Naujienos > Muzikos naujienos

Po įstatymo pakeitimo kompensacinis atlyginimas autoriams ir at...

Paskelbta: 2013-03-21 12:03
Po įstatymo pakeitimo kompensacinis atlyginimas autoriams ir atlikėjams padidėjo beveik 30 kartų
Autoriams, atlikėjams bei fonogramų ir audiovizualinių kūrinių gamintojams už jų darbų kopijavimą į tuščias laikmenas ir įrenginius per praėjusius metus bus išdalinta 5 mln. Lt kompensacinio atlyginimo. Tai beveik 30 kartų daugiau nei buvo surinkta pernai, kai dar galiojo laikmečio nebeatitikęs tuometinis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Pernai analogiška kompensacija turinio kūrėjams siekė tik 175 tūkst. Lt. Tokius skaičius šiandien pranešė už atlyginimo surinkimą ir paskirstymą atsakinga Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA.

Iš viso paskirstymui surinkta kompensacinio atlyginimo suma yra net 6.812 mln. Lt. Remiantis įstatymu, ketvirtadalis jos (1,7 mln. Lt) pasieks turinio kūrėjus netiesiogiai, skiriant juos Kultūros ministerijos programoms.

Atlyginimo administravimo sąnaudos AGATAi kainavo tik 108,7 tūkst. Lt.

Likusieji iš viso 5 mln. 337 Lt, bus paskirstyti po lygiai garso kūrinių autoriams, atlikėjams ir fonogramų gamintojams (po 1,132 mln. Lt) bei audiovizualinių kūrinių (filmų, vaizdo klipų ir kt.) autoriams, aktoriams ir gamintojams (po 534,4 tūkst. Lt).

Tokias lėšų padalijimo proporcijas numato įstatymas, o konkrečias sumas – visuomenės tyrimas, pagal kurį nustatyta, kokia dalis laikmenų ir įrenginių naudojama garso, o kokia audiovizualiniams kūriniams įrašyti ir kopijuoti.

Atlikėjams ir fonogramų bei audiovizualinių kūrinių gamintojams atlyginimą perves AGATA, o autoriams – LATGA ir NATA. Pinigai teisių turėtojus turėtų pasiekti iki šių metų vasaros.

Administravimo sąnaudos – minimalios

Kompensacinio atlyginimo administravimas pagal naująjį įstatymą AGATAi buvo didelė, lig tol neturėta atsakomybė. Reikėjo sukurti naują atlyginimo administravimo sistemą, supažindinti su ja pardavėjus ir viską atlikti kuo mažesnėmis sąnaudomis. Tačiau rezultatas, anot asociacijos atstovų, pranoko lūkesčius.

„Dabar, praėjus metams po įstatymo pakeitimo, galime pasakyti, kad esama situacija ir surinkta pinigų suma yra netgi geresnė, nei buvo tikėtasi.

Žinoma, darbas buvo sunkus, nes jam atlikti nesamdėme papildomų žmonių. Bet puikiai suprantame, kad kiekvienas litas, skirtas atlyginimo administravimui, yra iš pačių turinio kūrėjų kišenės, todėl stengėmės viską susitvarkyti patys.

Noriu pasidžiaugti tiek prie atlyginimo surinkimo ir paskirstymo dirbančia mūsų komanda, tiek atlyginimą mokančiais technikos pardavėjais. Nors atsirado ir tokių pardavėjų, kurie, norėdami sutaupyti turinio kūrėjų sąskaita, bandė įrodyti, kad jų parduodami planšetiniai kompiuteriai iš tikrųjų yra telefonai, dauguma ataskaitas teigė sąžiningai, o atlyginimą mokėjo laiku“, – teigia AGATA direktorė Agnė Masalskytė.

Atlyginimas – kompensacija už kūrinių kopijavimą, bet ne indulgencija už piratavimą

Kompensacinį atlyginimą moka pardavėjai nuo kiekvienos asmeniniam naudojimui pirmą kartą Lietuvoje parduodamos tuščios laikmenos ar įrenginio, į kurį galima kopijuoti muziką, filmus ir kitus kūrinius.

Šis atlyginimas yra kompensacija kūrėjams už jų darbo vaisių kopijavimą, bet ne jų kūrinių piratavimą, kaip dažnai klaidingai teigiama viešojoje erdvėje.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių kiekvienas žmogus savo asmeniniam naudojimui gali pasidaryti legaliai įsigyto muzikos įrašo, filmo ar kito kūrinio kopiją. Vartotojai šia teise aktyviai naudojasi. Kaip parodė šių metų sausį atliktas reprezentatyvus (apklausta 2007 15-64 m. gyventojai) „Spinter“ tyrimas, didesnė pusė (54 proc.) vartotojų per paskutinius metus patys ar su artimųjų pagalba kopijavo muziką ar audiovizualinius kūrinius asmeniniais tikslais.

Mainais už galimybę kopijuoti jų kūrinius muzikantai, aktoriai, kiti atlikėjai, autoriai, taip pat muzikos ir vaizdo įrašų gamintojai turi teisę gauti teisingą kompensacinį atlyginimą. Ši teisė numatyta dar 2001 m. Europos Komisijos direktyva.

Kompensacinis atlyginimas mokamas tik už asmeniniam naudojimui perkamas tuščias laikmenas ir įrenginius.

