Ko gero viena iš pagrindinių estetikos, kaip filosofijos mokslo problemų buvo tai, jog kiekvienas konceptas, nepaisant, savo lankstumo niekaip negalėjo virsti objektyvia taisykle. Kurį laiką buvo tikėta, jog poreikis grožiui yra įgimtas: štai kodėl buvo sukurtos gana universalios taisyklės mene. Muzikos atveju tokį ,,universalumą” galėtų parodyti akordų progresijos logika, sąvokos, kurios reiškia (ne)darnumą. Mums atrodo savaime suprantama, jog trigarsis Tonikos funkcijos akordas yra gražus, nes būtent šios funkcijos akordu ir jo apvertimais įprastai baigiasi absoliuti dauguma Vakarų pasaulio muzikos kūrinių. Tačiau globaliame pasaulyje galime savęs paklausti, ar viskas yra taip paprasta?

Konsonansas ir disonansas

Muzikos teorijoje sąskambiai yra skirstomi į tuos, kurie tarpusavyje dera (konsonansus) ir į tuos, kurie nedera (disonansas). 2016 metais buvo įvykdytas nuotolinio būdo tyrimas vedamas mokslininko Josh McDermotti Amazonėje, kurio rezultatai aiškiai parodo, jog muzikinis skonis tiesiogiai priklauso nuo kultūrinės terpės (aplinkos), kurioje gyvename. Šio tyrimo metu buvo apklausti daugiau nei šimtas tsimanės (čimanų) etninės grupės žmonių ar garsai, kurie jiems buvo pateikti per ausines yra gražūs, ar ne. Minėti garsai buvo dviejų grupių, tai kas muzikos teorijoje būtų laikytina konsonansais ir disonansais. Rezultatas buvo kiek netikėtas tuo, jog tai, kas vakariečiams nėra įprastai gražu, tsimanės (čimanų) žmonėms tiek disonansai, tiek konsonansai buvo vienodai gražūs.











Tyrimas iš arčiau:



Tekstą parengė Justas Stankevičius

---