Vos keliolika kilometrų nuo Kauno, Kulautuvoje, įvyko penkioliktasis bardų festivalis "Akacijų Alėja". Nors popiet švietė saulė, o virš Nemuno kabojo giedras dangus, aš jais nepasitikėjau ir pasiklioviau paskutinių kelerių metų patirtimi - susikrovęs lietpalčius ir lietsargius pajudėjau iš Kauno Raudondvario link, o festivaliui jau įprastas lietus pasitiko dar pakeliui. Ties Raudondvariu automobilio valytuvai vos spėjo braukti vandenį nuo stiklo, ėmiau abejoti ar tikrai Kulautuva sulauks žadėtų 15 000 klausytojų, tačiau ne už ilgo pasivijome visus norinčius aplankyti Kulautuvą ir teko gerus penkis kilometrus pastovėti eilėje.

Stovėjimas spūstyje neleido pasimėgauti pirmaisiais didžiojo scenos atlikėjais JAMA & W ir Vladu Bagdonu bei neteko pamatyti Vido Bareikio "Dainos Teatro". Taip, bardų festivalyje buvo galima išvysti JAMA & W. Jau bent keletą metų į šį festivalį yra kviečiami įvairių žanrų atlikėjai, kurie save pristato neįprastai, akustiškai, paprastai ir nuoširdžiai. Daugeliui renginio senbuvių tokie svečiai ir sprendimai nėra artimi širdžiai, tačiau tai moderni poezija, o ir kitus žinomus atlikėjus, kaip kad ir vėliau koncertavęs Vaidas Baumila, išgirsti bardų amplua yra labai įdomu.

Atvykus visai greta Kulautuvos prieplaukos ir išlipus iš automobilio išgirdau Alinos Orlovos vokalą. Šios merginos paklausyti susirenka pilnos salės, tad mane ganėtinai nustebino, jog ji savo pasirodymą pradėjo taip anksti. Suskubau artyn scenos, nes jos dainų praleisti nenorėjau. Ir jas praleisti buvo nevalia. Tai buvo vienas geriausių pasirodymų ir labai gaila, jog pradžią jo buvau priverstas praleisti.

Vėliau šį nemokamą festivalį tęsė ne tik kantri muzikos, bet ir šio festivalio tėvas – Virgis Stakėnas, be kurio neįsivaizduojamas šis, pušyno apsuptyje vykstantis, koncertas. Keletas dainų iš Virgio, tuzinas gražių žodžių ir į sceną kviečiama Veronika Povilionienė. Pradžioje nedrąsiai dainavę, o truputį vėliau jau ir prieš sceną stovėjęs jaunimas traukė dainas kartu su Veronika. Tai mane maloniai nustebino.

Muzikos vakaras ėjo į pabaigą, lietus retkarčiais primindavo apie save, o į sceną lipo Edgaras Lubys. Jis ir pradėjo trijų stipriausių pasirodymų dalį. Ne visi atlikėjai susilaukia prašymų pakartoti, tačiau Edgaras stovėjo prieš minią šlapių žmonių kurie niekur nesiruošė eiti ar slėptis – jie norėjo dar vienos dainos. Kaip pats E.Lubys pasakė - "aš prieš jus bejėgis" ir užgrojo dar vieną dainą. Tikrai stiprus ir vertas dėmesio pasirodymas. Toks pats buvo ir Vaidas bei jo pasirodymas – stiprus ir vertas dėmesio. Pusvalandis su Vaido muzika, stovint su skėčiu rankoje, daugeliui buvo vakaro aukščiausias taškas - koncertams pasibaigus buvo galima girdėti susirinkusiuosius dainuojant Vaido dainas.

Vakaro pagrindine dalį užbaigė Juozas Erlickas. Pirmoji daina buvo lyg nedidelis melas – negi J.Erlickas taip įsijautė į bardo vaidmenį? Tačiau iškart po jos sekė savitos Erlicko humoras ir dainos. Tai buvo pats nuotaikingiausias pasirodymas, kuri visus sušildė ir privertė užmiršti vos +15 laipsnių tvyrančius ore.

Prieš vidurnaktį festivalį užbaigė choras "Chameleonas". Manau, jog pilna grupė, pilna scena žmonių, komerciniais tikslais suburtas choras netinka šiam festivaliui, nesinori taip toli nukrypti festivalio formato. Tiek A.Orlova, tiek E.Lubys ar V.Baumila galėjo vainikuoti šeštadienio vakarą.

Galiausiai šis festivalis dar kartą įrodė, jog gyvuos dar ilgai. Puiki aplinka, puikūs žmonės, puiki muzika, garsas ir scena. Taip, ne viskas buvo tobula – oro neužsakysi, tualetų buvo ypatingai mažai, vėl keletas prekybinių palapinių užstojo vaizdą, tačiau jei dar nesi buvęs čia, Kulautuvoje, būtinai atvažiuok kitais metais. Pasiimkite lietsargį ir gerą nuotaiką, tai viskas ko reikės puikiam šeštadienio vakarui gamtoje su gyva muzika!

Festivalį vertino ir fotografavo Mantas Daleckis.