Ši vokiškojo roko srovė susikūrė iš dviejų muzikinių krypčių: pankroko ir naujosios muzikinės srovės („new wave music“). Terminas „Neue Deutsche Welle“ pirmą kartą buvo paminėtas žurnalisto Alfred‘o Hilsberg‘o, kuris 1979-aisiais metais parašė straipsnį vokiečių žurnale „Sounds“ pavadinimu „Neue Deutsche Welle – Aus grauer Stadte Mauern“ („Naujoji vokiška banga – nuo pilkos miesto sienos“).

NDW roko srovė skirstoma į du etapus: underground‘o (pogrindis, ne formatas, einantis prieš tradicines vertybes) ir mainstream‘o - išpopuliarėjimo laikotarpius.

Pirmasis etapas prasidėjo nuo NDW susikūrimo iki 1981-ųjų metų, pasireiškęs neoficialiu judėjimu su britų pankroko ir naujųjų laikų muzikos šaknimis, kuris neilgai trukus išsivystė į originalų išskirtinį stilių, kuris turėjo savitą skambesį ir ritmą, bei vokiečių kalbą, kurią šios srovės atstovai taip pat pradėjo naudoti savo dainose. Vieni tai darė daugiau, kiti mažiau. Pirmųjų atveju, nacionalinės kalbos faktorius atliko svarbų vaidmenį. Ja buvo skelbiamos Vokietijos sujungimo idėjos ir mintys apie Šaltąjį karą. Iš žinomesnių atlikėjų, naudojusių vokiečių kalbą galima išskirti atlikėją Nena, grupes: „Ideal“ (viena iš sėkmingiausių NDW stiliaus grupių, labiausiai žinoma dėl savo trijų populiariausių dainų: „Blaue Augen“ (mėlynos akys), „Berlin“ ir „Monotonie“ (monotonija). Pastaroji grupė, nors gyvavo trumpai (vos trejus metus 1980-1983), tačiau labai produktyviai.

Kiti – vartojo tik pavienius vokiškus žodžius, o dainų esmei paaiškinti naudojo garsų ir grafikos žaismą: grupės „Spliff“ ir „Trio“(minimalistinė roko grupė, gyvavusi Vokietijoje penkerius metus 1980-1985-aisiais metais ir labiausiai išgarsėjusi savo hitu „Da Da Da“, kuris laikėsi trisdešimties šalių topų viršūnėse), bei atlikėjas Joachim‘as Witt‘as (pradėjęs savo muzikinę veiklą 1977-aisiais ir tęsiantis iki šiol, kuris tai pat ją derina su aktoryste).

Pagrindiniai tuometinio – pirmojo etapo NDW judėjimo centrai buvo: Berlynas, Diuseldorfas, Hamburgas, Hanoveris, Hagemas. Šios roko srovės apraiškų taip pat būta ir Frankfurte Reino-Maino regione, Limburge prie Lano ir Vienoje (Austrijoje).

Antrasis NDW etapas savo pirmuosius žiedus pradėjo skleisti 1980-aisiais, kai oficialioji muzikos industrija išgirdo Neue Deutsche Welle ir suvokė šios išskirtinės muzikinės prigimties potencialą, tačiau jis pakito, kas iššaukė naujų grupių kūrimąsi, kurios buvo tinkamesnės masinei industrijai, nei pirmosios srovės atstovai, kurie taip ir liko nuošalyje (underground‘e). Naujojo NDW etapo srovės sukūrė daug vienadienių sėkmingų grupių ir atlikėjų, kurių šlovė tebuvo trumpalaikė. Verta pastebėti, kad buvo pernelyg plačiai taikytas terminas „NDW“ visoms vokiškai dainavusioms grupėms, nors jos ir neturėjo pirminės (tikrosios) NDW srovės apraiškų (įtraukiant ir tokią roko grupę kaip „BAP“ (susikūrusią dar 1976-aisias metais ir tebetęsiančią savo veiklą iki šiol) bei vokiškojo roko atlikėją ir kompozitorių Udo Lindenberg‘ą). Visos šios priežastys nulėmė greitą NDW žanro sudūlėjimą.

Maždaug apie 1983-1984-uosius metus NDW srovė baigė savo erą Vokietijos muzikos padangėje, persisotinus nuo rinkos stereotipinių gaminamų hitų.

2003-aisiais metais anglakalbėse šalyse atgimė susidomėjimas NDW žanru dėka DJ Hell‘s (vokiečių house muzikos atlikėju) sukurtos kompiliacijos pavadinimu „New Deutsch“. Neue Deutsche Welle buvo pripažinta tokių tolimesnių srovių kaip: šokių-pankrokas (dance-punk), elektroninės muzikos ir electroclash (elektroninio pankroko) pirmtake.

Žinomiausios ir labiausiai minėtinos „underground‘o“, lietuviškiau sakant pogrindžio (pirmojo laikotarpio) grupės yra šios: „Abwarts“ (VFR grupės iš Hamburgo, susikūrusi 1979-aisiais metais ir tebetęsianti savo veiklą iki šiol), „Deutsch Amerikanische Freundschaft“ arba „D.A.F.“(elektropankroko muzikos grupė iš Diuseldorfo, pradėjusi savo veiklą 1978-aisiais ir tebetęsti iki šiol, išgarsėjusi savo humoristinėmis satyromis dainų žodžiuose bei garsiausiomis dainomis „Kebab-Traume“ ir „Der Mussolini“ (pastarojoje pašiepiamas Musolinis, paminint Hitlerį ir sukeltą skandalą), „Einsturzende Neubauten“ (susikūrė 1980-aisiais ir tebetęsianti veiklą iki šiol, ši grupė kilusi iš Vakarų Berlyno ir unikali tuo, kad pati kūrėsi muzikinius instrumentus iš statybinių medžiagų, bei išgaudama garsus mušant statybiniais platukais bei kitais geležiniai įrankiais į metalą), „Fehlfarben“ (susikūrusi 1979-aisiais, o veiklą tęsianti iki šiol ir linksanti į pankroką), „Mania D“ (įdomi tuo, kad tai buvo trijų merginų grupė, sugebėjusi sujungti pankroką su džiazo muzikos elementais, bei buvusi pirmtakė tokių pogrindžio NDW atlikėjų kaip: „Malaria!“, „Liaisons Dangereuses“, „Eisturzende Neubauten“, „Die Krupps“) ir kitos.

Falco.

Na, o antrojo NDW laikotarpio – „mainstream‘o“ žinomiausios grupės ir atlikėjai yra šie: „DOF“ (austrų ir vokiečių bendra grupė, susidėjusi iš komediantų, bei muzikantų), Falco (Johann‘as (Hans‘as) Holzel‘is, austras, labiau žinomas sceniniu pseudonimu – Falco. Jis susilaukė sėkmės ir išpopuliarėjo tokių savo hitų dėka kaip: „Rock Me Amadeus“, „Der Kommissar“, „Vienna Calling“, „Jeanny“, „The Sound of Musik“, „Out of the Dark“. Jis yra laikomas daugiausiai pardavęs savo albumų, perkamiausias ir populiariausias visų laikų austrų dainininkas.), „Insisters“, Sandra (tikrasis šios atlikėjos vardas yra Sandra Ann Lauer, šiuo metu populiariosios muzikos atlikėja, bet išgarsėjusi su NDW mainstream‘o srove, labiausiai žinoma dėl tokių daina kaip: „In the Heat of the Night“, „Everlasting Love“, „Secret Land“ „Hiroshima“, „Don‘t be aggressive“. Jos du albumai: „In to a Secret land“ ir „Close to Seven“ pelnė jai nemarią šlovę), „Spider Murphy Gang“ (NDW antrosios srovės atstovė susikūrusi dar 1977-aisiais metais Miunchene ir tebetęsianti savo veiklą iki šių dienų, bei tęsianti savo koncertinius turus po visą Vokietiją) bei kiti.

Parengė Rūta Paitian

Šios autorės įžvalgos bus pateiktos kelių straipsnių pavidalu apžvelgiant visą roko muzikos raidą Vokietijos Federacinėje Respublikoje bei Vokietijos Demokratinėje Respublikoje iki pat vieningos Vokietijos atgimimo.

Susijusi muzika: