Naujienos > Muzikos naujienos

RENGINIO RECENZIJA | Alice Cooper nustebino net Trakų pilies si...

Paskelbta: 2017-08-02 22:03
RENGINIO RECENZIJA | Alice Cooper nustebino net Trakų pilies sienas! (+ FOTO GALERIJA)
Alice Cooper [Manto Daleckio nuotr.]
Trakų pilis šią vasarą tapo bene pagrindiniu melomanų santalkos tašku, bet kažin, ar tos pelėsiais ir kerpe apaugusios sienos tikėjosi patirti tokį roko gerbėjų antplūdį ir priglausti tikrų tikriausią roko muzikos spektaklį, jaudinantį, galbūt net šokiruojantį gerbėjus nuo pat 70-ųjų. Eilė vinguriavo per pusę miestelio, eismas buvo beveik užkimštas, kai kuriems teko mesti mašiną viename Trakų gale ir eiti kilometrą ar kelis iki pilies. Besibraudamas pro žmones išgirdau rusiškų, latviškų, estiškų žodelių. Poros šimtų metrų kelionė iš salos į žemyną po koncerto truko bent 20 minučių. Taigi, Alice Cooper vis dar yra mylimas ir gerbiamas.

Alice Cooper, o tiksliau, po šiuo slapyvardžiu pasislėpęs 69-erių Vincent Damon Furnier, kurio muzikinė karjera nusidriekusi per šešis dešimtmečius, pristatymo nereikalauja. 2000 metais jis jau svečiavosi Lietuvoje su grupe, tas koncertas vis dar ryškus gerbėjų atmintyje ir net neabejoju, jog dalis jų ryžosi pamatyti siaubo performansą vėl po 17 metų. Tik jiems vietoj 35 litų teko paaukoti 40 eurų (tai paprastai vadinama arba infliacija, arba pakilusia menininko verte, išvadas pasidarykite patys). Prieš keletą dienų pasirodė 27-asis (jaučiate šio skaičiaus didumą?) Alice Cooper studijinis albumas „Paranormal“, o dabar jis su grupe važinėja po Europą, tai nusprendė užsukti ir į Trakus, vieninteliam pasirodymui Baltijos šalyse.

Ypač šiltą pirmadienio vakarą susirinkusių žmonių pašnekėsiai užgožė fone grojančią muziką, o atėjus 21 valandai, gerbėjai pradėjo švilpti, rėkti ir skatinti spektaklio kaltininkus pradėti. Laukiantys buvo išgirsti ir 21:10 nukrenta užsklanda ir grupė pradeda su galinga ir sunkia daina „Brutal Planet“. Trijų gitaristų, bosisto, būgnininko ir pagrindinės vakaro žvaigždės tandemas skambėjo užvedančiai nuo pat pradžių, Vincent‘as irgi pademonstavo savo neišsenkamus energijos resursus. Prieš kiekvieną dainą grupės lyderis yra aprengiamas vis kitokiu apdaro iš paslaptingos dėžės-drabužinės ir skamba tai „No More Mr. Nice Guy“, sulaukusi ir didelio publikos pritarimo, tai „Under My Wheels“, pasirodžius scenos gale JAV vėliavos atvaizdui nuskambo vienas žymesnių hitų „Lost in America“, o po jo sekė ne mažiau ryški „Pain“. Per tą laiką Vincent‘as jau spėjo atsikratyti (išmesti į žmonių minią) keletą savo magiškų lazdelių, o begrojant „Billion Dollar Babies“ pradėjo skraidyti netikri doleriukai, kuriuos, pasmeigtus ant špagos, įsinešė dainininkas. Kova parteryje dėl žalių ir beverčių lapelių vis tik buvo nuožmi, o lipimo per galvas netrūko ir gitaristams švaistantis brauktukais ar dar kokiom smulkmenom.

