Vanessa Mae ir vėl Lietuvoje, ir vėl nemažas ažiotažas, eilės prie durų ir mašinų aikštelėje. Taip prasidėjo vakar vakaras Vilniaus Pramogų arenoje. Jau susirinkus į areną tapo aišku, kad anšlago nebus ir nemažai vietų liko laisvų, bet panašu, kad tai nenustelbė publikos entuziazmo, nors ir teko girdėti inkščiančių dėl vėlavimo.

Koncertas susidėjo iš dviejų dalių, kurios visais aspektais buvo labai skirtingos. Vanessa Mae visada mėgau ir sekiau jos kūrybą, bet šį kartą teks būti kiek kritiškesniam.

Pirmoji koncerto dalis, kiek lyriškesnė ir labiau klasikinė, daugelyje vietų priminė repeticiją. Taip, Vanessa Mae grojo puikiai, taip, grupė akompanavo puikiai, taip orkestras taip pat atliko savo darbą. Bet nebuvo ugnelės, nebuvo užsidegimo ir pojūčio, kad tu esi Vanessos Mae koncerte. Aišku, pirma dalis išsiskyrė stilistine įvairove ir bent tai palaikė dėmesį. Buvo galima išgirsti Vanessos smuiką progresyvaus roko, new-age ir net latino amplua. Bet panašu, kad visas kolektyvas dar buvo sušalęs.

Antra dalis buvo kiek energingesnė. Jau girdėjome hitais tapusius kūrinius, įsijungė elektronika ir daugiau roko skambesys. Bet čia ir buvo pakišta koja. Nežinau, kas buvo atsakingi už garsą, bet sprendžiant iš gana skysto būgnų komplekto, patys atlikėjai turėtų prisiimti atsakomybę už prastą įgarsinimą. Tokia muzika, nors ir ne gryna klasika ar simfonija, bet turi skambėti garsiai, aiškiai, švariai ir didingai. Šį kartą labai trūko įspūdžio. Vietos, kurios įrašuose kelia šiurpuliukus nebuvo išbaigtos gyvame pasirodyme. Trūko aiškesnių ir galingesnių būgnų, gausesnio orkestro darbo. Taip trūko, liaudiškai tariant, „masės“.

Apibendrinant, Vanessa Mae sugrojo puikiai, pritariamieji muzikantai taip pat, bet tokie dalykai kaip garsas, dinamika bei įspūdis vaizdą susilpnino. Labai gaila, nes lūkesčiai buvo dideli. Nežinau, ar turi įtakos tai, kad Vanessa labai daug koncertuoja Rusijoje, bet kartais jautėsi toks „Slavianski Bazar ant ribos“. Ne dažnai, bet vietomis. Šou galėjo būti tikrai įspūdingesnis.

Na, ir pabaigai akmuo į mūsų publikos daržą. Tikrai buvo gėda žiūrėti, kai prieš bisą, grupei dar stovint ant scenos su instrumentais, akivaizdžiai pasiruošus, kol grįš Vanessa Mae ant scenos ir sugros „The Storm“, pusė žiūrovų staigiai išsiskirstė ir buvo kiek nejauku.

Ačiū Vanessai Mae, kad mūsų nepamiršta, bet ne visada užtenka tik vardo. Reikia tikėtis, kad kitą kartą bus daug geriau.