Balandžio 18 d. vyko neeilinis įvykis, bent jau muzikos gurmanams, kuomet pirmą kartą Lietuvoje koncertą surengė Nigerijoje gimusi atlikėja Nneka. Apie muziką kiek daugiau besidomintis žmogus tikrai galėtų išvardinti bent jau penkias vis dar gyvuojančias muzikos grupes, kurios kilusios iš Afrikos žemyno, neabejotinai šiame sąraše būtų ir Nnekos vardas.

Dėl techninių kliūčių vėlavęs Nnekos koncertas, privertė ant scenos vėliau užlipti ir apšildančiai grupei iš Lietuvos, žinomai "Soul Moustache" vardu. Keletą metų gyvuojanti grupė atlieka synth pop žanro muziką. Dalis "Soul Moustache" narių yra gerai pažįstami Lietuvos džiazo scenoje, tačiau su šia grupe belaukiant Nnekos visiškai neįtikino. Grupė prasmego tarp susirinkusios publikos pašnekesių. Apskritai "Soul Moustache" trūksta energijos, charizmos, ypač iš muzikinės pusės, ko ir linkiu siekti, norint įsiskverbti į klausytojo sielą.

Apie tūkstantis muzikos gurmanų ir dalis tokių, kurie pataikė ne į tą koncertą, visgi kantrybei neišsekus sulaukė vakaro viešnios, Josios, Nnekos su savo bendražygiais. "Teatro" arenoje ji ant scenos pasirodė laikui mušant jau pusei dešimtos. Visgi šiltai pasitikta smulkutė Nneka su didele skraiste pradėjo savo programą, šiais metais išleisto albumo "My Fairy Tales" pristatymą.

Scenoje nebuvo jokių dekoracijų, jokių didesniems koncertams būdingų LED ekranų, tik egzotiškoji Nneka, atliekanti dainas ne tik anglų, bet ir gimtąja igbo kalba. Apšvietimas taip pat nesukeliantis jokių papildomų emocijų. Nnekos pasirodymuose būdingas paprastumas, josios dainavimo manieros, nuoširdumas, atviravimas su publika.

Galiausiai po antros dainos Nneka pasisveikina su publika, pasidžiaugia, jog atvyko iš toli toli, kad galėtų pasidalinti meile, o galbūt ir įkvėpti kiekvieną atėjusįjį naujais pojūčiais ir mintimis. Tuomet sekančio naujojo albumo "My Fairy Tales" kūrinio "Book of Job" metu Nneka demonstruoja puikius įgūdžius su afrikietišku būgnu, nors jos mėgstamiausias instrumentas ir geriausias draugas visgi yra gitara.

Kas labiausiai erzino koncerto metu, tai būtent grupelė apsvaigusių žmonių stovėjusių mano pašonėje, kurie kaip laukiniai, neužsičiaupdami bandė perrėkti pačią Nneką. Kol galiausiai vakaro žvaigždė vėl prabilo, kreipdamasi į publiką, o galbūt užuominomis ir į tą kvailių bandą, jog niekam nepavyks jos perrėkti, kad jai visiškai nesvarbu ar žmonės jos klausosi stovėdami, sėdėdami ar net kažkur skrajodami padangėm, bet svarbiausia, jog jos klausosi. O su tais trikdžiais ji lengvai susidoros, tiesiog praeis, užgoždama savo muzika. Po šių žodžių salėje nuaidėjo garsūs plojimai, o vakaro trikdžiai liko savo skurdžiame šešėlyje, o galbūt ir patys jau susiprotėjo, jog elgėsi nepagarbiai.

Įpusėjus koncertui publika, bent jau tie buvusieji arčiau scenos, lingavo soul, reggie ritmu. Atliktos tokios efektingos dainos kaip "Africans", "Local Champion", "Soul Is Heavy", "My Love, My Love", "My Home". Nneka savo kūryboje apdainuoja skurdą, karą, kapitalizmo pasekmes, moralines žmonių problemas. Scenoje elgiasi labai natūraliai, atlieka tarsi misiją, skleidžia jos patirtą istoriją, gyvenimą Nigerijoje.

Žinoma, koncerto pabaigoje atliekamas žymiausias jos kūrinys - "Heartbeat", dėl kurio publika eina iš proto, nors pabaiga-sugrįžimas bisui paliko dar didesnį įspūdį, visiška kulminacija, afrikietiškas sprogimas scenoje. Pozityvi energija tekanti Nnekos venomis, užplūsta ir ,,Teatro" arenoje susirinkusią publiką.

Nneka pasirinko paprastumą, jei nereikia populiariosios muzikinės šlovės, nors savo galimybėmis ji galėtų pasiekti labai daug ir ganėtinai lengvai. Ji moka įtikinti, ji moko žmones įsiklausyti. Tad ir jei Jums šiame koncerte pavyko įsiklausyti, gyvenime einate tinkama linkme.

Koncerte lankėsi ir vertino Eligijus Zaburas

Nuotraukų autorius - Vytenis Jurevičius: