką grojo „Art of Memory“ buvo kažkas, ką seniai vertinau įvairių užsienio atlikėjų kūryboje ir ko vis nesulaukdavau lietuvių tarpe. Tai lyg tamsus, depresyvus, ambient bruožų turintis, alternatyva dvelkiantis rokas, lyriškasis gotiškosios muzikos variantas, kuriame išlaikomos gilios prasmės, bet viskas pateikiama ir atliekama žymiai subtiliau, paslaptingiau. Tai
ta muzika, kuri ir žlugdo, ir užburia, ir padeda išlikti. Kita vertus, iki galo įsijausti bei perteikti savo muzikos grupei taip ir nepavyko. Vokalistas viso pasirodymo metu stovėjo lyg įbestas, o jo veide nesimatė jokių emocijų. Liūdesys, tamsa taip pat turi būti parodomi, išreiškiami. Tai slegiantys jausmai, kurie, jei juos priimi bei pradedi jais gyventi, užvaldo visą tavo esybę ir sąmonę. Šiuo atveju atrodė, kad vokalistas tarytum dainuoja apie tai, kas nutiko jo trisdešimt šeštos eilės pusbroliui. Sunkiai kažką susijusio su atliekama kūryba sekėsi pastebėti ir būgnininko bei bosisto veiduose (tiesa, pastarasis bent jau rodė šiokias tokias emocijas). Geriausiai atrodė už elektroninę dalį bei back vokalus atsakingas narys, tačiau ir jam dar reikėtų gerokai pasistengti. Silpnokas pasirodymas ant scenos yra praktiškai vienintelis didelis „Art of Memory“ trūkumas, jį reikia tvarkyti, bet visa kita, ypač kalbant apie gan novatorišką Lietuvos mastu grojamos muzikos stilių bei jos kokybę, buvo išties verta didžiulių pagyrų.
 |
"The Society" (grupės nuotr.) |
Tretieji, taip pat jau „Garažo 2013” konkurse matyti bei to paties likimo kaip ir „Kazam“ ištikti vilniečiai „The Society“ – vieninteliai, kuriuos, iš paskutiniame etape pasirodžiusių dalyvių girdėjau nebe pirmą kartą. Tuomet jie paliko nekokį įspūdį, bet, nusprendęs kaltę dėl prastos pirmosios pažinties suversti tragiškai akustikai, „The Society“ vertinau kaip pirmą kartą girdimą kolektyvą. Iš pradžių atrodė, kad grupė išties verta gero įvertinimo – įspūdinga antroji instrumentinė daina, kurioje galėjome mėgautis puikiomis gitaristo solo partijomis, paliko labai gerą įspūdį bei privertė dar kartą pasidžiaugti aukštu tiek viso konkurso, tiek ir paskutiniojo atrankinio jo etapo lygiu. Visgi, kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo pasirodymo viršūnė, nuo kurios, savo kitų kūrinių metu „The Society“ strimgalviais pasileido žemyn. Pradedant tragiška scenine laikysena (jokios aistros atliekamiems kūriniams) ir baigiant vis nykesnėmis kompozicijomis, vis monotoniškesnėmis melodijomis ir vis labiau erzinusį kažin kokių štampų kopijavimą. Kartkartėmis vis bendrą apsiniaukusį dangų pragiedrindavusios gitaros rifai paskendo nekokybiškos kūrybos ir elgsenos bei juokingų manierų jūroje. Galbūt, visiškai reformavus savo programą, kabinantis už grupės šiaudo – gitaristo – galima tikėtis, kad kada nors „The Society“ išaugs į respektabilią grupę. Bet dabar, deja, iki to labai toli.
 |
"Fans of the Sky" (grupės nuotr.) |
Ketvirtieji pasirodė iš Klaipėdos atkeliavę „Fans of the Sky“, savo muziką vadinantys pop ir alternative roko deriniu. Nors ne vienam komisijos nariui užkliuvo banalokas pavadinimas, taisyklė, kad viršelis toli gražu neatspindi knygos turinio, pasitvirtino visu 100%. Pradėję lyriškai, ramiai ir subtiliai „Fans of the Sky“ tarytum užhipnotizavo taip pateisindami pačių sau užsiklijuotą pop roko etiketę. O tada sekė tai, ko niekas nesitikėjo – neįtikėtinai efektingas vokalas buvo tarytum elektrošokas, privertęs visus pabusti iš laikinai sukilusios transo būsenos. Po galingos energijos dozės vėl pasigirdo lyriška monotonija. Tik šios grupės kūryboje ji kitokia – prasminga ir maloni ausiai. Jei dar pridėsime ir tikrai gerus dainų tekstus, galėsime drąsiai sakyti, kad net jei „Fans of the Sky“ būtų nusprendę pasilikti pop roko žanre, jie galėtų tapti labai nebloga akustine grupe. Bet jie gudrūs, žino kaip sukelti didžiausią efektą. Pirmąja daina siurprizai dar nesibaigė – jei kai kurios kitos grupės pradžiai pasirenka geriausią dainą, o po to „eina žemyn“, tai „Fans of the Sky“ vis labiau ir labiau stebino savo produktyvumu. Nebuvo nei vieno silpno kūrinio, vokalistas kiekviename iš jų rėkė iš visų plaučių ir demonstravo vis nuostabesnius balso viražus, puikiai įsijungė ir gitaristas, atlikęs keletą puikių solo, iš bendro konteksto neiškrito ir kiti grupės nariai – būgnininkas bei bosistas, nors pastarajam galima prikišti šiokius tokius sceninės laikysenos trūkumus. Po pasirodymo galvoje sukosi vienintelis klausimas: Iš kur ši grupė išlindo ir, svarbiausia, kur ji buvo anksčiau?
Pasibaigus intensyviam muzikos vakarui klube komisijai, kurioje šį kartą sėdėjo ir „Merlin“ lyderis Feliksas bei „Classic Rock FM“ atstovė Birutė, teko spręsti, kuris iš pasirodžiusių kolektyvų bus paskutinis, įšokęs į pusfinalių traukinį. Net tris iš keturių pasirodžiusių grupių skyrė itin mažas skirtumas – vos 4 balai. Tiesa, tai tebuvo kova dėl antros – ketvirtos vietų, kurios, deja, patekimo į pusfinalį negarantuoja. Šią mini kovą laimėjo „Kazam“, likę antri bendroje įskaitoje. Treti – „Art of Memory“, ketvirti – „The Society“. Vieninteliai stipriai išsiskyrė ir ryškia, keturiolikos balsų persvara, visus įveikė klaipėdiečiai alternatyviojo roko atstovai „Fans of the Sky“, kuriems pirmąją vietą vieningai ir akivaizdžiai skyrė visi komisijos nariai.
„Dangaus gerbėjai“ prisijungia prie melodingojo metalo grupės „Berserker“ trečiajame pusfinalyje. Trečiąjį pusfinalio dalyvį iš pirmojo etapo neįveikusių kolektyvų visų grupių fanai išrinks facebooke, „Artistų artisto“ renginio puslapyje paskelbtame balsavime, kuriame kol kas į priekį veržiasi „The Flow“, „Cracked Leaf“, „Kite Art“ bei „First Station“.
O jau kitą savaitę vyks pirmasis pusfinalis, kuriame susitiks „Joke“, „Illegalism“ ir „Chasing The Rise“.
Vilius Andrulionis
Renginių apžvalgos / Music.lt autoriai