Po „The World Needs Guts“ ir „Woman of Mass Distraction“ sekė įspūdinga gražiosios gitaristės Nitos Strauss (kurią rodydamas pirštais praeitoje dainoje Cooper‘is taip akcentavo, kad atrodė, jog ji čia tik dėl savo lyties yra grupėje, bet solo paneigė šią keistą mintį, kurį toptelėjo mano galvoje) solo partija. Palaipsniui pasigirdo visiems iki skausmo žinomi „Poison“ akordai, minia rėkė ir klykė. Epiškoji „Halo of Flies“, prasidėjusi Vincent‘o dirigavimu gitaristams, buvo puiki proga muzikantams pademonstruoti savo galias, o galbūt ir pailsėti pagrindinei žvaigždei, kuri prisijudėjo sočiai ir dar prisijudės ir prisidainuos po to. Čia suskambo ir būgnininko solo partija, pritariant bosinei gitarai.

Ir dabar prasideda efektingiausia spektaklio dalis! Cooper’is pasirodo su kruvinu gydytojo chalatu padainuoti vienos „baisiausių“ dainų repertuare „Feed My Frankenstein“. Klasikinis jo papurtymas elektros kėdėje (kaži, kiek tokių jau jis ištvėrė?) grojant muzikantams instrumentinę partiją, o paskutiniame posme pasirodo gigantiškas Frankenšteinas! Skambant „Cold Ethyl” Cooper’is su pliušine mergina atlieka tango žingsnelius, o per „Only Women Bleed“ pasimatė publikos amžius — tarp flashlight‘ų jūros matėsi ir keletą žiebtuvėlių, kaip prieš daugybę metų! Naujas kūrinys „Paranoiac Personality“ buvo tikrai galingas pliūpsnis po lėtesnės baladės, o tuo metu dainininką jau persekiojo demonai, kurie ir pasirūpino, kad prieš prasidedant „Ballad of Dwight Fry“ jis būtų suvyniotas į tramdomuosius marškinius. Įtampa tarp slaugės ir paciento skambant šiai dainai buvo perteikta bene aktoriniu profesionalumu, tačiau bandymas išsivaduoti ir pasmaugti slaugę baigėsi tradiciniu triuku — giljotinavimu. Budeliui demonstruojant savo trofėjų — Cooper‘io galvą, skambėjo „I Love The Dead“, o tuo tarpu tikrasis jo kūnas su tikrąja jo galva ruošėsi galingai pabaigai. Ir štai, žėrinčiu kostiumu apsirėdęs jau atlieka „I‘m Eighteen“, singlą, kuris gūdžiais 1971 metais lėmė didžiulę sėkmę tuometiniam „Alice Cooper“ kolektyvui. Galiausiai bisui palikta žymioji „School‘s Out“, kuri labai tiko prie renginio datos. Efekto pridėjo ir į ją įterptas posmas iš „Another Brick In The Wall (Part 2)“, kurį, žinoma, publika žino iki skausmo. Su muilo burbulais, milžiniškais balionais, konfeti ir prizų dalybomis pusantros valandos siaubo spektaklis uždaromas!

Šis performansas pilies mūrų apsuptyje buvo tik dar stipresnis, o garso kokybė buvo tiesiog puiki. Net pagalvojau, kad nėra tokios skalės, pagal kurią būtų galima palyginti šitą garsą su įprasto koncerto „Siemens“ arenoje skambesiu. Performansas buvo kruopščiai atidirbtas, nors žinant, kad jis praktiškai nesikeičia viso turo metu, tai visai natūralu. Publikos palaikymas buvo aktyvus, o grupės lyderis savo energija ir charizma pranoko daugelio lūkesčius, kadangi vis tik amžius daug kam yra svarbus vertinimo kriterijus. Muzikantai savo darbą atliko fantastiškai. Vadinasi, iš esmės viskas buvo pozityvu, netgi labai gerai. Matant tokį performansą pirmą kartą, nepriklausomai nuo jo nuspėjamumo, vis tik paliekamas didžiulis vizualinis ir audialinis įspūdis. Jei netyčia taip nutiko, kad nebuvote, tai geriau tikėkites, jog šis roko muzikos mohikanas, kaip dabar populiaru jį vadinti, dar sugrįš.

Renginyje lankėsi ir vertino Einaras Sipavičius, fotografavo Mantas Daleckis.





© 2007-2011 radijas.fm Visos teisės saugomos
Dizainas ir programavimas “made.By