"Antimatter".
Penktadienio vakarą grupių „Days Of Eclipse“ ir pagrindinių svečių „Antimatter“ gerbėjai rinkosi į „Pramogų banke“ esančią salę „Vakaris“. Teko suglumti: salė lyg ir negirdėta, nematyta. Kodėl buvo pasirinkta būtent ši salė, turbūt taip ir liks organizatorių paslaptimi. Tokių grupių koncertai dažniausiai vyksta alternatyvesnėse Vilniaus koncertų salėse. Vėliau viso koncerto metu negailėjau akmenų į organizatorių daržą. Buvo neįvertintas šio renginio dydis, grupės žinomumas ar paprasčiausiai trūko reklamos bei patirties tokių renginių organizavime. Viso to pasekmė - į koncertą susirinko net šimto žmonių nesiekianti publika (apytiksliai - 60-70 galvų). Akivaizdžiai buvo nesmagu ne tik pačioms grupėms, bet ir susirinkusiai negausiai publikai.
Į koncertą ėjau kaip žalia varna. Nebuvau susipažinęs su apšildančia lietuvių grupe „Days Of Eclipse“, o dar mažiau žinojau (jei išvis ką nors žinojau), kas toji melancholiškos muzikos etikete pasidabinusi škotų grupė „Antimatter“, todėl nežinojau, ko tikėtis, ką pamatysiu ir ką išgirsiu.
Kaip dažniausiai įprasta, koncertas prasidėjo nuo apšildančios grupės, kuri pasirodė šiek tiek po 20 val. Turbūt dar buvo laukta iš lėto besirenkančios publikos, kuri užpildys beveik tuščią „Vakario“ salės erdvę. Bet visą vakarą juk nelauksi. Todėl jau netrukus pompastika dvelkiančioje minėtoje salėje suskambo kiek keisti grupės „Days Of Eclipse“ industrinio roko ir elektronikos mišinio garsai. Pati pradžia nebuvo visai gera. Techniškai ne viskas buvo tobula (akmenys į garsisto daržą), vietomis vokalistės balsas buvo vos vos girdimas - tarsi per miglą. Na, bet kuo toliau, tuo geriau, ir visą dėmesį buvo galima sutelkti po nedidelę sceną besiplakstančią smulkutę, tačiau labai žavią naująją raudonplaukę grupės vokalistę Miglę. Stipriu ir jausmingu balsu pasižyminti vienintelė grupės dailiosios lyties atstovė, kurią atrado grupės įkūrėjas ir siela Alex, padėjo grupei prisikelti tarsi iš pelenų, pabusti, kadangi grupė kurį laiką buvo tarsi dingusi iš muzikinio pasaulio.
Šiuo metu grupė švenčia 6 metų sukaktį. Neseniai ji įrašė vieno iš savo hitų „The Rain“ akustinę versiją su styginių kvartetu. „Days Of Eclipse“ prisikėlė naujam grupės etapui, naujiems eksperimentams ir naujiems koncertams - tą ji įrodė ir penktadienio vakarą.
Vakaro vinis - grupė „Antimatter“ šiuo metu pristato turą, skirtą prisiminti 2007 m. išleistą 4-ąjį albumą „Leaving Eden“, atlikdami pilną jo programą bei kitus kūrinius iš ankstesnių ar paskutinio 2012 metais išleisto albumo. Šio turo metu grupės koncertas Vilniuje - pats pirmas. Jie dažnai lyginami su kita grupe „Anathema“, kuri jau kartą lankėsi Lietuvoje. Prie to prisidėjo vieno ar kito grupės narių (tiek iš „Antimatter“, tiek iš „Anathemos“) bendradarbiavimas, įrašinėjant albumus.
Patys „Antimatter“ įžengė į sceną apie 21 valandą. Viso koncerto metu ir prieš jį lydėjo jausmas, jog tai, ką matau, panašiau į grupės repeticiją nei į roko grupės iš Did. Britanijos koncertą. Grupė dvelkė visišku paprastumu - turbūt mažai reikalauta ir iš organizatorių pusės. Vakaro kovai pasitelkė vienintelius savo ginklus – savo melodingąją muziką.
Nepaisant to, jog negausioji vakaro publika buvo daugiau stebėtojai, tai nesutrukdė jai pajausti ypatingai gilaus „Antimatter“ skambesio. Nors pradžioje šiek tiek iškilo nesklandumų su garsu (vėlgi priekaištai tenka vakaro garsistui), džiugino ir tai, jog techniškai grupė skambėjo labai švariai. Kone svarbiausiu grupės skiriamuoju bruožu yra pats vokalistas Mickas Mossas, kurio balsas bandė prasiskverbti pro „Vakario“ salės sienas ir užpildyti Vilnių savo melancholiškumu.
Koncertu metu skambėjęs albumas „Leaving Eden“ yra dažnai laikomas kone geriausiu grupės albumu. Nors jame dainos ir persmelktos liūdna atmosfera, jos pasižymi ypatingu emocionalumu. Netrūksta ir įtaigių baladžių, kurios susilieja su Micko balsu ir šis ryšys tampa dar gilesniu vidiniu grupės išgyvenimu, perteikiamu dainų tekstuose. Kone akustiškiausios albumo dainos „Conspire“ ir „Fighting for a Lost Cause“ leido ir pačiam kaip klausytojui labiau susilieti su grupės muzikoje persmelkta gilia atmosfera. Po truputį pereita ir prie sunkesnės albumo dalies - čia reikėtų išskirti kūrinį „Leaving Eden“.
Koncerto metu ypač puikiai nuskambėjo 2012 m. išleisto albumo „Fear Of A Unique Identity“ dainos „Paranova“ ir „Monochrome“. Ypatingai jausmingo turinio kūriniai turbūt pasiekė pačias publikos širdžių gelmes. „Antimatter“ yra ta grupė, kuri sugeba tinkamai suderinti gotikinius, atmosferinius, ambient, progresyvius, simfoninius ir melodingus elementus su metalo motyvais.
„Antimatter“ savo pasirodymą baigė bisu po 23-ios valandos nepaisant to, jog jų paklausyti susirinko nedidelė publika. Pastaroji garsiais aplodismentais ir šūksniais bandė išprašyti ir dar vieno biso, tačiau dėkodama ir atsisveikindama grupė pasakė turėjusi ilgą skrydį ir nepažadėjo sugrįžti į mūsų žemę. Tačiau aš labai viliuosi, jog ši grupė dar sugrįš ir jų paklausyti susirinks gausesnė minia.
„Antimatter“ Vilniaus nesudrebino, bet jos muzika sudrebino publikos širdis. O aš po koncerto išėjau jau nebe žalia varna ir nebe stebėtoju, o grupės gerbėju.
Lankėsi Eligijus Zaburas