Pankroko muzikos srovė ir visa jos subkultūra 8 dešimtmečio viduryje rado niša ir klausytojus Vokietijoje. Ši roko srovė daugiausia populiarumo susilaukė VFR, dėka tokių pankroko pradininkų ir populiarintojų kaip Didžiosios Britanijos grupės „Sex Pistols“ bei „The Clash“. Šios grupės yra laikomos pankroko pradininkėmis, nors yra įvairių nuomonių (viena tokių teigia, kad ji užgimusi Lietuvoje grupės „Mind‘s Disorder“ dėka), tačiau niekas neabejoja, jog pankroką pasaulio rinkai išpopuliarino Didžioji Britanija. Tad neatsitiktinai sulaukęs populiarumo bei pasekėjų vakarinėje Vokietijos dalyje, pankrokas joje pradėjo vystytis savarankiškai. Pirmosios vokiškosios pankroko grupės pradėjo kurtis jau 1976-aisiais metais. Vokiškojo pankroko pionierės buvo šios trys grupės: iš Diuseldorfo „Male“, iš Vakarų Berlyno „PVC“ ir iš Hamburgo „Big Balls and the Great White Idiot“ (pastaroji buvo populiariausia ir geriausia žinoma dėl įspūdingo įvaizdžio). Šią grupę sudarė penki nariai: grupės galva, būgnininkas, dainų autorius ir pagalbinis vokalistas Peter‘is Grund‘as, bosistas dar vienas pagalbinis vokalistas Alfredas Grund‘as, gitaristas Atli‘s Grund‘as, gitaristas Wolfgang‘as Lorenz‘as bei pagrindinis vokalistas „Baronas Adolfas Kaizeris“. Pastarasis provokuodavo publiką vilkėdamas nacių uniformą ant scenos, bei užsiaugintais juodais ūsiukais, kurie turėjo atspindėti anarchijos idėją. „Big Balls ant the Great White Idiot“ pasirodymai būdavo labai agresyvūs, jie netgi šaukdavo ant minios ragindama ją keliauti namo. Na o pats muzikos skambesys taip pat būdavo piktas ir neestetiškas. Pirmąjį albumą grupė išleido 1977-aisiais metais pavadinimu „Big Balls“, jame buvo 17 dainų, o viena iš jų Didžiosios Britanijos pankroko grupės „Sex Pistols“ dainos „Anarchy in the U.K.“ atliktas „koveris“ (perdirbinys) analogišku pavadinimu „Anarchy in Germany“. 1978-aisiais metais išleido antrąjį albumą „Foolish Guys followed“. Kitus du albumus grupė savo pačios įrašų kompanijoje „Balls Records“ įrašė ir išleido pavadinimais: „Artikel 1“ ir „Creepy Shades“. Pastarasis albumas nebepriminė prieš tai buvusių, nes grupė jau buvo pakeitusi stilių ir nutolo nuo savo pradinės pankroko struktūros. Kol kas pats vėliausias jų albumas pavadinimu „In Search for Love“ buvo išleistas 1999-aisiais metais, o jo pristatymo turas surengtas Japonijoje 2000-2001-aisiais metais. 2008-aisiais metais grupė vėl atsinaujino ir pradėjo dirbti su naujomis idėjomis, kol kas albumo jokio neišleido).

Ankstyvosios vokiečių pankroko grupės buvo itin veikiamos Didžiosios Britanijos pankroko srovės, todėl ir jų dainų tekstai dažnai būdavo rašomi ne vokiečių, o anglų kalba, tačiau pagrindinis skirtumas nuo angliškojo pankroko buvo tas, kad vokiečių pirmieji pankai savo dainose neminėjo ir nerodė jokių politiškumo apraiškų, jos atsirado tik vėliau, vokiškajai pankroko srovei plėtojantis.

Turint omeny, jog pankrokas pasiekė Vokietiją tuo pačiu metu kai jau klestėjo ir buvo išpopuliarėjus NDW antroji „mainstream‘os“ srovė, 8-ojo dešimtmečio pabaigoje ir 9-ojo dešimtmečio pradžioje dėka Hamburgo „ZickZack“ įrašų studijos (jo savininko Alfredo Hilsberg‘o) atsirado pirmasis pankroko srovės išsišakojimas. Atskilusi šaka buvo eksperimentinis „post-punk‘as“, jo atstovai, dažnai naudojo sintezatorius ir kompiuterius savo kūriniams atlikti. Šios šakos atstovai buvo iš Hamburgo: „The Nina Hagen Band“, „Fehlfarben“ ir „Abwarts“ (pastarosios abi grupės susikūrė tuo pačiu metu, 1979-aisiais ir savo veiklą tebetęsia iki šiol, nors savo muzikinį stilių keitė net keletą kartų).
Kaip atsakas į naująją pankroko srovę, senieji pankai pradėjo dar agresyviau groti, nes eksperimentinės pankroko srovės jie nelaikė tikruoju pankroku.

