Naujienos > Muzikos naujienos

RENGINIO RECENZIJA | 12 pėdų ūgio nindzės ar nindzės su 12 pėdų?

Paskelbta: 2017-10-17 21:03
RENGINIO RECENZIJA | 12 pėdų ūgio nindzės ar nindzės su 12 pėdų?
Twelve Foot Ninja. [asm. arch. nuotr.]
Mano kolega kartą paklausė: tai vis tik jie yra 12 pėdų aukščio nindzės ar jie yra nindzės, turinčios 12 pėdų? Atsakymas jūs šokiruos, todėl nenorintiems stipraus emocijų antplūdžio siūlau šio skaitinio nebeskaityti! Aš irgi norėjau išsiaiškinti, dar visai rimta žmonių minia taip pat, todėl būrėmes eilinį lietingą šeštadienio vakarą „Rock River Club“ pasiklausyti sunkaus metalo su priedais.

Vakarą pradėjo lietuvių grupė „Phrenetix“, kuri atliko lygiai šešias savo kūrybos dainas. Pirmasis įspūdis išvydus ir išgirdus grupę buvo tikrai ne pats palankiausias: atrodo kaip eilinė garažinė grupė, rėkianti mergina ir trys vyrukai, o ir groja muziką, kuri iš garažinio metalo lygmens nelabai „išeina“. Bent jau instrumentai skambėjo labai šiurkščiai, net ausis užgulė. Matyt, dalis kritikos turėtų šioje vietoje tekti ir žmonėms, kurie sėdi prie aparatukų ir užtikrina gerą garsą. Kai kurios dainos vis tik buvo kompleksiškesnės, sudėliotos iš savitų fragmentų ir matėsi, kad bosistas savo pirštais kuria ne pačius standartiškiausius akordus, tačiau klausimas, koks buvo bosinės gitaros indėlis į bendrą garsą.

Tačiau jau nuo pat pirmojo pasirodymo buvo lengva pastebėti, kad publika nusiteikusi šėlti (nors dar ir negausiai) bei megzti dialogą su grupe. Po pirmos „Phrenetix“ dainos priekinėse eilėse jau šaukė „kala į klyną“, nors grupės lyderė tai išgirdo kaip „kava į klyną“ — tokių komiškų epizodų tą vakarą pradėjo daugėti eksponentiškai.

Po „Phrenetix“ pasirodymo, kuris paliko daugiau neigiamų įspūdžių nei teigiamų, į sceną po tam tikrų pertvarkymų užlipo danai „The Interbeing“, kurie sugrojo net dvejomis dainomis daugiau nei lietuvaičiai. Į akis iškart krenta ryškus visos grupės, o ypač frontman‘o įvaizdis bei charizma, muzikantų entuziazmas ir judesio ant scenos dinamika (matytumėt, koks šlapias bosistas buvo jau per vidurį pasirodymo). Skambesys irgi smarkiai pagerėjo — grupė atliko ganėtinai stipraus, ryškaus skambesio dainas, kurių stilistinį braižą sunku apibūdinti net ir perklausius visas jų dainas — kažkas link industrinio metalo (a la modernesni „Rammstein“) su tam tikra metalcore, o gal vietomis ir nu metal gaidele. Bet skambėjo efektingai, nors galbūt kompozicijos yra sunkiai įsimintinos, o ypač jų pavadinimai (publikos veidai bene marmuriniai pasidarė išgirdus vokalistą, kuris ištarė dainos „Spiral Into Existence“ pavadinimą). Tarp kitko, gitaristas, kuris vietomis atliko antrojo vokalo vaidmenį, su savo labai aukštu balsu taip iškrisdavo iš konteksto, kad net pajusdavai diskomfortą. Nežinau, ar tai dėl prasto garso sureguliavimo, ar vien tembrų skirtumas tokį efektą sukėlė. Bendras įspūdis — ganėtinai solidi grupė, žinanti, kaip išnaudoti savo potencialą pasirodyme gyvai. Jei ne tas inžinierinis minusėlis, kad šviestuvai kas penkias sekundes atsisukdavo tiesiai į stebėtojų akis, viskas būtų visas gerai.

