Paskutinysis rugsėjo sekmadienis vis labiau skatino užmiršti dar taip neseniai praėjusios vasaros orus ir suvokti, kad Lietuvoje, patinka tai ar ne, jau ruduo. Prieštarauti tam kaip ir nereikėtų, tačiau jaukioje Jakšto gatvėje įsikūrusiame „Vaidilos teatre“ negaliojo jokie išorinio pasaulio dirgikliai. Ten rugsėjo 29–osios vakare vilniečius ir miesto svečius pasitiko „Gera Muzika Gyvai“ kartu su juodojo avangardo kūrėju Anthony Joseph.

Literatas, muzikantas, mokslo žmogus, pedagogas – Anthony Jospeph išties ryški asmenybė. Jo sąskaitoje ne tik juodojo avangardo frontmeno pareigos, karibietiško skambesio puoselėtojo, jaunųjų kartų ugdymo ar knygų rašymo, bet „retsykiais“ ir koncertavimo. Trumpai: 6 knygos, 6 albumai. Trūksta dar vieno 6 ir turėtumėme velnišką kombinaciją.

„Labas vakaras, Vilniau! Vilnius? Ar tariu gerai?, – pasitikslina Anthony, – esame čia pirmą kartą ir anksčiau nebuvome apie Vilnių girdėję, tad turime šį tą bendro. Aš pats esu kilęs iš Trinidado, ar žinote kur jis yra? Kai apsigyvenau Londone žmonės sužinoję, jog esu iš Trinidado dažnai manęs klausdavo kurioje Afrikos vietoje jis yra?“, - nusijuokia A. Joseph, kartu prajuokindamas ir klausytojus, iš kurių kas antras ko gero tikrai yra susidūrę su tuo, kad jų šalies nežino užsienyje.

Na, bet šįsyk ne apie geografines peripetijas.

Didžiai rožinė auditorija pilna žmonių paskęsta šios spalvos ir karibietiško ritmo tėkmėje, tiesa, bene 95 procentai salės tai darė sėdomis, kai likę 5 procentai šias ekspresijas išjautė stovėdami. Būtent jie tapo savotiškais Anthony numylėtiniais ir vakaro metu ji ne kartą deklaravo tai viešai.

„Man labai patinka, tai kas vyksta kairėje pusėje, jūs turėtumėt pasekti jų pavyzdžiu. Sėdėjimas kenkia sveikatai ir jums rytoj skaudės, jei nešoksite“ – po subtilaus paraginimo, privertusio ir susigėsti ir truputį išsigąsti (Hm... Skaudės? Skaudės, nes tas pora valandų sėdėjai ant kėdės ar todėl, kad tų, kurie nešoko laukė susitikimas su beisbolo lazda? Na, bet kokia gali būti agresija skambant Anthony Joseph muzikai? Ji kaip geros nuotaikos, kaip šypsenos tabletė, tik be jokių pašalinių efektų ar nesveikų priklausomybių), šokančiųjų gretos pagausėja, tiesa, tai vis dėl to netampa masiniu reiškiniu. Yra kur tobulėti.

Tas uždegantis ritmas, tos vasariškos spalvos, tie tropiniai skambesiai, taip ir akstinantys patrepsėti, net jei ir esi gimęs su dvejomis kairiosiomis kojomis. Ironiška, bet net ir rašant apie tai neina nejudėti, o Anthony Joseph grojaraštis youtubėje sukasi ant repeato jau nebe pirmą kartą.

Anthony ir jo komanda buvo tarsi ryškiaspalviai migruojantys paukščiai trumpam nutūpę Vilniuje. Jų įsitraukimas į tai, ką daro, negalėjo nežavėti. Tarsi nedidelis jam sessionas artimų bičiulių tarpe į kurį buvo pakviesti ir svetimi. Tik skirtingai nei realiame gyvenime, nebuvo to pirmosios pažinties nejaukumo jausmo. Jis buvo praskipintas vienas, du, trys, čiačiačia, vienas, du, trys čiačiačia ritmenbliuzo žingsneliais.

Žaviai, jaukiai ir prasmingai! Belieka tikėtis, kad neilgai trukus Anthony Joseph ir vėl atkeliaus į Lietuvą.

Renginyje lankėsi ir vertino Rūta Paitian

---