8-ojo dešimtmečio pabaigoje Krausberge buvo įsikūręs legendinis Berlyno pankų judėjimo klubas „SO36“. Jis buvo savotiška visų Vokietijos pankų šventovė, kurioje dažnai lankydavosi tokie žymūs atlikėjai kaip Iggy Pop (taip pat tituluojamas vienu iš pankroko pradininkų) bei David‘as Bowie.

Taip pat 8-ojo dešimtmečio pabaigoje – 9-ojo dešimtmečio pradžioje atsirado nauja vokiškojo pankroko rūšis – „Deutschpunk“, kuri pasireiškė ganėtinai primityviais dainų žodžiai, labai greitu ritmu, bei radikaliais (kairiųjų) politiniais tekstais, daugiausiai įkvėptais Šaltojo karo tematikos. Bene pati radikaliausia ir žinomiausia šios srovės grupė buvo (ir tebėra): „Slime“, ji susikūrė 1979-aisiais metais Hamburge, o 1994-aisiais metais buvo išformuota ir taip tapo pirmąja oficialiai VFR uždrausta grupe, dėl jos politinių tekstų dainose. Grupės „Slime“ dainos: „Deutschland“, „Bullenschweine“ (Kiaulės policininkai) ir „Polizei SA/SS“ , „A.C.A.B.“ („All Cops Are Bastards“) buvo uždraustos ir tebėra draudžiamos, nes jos propagavo smurto naudojimą prieš teisėsaugos pareigūnus, jų užgauliojimą (vadintant kiaulėmis) bei juos lyginant, o tiksliau tapatinant su nacistinės Vokietijos SA ir SS daliniais. Taip pat buvo uždrausta jų daina „Yankees raus“, nes skatino neapykantą amerikiečiams. „Slime“ turėjo savo bagaže netgi dainų nukreiptų prieš pačią valdžią bei karą: „The Don‘t Give a Fuck“, „Gerechtigkeit“, „San im Getriebe“, „We Don‘t Need the Army“. Šiaip grupei priskiriama pankų himno autorystė „Hey Punk“. Nepaisant išformavimo grupė tebetęsia savo muzikinę veiklą ir šiandien. Yra išleidusi šešis albumus (1981-aisiais metais: „Slime I“ – uždraustas, 1982-aisiais metais: „Yankees raus“, 1983-aisiais metais: „Alle gegen Alle“, 1992-aisiais metais: „Viva la Muerte“, 1994-aisiais metais „Schweineherbst“, po jo grupė buvo išformuota, na o vėl susijungusi minint savo veiklos trisdešimtmetį 2012-aisiais metais išleido albumą pavadinimu: „Sich fugen heibt lugen“ , lietuviškai jis verstųsi maždaug taip: žmonės kaip tu).

Kitos „Deutschpunk“ stiliaus grupės buvo: „Razzia“ iš Hamburgo, „Toxoplasma“ iš Niudeno, „Canalterror“ iš Bonos, „Normahi“ iš Štutgarto. Šios grupės savo dainų įrašus atliko pankroko muzikos įrašų studijų lyderėmis tituluojamose studijose: Vakarų Berlyne „Aggressive Rockproduktionen (AGR), Hamburge „Weird System“ ir Štutgarte „Mulleimer Records“
„Deutschpunk“ laikotarpiu susikūrė visų laikų sėkmingiausia Vokietijos pankroko grupe tituluojama grupė - „Die Arzte“, kuri savo veiklą tebetęsia iki šiol ir yra susilaukusi tarptautinio pripažinimo bei šlovės.

Minėtuoju „Deutschpunk“ laikotarpiu daugumai Vokietijos grupių įtaką darė JAV hardcore‘o srovės pankrokas (hardcore punk), na ir jų žymiausi atstovai: grupės „Black Flag“ ir „The Adolescents“. Šios grupės buvo žinomos dėl savo radikalių kairiųjų pažiūrų ir agresijos dainose. Galima sakyti, jog „Deutschpunk“ srovė skilo į atskirą srovę – vokiškąjį „hardcore punk“, kuri buvo artima minėtajai, tačiau dar radikalesnė. Grupių pavyzdžiai: „Vorkriegsjugend“ iš Vakarų Berlyno (gyvavusi vos pora metų 1982-1984-aisiais metais ir buvusi pati populiariausia naujosios atšakos grupe), „Chaos Z“ iš Štutgarto, „Inferno“ iš Augsburgo, „Blut + Eisen“ iš Hanoverio ir kitos.

Kai kurios grupės bandė lėtesnį ir kažkiek įmantresnį stilių, kurį atliko viena JAV pankroko grupė „The Whipers“, iš tokių vokiškų grupių, perėmusių minėtąjį stilių, populiariausios yra šios: „Torpedo Moskau“, „Angeschissen“ , „Blumen am Arsch der Holle“ , „Dackelblut“ bei „Oma Hans“ , visos susikūrusios Hamburge.