Už tas laikmenas ir įrenginius, kurie skirti profesinėms reikmėms, taip pat tuos, kurie po nupirkimo yra išvežami iš Lietuvos teritorijos bei tuos, kurie perkami naudoti neįgaliems asmenims, kompensacinį atlyginimą galima susigrąžinti.

Susigrąžinto atlyginimo suma šiemet siekė 86.9 tūkst. Lt. Tarp šia galimybe pasinaudojusių institucijų buvo Vilniaus Gedimino Technikos universitetas, Aplinkos apsaugos agentūra ir nemažai kitų.

Kompensacija išaugo įstatymo nuostatas pritaikius šioms dienoms

Šiemet kompensacinis atlyginimas padidėjo dešimteriopai dėl to, kad pernai, po kelis metus trukusių derybų, galiausiai buvo priimtos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos. Jose buvo atnaujintas sąrašas tuščių laikmenų ir įrenginių, už kuriuos mokamas kompensacinio atlyginimas.

Lig tol atlyginimas buvo mokamas tik už technologiškai pasenusių ir vis mažiau naudojamų laikmenų, tokių kaip garso ir vaizdo kasečių, CD ar DVD diskų pardavimą. Už kūrinių kopijavimą į kompiuterius ar išmaniuosius telefonus autoriai ir atlikėjai negaudavo jokios kompensacijos, nors ši jiems priklausė.

Pernai neatitikimas buvo ištaisytas – kompensacinis atlyginimas buvo pradėtas rinkti ir už kūrinių kopijavimą į šiuo metu dažniausiai naudojamas laikmenas (pvz. USB atmintines) ir įrenginius su turinio įrašymo funkcija (pvz. asmeninius kompiuterius, MP3 leistuvus ir kt.).

Didžiausia suma surinkta už kompiuterių ir telefonų pardavimą

Nuo skirtingų įrenginių ir laikmenų pardavėjai moka skirtingą atlyginimą. Atlyginimo dydis numatytas įstatyme, atsižvelgiant į talpą, pirmo pardavimo kainą bei nustatytą fiksuotą dydį. Pavyzdžiui, pardavus 2 Gb talpos USB raktą kompensacinis atlyginimas siekia 1 Lt, pardavus asmeninį kompiuterį – 20 Lt.

Būtent už asmeninių kompiuterių pardavimą buvo surinkta didžiausia atlyginimo suma – 2.253 mln. Lt t. y. beveik pusė iš visų teisių turėtojams priklausančių 5 mln. 337 Lt. Taip pat ženkli kompensacija surinkta už mobiliųjų telefonų su atminties įtaisu ir garso ir vaizdo įrašymo funkcija (1,39 mln. Lt), USB atmintinių (444 tūkst. Lt) ir atminties kortelių (411,9 tūkst. Lt) pardavimą.

„Spinter“ tyrimo duomenimis būtent į kompiuterius (76 proc.) ir USB atmintines ir atminties korteles (53 proc.) vartotojai dažniausiai kopijavo muziką ir audiovizualinius kūrinius.

Juodos įstatymo priešininkų prognozės neišsipildė

Svarstant įstatymo pakeitimus buvo daug diskutuota apie tai, ar kompensacinio atlyginimo tarifo išplėtimas nepakenks laikmenas ir įrenginius pardavinėjančiai IT pramonei ir juos perkantiems vartotojams.

Sausį atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad baimės buvo nepagrįstos. Didesnė pusė (52 proc.) respondentų teigė, kad per pastaruosius metus jų laikmenų ir įrenginių pirkimo įpročiai nepasikeitė, o 14 proc. netgi pirko daugiau. Mažiau laikmenų ir įrenginių pirko tik 17 proc. apklaustųjų.

Nors po įstatymo pakeitimo į kiekvieno naujai į jį įrašyto įrenginio ar laikmenos pardavimo kainą pardavėjas turi įskaičiuoti ir kompensacinį atlyginimą, vartotojams technika nepabrango: 35 proc. jų teigė, kad laikmenų ir įrenginių kaina nepakito, 17 proc. pažymi, jog priešingai – kaina tik sumažėjo. Manančių, kad jų perkama IT technika pabrango, buvo sąlyginai nedaug – 20 proc.

Ypač svarbu, kad patys vartotojai pradeda suprasti, jog neatlygintinai kopijuojant muzikantų, aktorių, prodiuserių ir autorių kūrybos vaisius, šie praranda pajamas. Su tuo sutinka net 69 proc. respondentų, dar 9 proc. nėra apsisprendę.

„IT pramonė ir turinio kūrėjai yra labai glaudžiai susiję. Norint, kad būtų ką į laikmenas įrašyti, reikia, jog kūrėjai turėtų finansines sąlygas kurti. Kompensacinis atlyginimas, yra nors ir nedidelė, bet labai svarbi investicija į autorių ir atlikėjų gerovę. Gavę šį atlyginimą jie gali toliau kurti turinį, kuris vėl bus įrašomas į tas pačias tuščias laikmenas. Tikimės, kad šiemet tokia ekosistema taip pat veiks sėkmingai ir toliau prisidės prie Lietuvos nacionalinės kultūros progreso“, – viliasi A. Masalskytė.

© 2007-2011 radijas.fm Visos teisės saugomos
Dizainas ir programavimas “made.By