Jau antrą kartą, na tiksliau – trečią, Lietuvą aplankė „Bastille“. Pirmą kartą šie britų vyrukai atvyko gana keisto vizito ir nufilmavo klipą Kedainių „alpėse“. Matyt liko tokie sužavėti, jog sugrįžo dar du kartus: į festivalį „Granatos Live“, o šių metų pavasario pradžią skelbė Vilniuje.

Per pirmą pasirodymą Lietuvoje „Bastille“ sėkmingai pristatė savo debiutinį albumą „Bad Blood“, o šįkart grupė atsivežė dar šviežią įrašą „Wild World“. Dar jie atsivežė ir neregėtą negirdėtą apšildantį vaikinuką Matt Wills.

Nežinau, kieno dėka ar dėl kieno kaltės geriausiu atveju tikriausiai vos keli žmonės visoje „Siemens“ arenoje žinojo, kas apšildys ir ar išvis kažkas be „Bastille“ dar pasirodys scenoje. Tad Matt Wills užlipus ant scenos nugriaudėjusios ovacijos žymiai nutilo, supratus, kad visgi čia dar ne laukta britų penkeriukė. O Matt Wills į sceną užlipo vienui vienas, tik su elektrine gitara ir nedideliu stiprintuvu. Iškart užgrojo ir tikriausiai iš didelio susijaudinimo su visomis viena į kitą itin panašiomis dainomis kažkur nuskubėjo. Žinoma, kartkartėmis vaikinukas pasistengdavo ir nustebindavo įdomesniu repo posmeliu, „No Scrubs“ ar „Hotline Bling“ koveriu. Vis dėlto tai nelabai gelbėjo – buvo paprasta, net pernelyg paprasta.

Punktualumu nepasižymėjusių „Bastille“ teko kiek luktelti, bet jiems pasirodžius scenoje visas laukimas pasimiršo. Penketukas per dar gan neilgą karjerą matyt išmoko, ko reikia jų gerbėjams - grupės lyderis Dan Smith nuo pirmos minutes žinojo, kaip elgtis scenoje ir kaip pritraukti kiekvieno klausytojo ir žiūrovo žvilgsnį. Be to, tikriausiai dar nemačiau tiek daug lietuviškų žodžių išmokti ar bent pasirašyti ir perskaityti pasišventusio atlikėjo. Dan Smith koncerto metu tikrai nesivaržė – ne kartą lindo į minią ir šoko apsuptas didžiausių gerbėjų. Būgnininkas Chris Wood irgi pamalonino arenoje susirinkusiuosius ir trumpam pasidabino gerbėjų įteikta Lietuvos trispalve. Kam gi galėtų tai nepatikti? Žodžiu, „Bastille“ dėl elgesio scenoje nieko neprikiši.

Ir dėl kitko ne kažin ką gali prikišti. Setlist’as paruoštas tikrai gerai - „Bastille“ sugrojo visus hitus, nuo „Things We Lost in the Fire“, „Pompeii“, koncertą vainikavusio „Rhythm of the Night“ iki naujųjų „Good Grief“, „Send Them Off“ bei „Blame“. Man asmeniškai gražiausiai nuskambėjo lėtosios grupės dainos - „Oblivion“, „Four Walls (The Ballad of Perry Smith)“, „Two Evils“ – būtent jos, ir ypač jų gyvas atlikimas, man išskiria „Bastille“ iš kitų panašaus stiliaus grupių.

Taip pat itin pagirtinas visas scenos ir pasirodymo apipavidalinimas. „Bastille“ atsivežė tik porą scenos kairėje patupdytų vielinių manekenų, iš aukšto žvelgiančių į pasaulį. Jau koncerto pradžioje Dan Smith pasidalino savo mintimis apie iš visų pusių mus supantį negatyvumą, kurį dažniausiai matome per televizorių. Plėtojant šią idėją už muzikantų nugaros kone viso pasirodymo metu sukosi subtliai ir sumaniai susukti vaizdo klipai apie „Wild World Communications“, atspindintys didžiąją dalį šiuolaikinės žinaisklaidos. Tad į visa veiksmą buvo ir įdomu, ir malonu žiūrėti.

Nors „Siemens“ arenoje toli gražu nesusirinko tiek žmonių, kiek joje gali tilpti, visgi manau tai tikrai nebuvo paskutinis „Bastille“ kartas Lietuvoje. Čia jie turi nemažai gerbėjų, o net ir ne patiems didžiausiems fanams smagu išgirsti jau hitais tapusias „Bastille“ dainas. Be to, Dan Smith juk išeidamas tyliai pridūrė - „See you soon“.

Renginyje lankėsi ir vertino Margarita Sargautytė, fotografavo Vytenis Jurevičius.