9-ojo dešimtmečio viduryje dauguma grupių buvo uždraustos ir išformuotos. Šio reiškinio rezultatu tapo papildomos pankroko srovės susiformavimas bei išpopuliarėjimas Vokietijoje – „linksmojo pankroko“ („Fun punk“). Ši srovė taip pat pasižymėjo kairiosiomis pažiūromis, tačiau nebuvo politinė, tad ir dainų tekstuose to nebuvo paminėta (bent jau tiesiogiai). Populiariausios „linksmojo pankroko“ grupės buvo šios: „Die Mimmi‘s“ iš Brėmeno, „Brieftauben“ iš Hanoverio ir kitos. Kai kurios iš jų išpopuliarėjo ir už pankroko scenos ribų, tačiau buvo dažnai kritikuojamos „senųjų pankų“, kad pasidarė pernelyg lėkštos, praradusios savo tikrąją dvasią.

Maždaug panašiu metu (8-ojo dešimtmečio viduryje) daugiau vokiškojo „hardcore“ grupių pradėjo dainuoti angliškai ir tai padėjo išpopuliarėti už Vokietijos ribų.

Vokietijos Demokratinėje Respublikoje dėl jos autoritarinio valdymo ir taikomų represijų pankrokas tegalėjo būti pogrindyje, nes oficialiai buvo draudžiamas. Viena iš pirmųjų VDR pankroko grupių „AuSSchlag“ (išbėrimas) susikūrusi 1983-aisiais metais jau 1984-aisiais buvo priverstinai išardyta. Jie buvo pagarsėję atviru VDR kritikavimu. Viename iš slaptų koncertų atlikėjai su visa publika 1984-aisiais metais buvo suimti. Grupė buvo uždrausta saugumo ministerijos įsakymu. Nors ir uždrausta „AuSSchlag“ sugebėjo padaryti savo vienuolikos kūrinių įrašą.

Schleim Keim.

Viena žinomiausių VDR pankroko grupių ko gero yra grupė „Schleim-Keim“ , kuri sugebėjo išpopuliarėti ir VFR.

Tik paskutiniais Vokietijos Demokratinės Respublikos gyvavimo metais kai kurioms pankroko grupėms buvo leista groti viešai. Kaip antai grupėms: „Feeling B“ (1983-1993), „Die Skeptiker“ (susikūrusi 1986-aisiais metais Rytų Berlyne ir savo veiklą tebetęsianti iki šiol), tačiau jos buvo kritikuojamos dėl bendradarbiavimo su valdžia.

1990-aisiais metais žlugus socializmui ir Vokietijai susivienijus, politinė situacija Rytų Vokietijoje dramatiškai pasikeitė bei susikūrė kelios neo nacistinės grupės, kurios atakuodavo imigrantus kai kuriose Vakarų Vokietijos dalyse. Neo-nacizmo atsiradimas paskatino daugumą 9-ajame dešimtmetyje susikūrusių grupių susivienyti ir išleisti albumus su dainomis, nukreiptomis prieš šį reiškinį, To kaip pavyzdys gali būti išskiriama minėtoji „Deutschpunk“ srovės pionierė grupė „Slime“, kuri 1994-aisiais metais išleido albumą „Schweineherbst“ , kuriame buvo išlietas įtūžis ant neveiksnių ir ignoruojančių einamuosius įvykius politikos, bei piliečių atstovus.

„Slime“ pavyzdžiu sekė ir kitos grupės kaip: „Taxoplasma“ , bei niekada anksčiau nebuvusios apie politiką pasisakiusios grupės „WIZO“ ar „But Alive“ , kurios vėliau mėgavosi dar didesniu populiarumu.

Neo nacizmo pavojus skatino pankroko grupes ir toliau likti aktyviomis, na o kitas naujais kurtis.
Mintys apie keistą sistemą ir po šiai dienai yra gyvos vokiečių pankų galvose, tai paskatino juos kurti dokumentinius filmus apie pankroko istoriją, rengti pankroko muzikos festivalius taip ir toliau šią srovę palaikant.

Reikia paminėti ir tamsiąją pankroko pusę, jog sulaukęs milžiniškos sėkmės ir populiarumo po bandymų atkreipti dėmesį į neo-nacių pavojų, tai kažkiek apsuko galvas, šis reiškinys ypatingai matyti 1994-1995-aisiais metais nuvilnijus vandalizmo bangai per Hanoverį, bei po APPD susikūrimo (pankų įkurtos politinės partijos Hanoveryje, dalyvavusios 1998-ųjų ir 2005-ųjų metų rinkimuose, kurios vieni iš pagrindinių politinių tikslų partijos programoje įvardijami, kaip teisė nedirbti, tačiau mokėti algą, visų narkotikų legalizavimą, bei atstatyti turėtas Trečiojo Reicho sienas).

Parengė Rūta Paitian

Šios autorės įžvalgos bus pateiktos kelių straipsnių pavidalu apžvelgiant visą roko muzikos raidą Vokietijos Federacinėje Respublikoje bei Vokietijos Demokratinėje Respublikoje iki pat vieningos Vokietijos atgimimo.

Susijusi muzika:

---