Metų metalcore turas kartu su „Architects“ , „Stick To Your Guns“ ir „Bury Tomorrow“ neapsilankė Lietuvoje, tačiau tokį koncertą praleisti buvo nevalia – pasiirinkome vykti į Danijos sostinę Kopenhagą. Neilgai trunkantis skrydis, nepraleista proga aplankyti žymiausias Kopenhagos vietas ir likus valandai iki durų atidarymo mes jau stovime prie „Pumpehuset“ koncertų erdvės. Ši vieta turi dvi nedideles sales – mažesnioji talpina 400 melomanų, o didesnioji – 600. Britų „Architects“ naujausio albumo „All Our Gods Have Abandoned Us“ turui pasirinkta didžioji salė nebuvo pilna, tačiau tą likusią tuštumą užpildė moshpit‘ai ir circle pit‘ai. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Dar belaukiant lauke išvydome ant dviračių grįžtančius „Architects“ vyrukus – laiką iki koncerto jie praleido važinėdami po miestą, apsipirkinėdami bei ragaudami vietinius patiekalus. Žmonių, laukiančių koncerto, tuo metu nebuvo itin daug, tačiau ilgai netrukus jų vis gausėjo – norinčių patekti eilė nusidriekė iki pat gatvės. Galiausiai atsivėrė durys ir patekome į salę kiek primenančią Vilniaus LOFTĄ. Prieš beveik pusantro amžiaus statytas pastatas 1987-aisiais tapo melomanų mėgstama vieta. Pirmasis koncerto tikslas – įsigyti mėgstamų grupių atributikos. Kainos netikėtai didelės, bet vis vien patuštinau piniginę - nusprendžiau pasitenkinti marškinėliais ir bliuzonu (atitinkamai 27 ir 55 eurai).

Laikas iki pirmojo pasirodymo senka ir skubu arčiau scenos – lygiai 19:30 užgęsta šviesos ir po dramatiško intro pasigirsta „Man On Fire“. Tai viena iš vos šešių „Bury Tomorrow“ dainų tą vakarą. Liūdna, nes šie vaikinai nusipelnė bent jau 15 minučių daugiau. Keturis albumus apimančią diskografiją pristatyti per tokį trumpą laiką yra nelengva užduotis. Po „Runes“ albumo hito sekė „Memories“, „Lionheart“, „Cemetery“, „Last Light“ ir „Earthbound“. Keturios dainos yra iš naujausio britų darbo „Earthbound“. Apie šiuos britus pirmą kartą išgirdau 2009-aisiais, o 2010-aisiais pirmąjį kartą apsilankiau jų koncerte. Po to sekė dar 3-4 kartai, kai turėjau progą juos išgirsti gyvai, tačiau šis kartas buvo ypatingas – atliekant „Last Light“ vokalistas Dani šoko nuo scenos, pasilipo ant sceną ir publiką skiriančio barjero ir suteikė progą kartu su juo atlikti paskutines dainos eilutes - „When the light of day fades my soul will drift away and I promise you, I'll meet you at the gates“. Vis dėlto, pasirodyme labiausiai trūko hitų iš debiutinio „Portraits“ albumo, tokių kaip „You & I”. Džiugino, jog po koncerto grupės nariai visą vakarą noriai bendravo su gerbėjais, su norinčiais fotografavosi bei dalino autografus.

Rekomenduoju „Alexisonfire“, „Killswitch Engage“, „Parkway Drive“ gerbėjams.