Ir štai jau minia dar šiek tiek pagausėjo (nors vargu, ar nindzėmis susidomėjo triženklis žmonių skaičius – jis buvo panašesnis į didelį dviženklį), prasidėjo „Twelve Foot Ninja“ laukimas, kuris baigėsi sutvarkius tam tikrus techninius reikalus keliomis minutėmis vėliau 22 valandos. „Twelve Foot Ninja“ atėjo pasirengę ne pačią ilgiausią 14 dainų programą, kuri trunka gal kiek ilgiau nei valandą. Bet patikėkite, pasirodymo turinys yra bene edukacinės vertės kitoms grupėms, kurios koncertuoja panašioje aplinkoje ir surenka panašius būrius žmonių. O didelis faktorius čia buvo ir smarkiai išaugęs publikos entuziazmas — galvų kratymas bene harmonizavosi tarp visų stebėtojų. Tarp dainų buvo labai įdomių bei juokingų momentų, pradedant įvairiais juokeliais apie „being busy“, pereinant prie ganėtiniai vulgarių juokelių apie ilgius (kurie natūraliai gimsta iš grupės pavadinimo), grupės narių leipimo juokais po keisto gerbėjo klyksmo, galų gale publikos riksmų „wtf“, kai grupė išėjo pasiruošti bisui. Prieš vieną dainą grupė pasikvietė savo inžinierių (nu tą, kuris instrumentus „surinkinėja“), kurie kartu su gitaristu pademonstravo šokio judesius ir prašė publiką prisijungti. Visa tai labiau priminė masinius pritūpimus. O per bisą grupė dėkojo „Phrenetix“ bei „The Interbeing“ sugrodami atsitiktinius rifus (čia net kilo įtarimai, kad būgnininkas yra užvalgęs tam tikrų grybų), o iš publikos pasikvietė ir savanorį paniūniuoti savo rifą, kurį norėtų, kad grupė sugrotų. Ir sugrojo. Šitą bendravimo su publika paskaitėlę būtų galima tęsti ir tęsti... Žinoma, buvo momentas, kurio galėjo ir nebūti — eilinis kartas, kai kažkokia grupė kalbino sėdinčius prie staliukų kelti užpakalius, bet laiku pasitaisė į taktiškesnę pastabą „mums gerai, jei jums tik patogu“.

Atrodytų, kad visas spektaklis nustelbė pagrindinį interesą, dėl ko visi susirinko — muziką. Ir taip atrodė iš pat pradžių. Galbūt pirmas dainas dar norėjosi stipraus „The Interbeing“ skambesio, galbūt grupės dainos pasirinktos ne pačios stipriausios (na, „Mother Sky“ ir „Vanguard“ kažkaip studijiniame įraše nuskambėjo stipriau). Vėliau, ties 5 ir 6 dainomis, „Oxygen“ ir „Point of You“, kurios yra vienos charakteringiausių naujojo albumo „Outlier“ dainų, kuriose gražiai susiplaka regio ar džiazo manieros alternatyviojo metalo fone, būtent šios dvi dainos turėjo prablaivinti ir įtikinti visus, net jei kai kurie jau leipo dėl itin karšto klimato baro viduje (tiesiogine prasme). Toliau atmosfera ir skambesys tik stiprėjo. Prieš bisą grupė nusprendė sugroti dvi bene galingiausias savo repertuaro dainas „Dig For Bones“ ir „Invincible“. Bisui grupė pasiliko žymiausias abiejų albumų dainas: „Coming For You“ ir „One Hand Killing“, kurios nuskambėjo labai gerai. Taigi, muzikantai su savo užduotimi susidorojo tikrai neblogai, tik yra vienas bet — vokalistas vietomis užrėkdavo taip, kad apkursdavai, o vietomis visai nesigirdėdavo. Šitą dalyką grupės lyderiui linkiu patobulinti.

Ir visa tai sutilpo į kiek daugiau nei valandą! Jei apie muzikinius niuansus galima diskutuoti, tai publika ir grupės nariai sukūrė fantastišką atmosferą — būtent šiuo aspektu jie ir „nunešė“ „The Interbeing“ pasirodymą, jau nekalbu apie „Phrenetix“. Ir atsakant į įžangos klausimą: nei vienas nėra nei 12 pėdų ūgio, nei turi 12 pėdų, tačiau visa grupė su inžinieriumi turi 12 pėdų! Tai jie šešiese gal ir yra viena nindzė! Kur ten juos suprasi...

Renginyje lankėsi ir vertino Einaras Sipavičius.







  • Naudojant music.lt informaciją internete aktyvi nuoroda į www.music.lt yra būtina.
  • Naudojant music.lt informaciją radijo/televizijos eteryje, būtina paminėti, jog informaciją pateikia www.music.lt.
  • Užfiksavus pažeidimus bus kreipiamasi į atitinkamus teisėsaugos organus.


Šaltinis: Music.lt   Peržiūrėta kartų: 6   Data: 2017-10-17
© 2007-2011 radijas.fm Visos teisės saugomos
Dizainas ir programavimas “made.By