Lietuvoje paskutinį kartą vos prieš trejetą metų lankęsis kanadietis Bryanas Adamsas penktadienio vakarą sugrįžo – šį kartą dainininkas apsilankė Kauno „Žalgirio“ arenoje, kur jo laukė beveik dešimtis tūkstančių žiūrovų: pasiilgusių, o gal atvykusių pamatyti jį dar kartą.

Koncertinis turas buvo skirtas dainininko sėkmingiausio albumo, pasirodžiusio 1984-aisiais, „Reckless“ išleidimo trisdešimtmečiui. Šis albumas Bryano Adamso karjeroje buvo lemtingas, o dėl jame esančių dainų žiūrovai į dainininko koncertus plaukia ir dabar – „Run to You“, „Summer of '69“ ir kai kurios kitos ten esančios dainos yra tai, ką žino net ir muzikai apatiški žmonės.

Po koncerto absoliučiai aišku yra viena: Bryano Adamso humoro jausmas yra proporcingai geras jo muzikiniams gebėjimams. Kaip ir pats sakė, pasirodymo metu jis grojo ir gerai žinomas, ir visai nežinomas dainas, apie kurių nežinomumą atlikėjas juokavo kone visą koncertą. Vieną iš dainų jis pristatė kaip niekam nežinomą ir niekam neįdomią. Saviironija buvo vienas iš koncerto varikliuku.

„(Everything I Do) I Do It For You“, „Please Forgive Me“, „Run to You“, „Kids Wanna Rock“, „Somebody“, „Summer of '69“, „One Night Love Affair“ ir „It‘s Only Love“ , „All for Love“, „Have You Ever Really Loved a Woman?“ – visa tai skambėjo koncerto metu, o publika buvo šiek tiek išprotėjusi. Šalimais vyrai, kurie greičiausiai savo darbuose atrodo rūstūs ir rimti, visą koncertą nuo pirmųjų akordų taip linksmai plojo ir dainavo, kad panašu, jog Bryanas Adamsas publikos lūkesčius išpildė.

Vienai iš dainų jis paprašė savanorės merginos, kuri būtų tikrai pašėlusi. Iš daug norinčių dainininkas pasirinko panelę su palaidine, papuošta peliuko Mikio atvaizdu. Jis merginos paprašė likti savo vietoje ir per jo atliekamą dainą šokti jam ir publikai. Mergina, vis dėlto, nebuvo labai drąsi, todėl atlikėjui teko ją paraginti, o vėliau jis gerbėją apdovanojo marškinėliais, pajuokavęs, kad dovanotieji jai tiks labiau.

Šis atlikėjo koncertas iš visų kartų, kai jis koncertavo Lietuvoje, išsiskyrė vienu ryškiu pranašumu: pasirinkta arena leido iš tiesų išgirsti nuostabų Bryano Adamso balsą ir muzikantų sugebėjimus. Klausytis jo Vilniaus „Siemens“ arenoje prilygtų bandymui atlikėjo muzikos pasiklausyti su ausinėmis, pirktomis už vieną eurą, o iš to niekada nieko gero nebūna ir nežinia, kodėl žmonės tai vis dar bando.

Be viso to, kas jau paminėta, koncertas išsiskyrė ir puikiomis vaizdo projekcijomis. Ir nors iš pirmo žvilgsnio ten – nieko, ko nebūtumėte matę, iš tikrųjų, koncertiniuose turuose tos detalės, kuriomis buvo žaidžiama, ne visuomet būna taip puikiai bei nenuobodžiai apgalvotos.

Dar vienas dalykas, vertas atskiros pastraipos, yra grupės, su kuria atvažiavo Bryanas Adamsas, gitaristas. Kas buvo, tas žino, jog į jį žiūrėti buvo lygiai taip pat įdomu, kaip į patį atlikėją. Muzikantas mėtė gitarą, grojo dantimis, grojo ir atsigulęs, ir atsistojęs, o šokinėjimas, panašu, jo antrasis pomėgis po grojimo. Jei jis namie, kepdamas kiaušinienę pusryčiams, valydamasis dantis, klodamasis lovą ar rišdamasis batų raištelius šokinėja, tai greičiausiai jau nieko nenustebins.

Greičiausiai Bryanas Adamsas yra tas atlikėjas, kuris ir atvykęs dešimtąjį kartą pritrauks daugiau žiūrovų nei kai kurie, atvykstantys pirmąjį. Viena iš priežasčių yra ta, kad apsilankius jo koncerte ten norisi sugrįžti – net jei nesi didžiausias dainininko gerbėjas, ta teigiama jo transliuojama energija vis tiek pasiekia bet kurį. O ir energijos pas jį tiek, kaip jis dainuoja, lyg vis dar būtų aštuoniolikos.

Koncerte lankėsi ir vertino Fausta Marija Leščiauskaitė