Minutės tikslumu savo pasirodymą pradėjo ir amerikiečiai „Stick To Your Guns“ . Iš neseniai išleisto „Better Ash Than Dust“ EP hardcore atstovai atliko 2 dainas - „Universal Language“ ir „The NeverEnding Story“. Be šių dviejų perlų grupė sugrojo dar 9 dainas iš anksčiau išleistų albumų – 5 iš „Diamond“, 3 iš „Disobedient“ ir vos vieną iš „The Hope Division“. Ankstesni grupės darbai buvo užmiršti, ypatingai trūko „Enough is Enough“ iš 2008-aisiais išleisto „Comes From the Heart“. Trūko „The Crowd“ iš „Disobedient“ ir daugiau hitų iš „The Hope Division“, kaip „Where The Sun Never Sleeps“ ar „Wolves at the Door“, tačiau žiūrint bendrai dainų sąrašas turėjo džiuginti visus susirinkusius. Esu tikras, jog net ir tie, kurie atvyko išgirsti tik „Architects“ užsirašė „STYG“ vardą ir grįžę perklausė daugiau jų dainų – energija, kurią demonstravo vyrai, nepaliko abejingų. Upeliais tekantis prakaitas nuo vokalisto Jesse veido pasakė viską. Pasirodymo metu trūko tik vieno – oro plaučiuose. Apšildymo pabaigai pasirinkti „Amber“ ir „Against Them All“ atrodo išsunkė visą likusią energiją.

Rekomenduoju „Rise Against“, „The Ghost Inside“, „Counterparts“ gerbėjams.






Vakaro kaltininkai „Architects“ dėl techninių kliučių ant scenos lipa vėluodami gerą pusvalandį. 16 dainų repertuarą pradeda „Nihilist“ iš šiais metais išleisto „All Our Gods Have Abandoned Us“ albumo. Vėliau seka dar viena šio albumo daina „Deathwish“ ir vienintelė daina iš „Daybreaker“ – „These Colours Don‘t Run“. „Pumpehuset“ salė sudreba, kuomet publika visa it vienas suriaumoja „You had it all, you fucking pigs!” prieš atsiveriant dar vienam mosh pit‘ui. Nors „Architects“ muzikoje breakdown‘ų nestinga, tačiau jie daug techniškesni ir nėra tokie nuspėjami - būtent tokia yra ir britų muzika. Unikaliai išnaudojami instrumentai, emocingas, plataus spektro vokalas ir dainų žodžiai, kurie paliečia publiką, išsiskiria britus iš masės vienodo ir nuobodaus metalcore.





Repertuaro pagrindą sudaro paskutinių dviejų albumų „Lost Forever // Lost Together“ ir „All Our Gods Have Abandoned Us“ dainos. Koncerto metu atliekamas „Early Grave“ priverčia senesnius grupės gerbėjus eiti iš proto. Taip pat koncertui einant į pabaigą išgirstame dar vieną hitą iš 2009-aisiais išleisto „Hollow Crown“ albumo - „Follow The Water“, tačiau daina atliekama kiek kitaip ir girdime tik paskutines kūrinio eilutes.

Vakaro pabaigoje atliekamas pirmasis paskutinio albumo singlas „A Match Made in Heaven“. Iškart po šios dainos muzika minutei nutyla ir paskutinę vakaro dainą „Gone With The Wind“ vokalistas Sam Carter skiria rugpjūtį kovą su odos vėžiu pralaimėjusiam grupės įkūrėjui, gitaristui, bei dainų autoriui Tom Searle. Tris metus su liga kovojęs Tom‘as tobulindamas šią dainą praleido daugybę mėnesių. Po jautrios Sam kalbos buvo sunku dainuoti, o dar sunkiau suvokti kas dedasi jų galvose praradus geriausią draugą. Viliuosi, jog brolio netekęs Dan ir vyrukai nepasiduos sunkumams.





Tai bene geriausias koncertas kokiame teko lankytis. Po koncerto teko bendrauti su grupe - būgnininkas Dan žadėjo, jog 2017-aisiais grupė atvyks į Estiją arba Latviją. Galbūt kas iš Lietuvos organizatorių norėtų tai pakeisti ir į Lietuvą atvežti šviežio modernaus metalo? Kad ir kaip viskas pasisuks, su nekantrumu laukiu jų atvykimo į Baltijos žemes!

Renginyje lankėsi, vertino ir fotografavo Mantas Daleckis.