„Pabusk iš miego!“ – savo naujuoju singlu „Mickey Gyronaut“ šaukia SINAGE, elektroninės lo-fi muzikos kūrėjas. Tai jau antroji galimybė paragauti greit pasirodysiančio albumo „Labirintas“ skonio. „Mickey Gyronaut“ – istorija iš Didžiojo Beribio Miesto, kalbanti apie jo tamsius požeminius rūsius... Kuriuose žmonės susirenka paklausyti Mikio Gyronauto, genialaus menininko, visą savo gyvenimą skiriančio tam, kad paprasti miestiečiai pabustų iš lengvabūdiško miego ir išdrįstų keisti savo likimą, savąją ateitį.
Šįkart elektroniniai garsai papildomi ir SINAGE balsu – industrinio repo ir futuristinės poezijos mišiniu.

Kadangi paprastai instrumentinę-elektroninę muziką kuriantis atlikėjas šįkart prabilo ir žodžiais, nutarėme jį pakalbinti ir išsiaiškinti, kas gi dedasi šio jauno kūrėjo galvoje. Jis mielai sutiko kartu išgerti elektroninės arbatos virtualios kavinės glūdumoje.



1. Pradėkime iš pradžių. Kodėl Sinage ir kodėl industrinė lo-fi muzika?

Muziką pradėjau kurti beveik prieš keturis metus. Nuo pat pradžių daug mąsčiau apie tai, kas aš esu, kokią žinią turėtų skleisti mano muzika ir kaip turėčiau vadintis. Buvimas kūrėju nėra vien tik buvimas muzikos kūrėju, tai yra ir naujos asmenybės sukūrimas. Nuo pat pradžių man patiko nuodėmės (anglų k. „sin“) simbolis, tai man atrodė it didžiausio maištavimo simbolis. Pasaulis, kuriame mes gyvename, pilnas taisyklių, stereotipų, reikalavimų, kaip turime elgtis. Aš nenoriu jų laikytis. Amžiuje, kai mąstyti kitaip gali būti nuodėmė, noriu ją skleisti. O lo-fi garsai buvo kažkas, kas nuolatos traukė, mėgau industrinę muziką dėl jos nešvarumo, jos nederėjimo, tai man ir simbolizavo tą veržlią nuodėmę garsų pasaulyje.

2. Tai jau antrasis tavo singlas, pristatantis būsimą albumą „Labirintas“ ir antrasis iš eilės, pasakojantis Didžiojo Beribio Miesto istoriją. Atskleisk nieko nežinančiam klausytojui, kas tai per miestas ir kur jis randasi?

Įsivaizduokite miestą, kuris yra toks didelis, kad žmonės nėra nė karto iš jo išėję, net neįsivaizduoja, ar jis gali turėti kokią nors pabaigą – dėl to ir vadina jį Beribiu. Čia žmonės gyvena neklausinėdami, nes tai gali būti palaikyta nuodėme. Pasaulis žmogui sukurtas kaip nerūpestingas rojus, valdomas nepažįstamųjų. Bet žmogus – smalsi būtybė. Jis klausinėja, nerimsta, nori kontroliuoti savo gyvenimą. Tam ir sukurtas labirintas, kuris paslėptas giliai po miestu: jis skirtas bandyti surasti išeitį iš tokios padėties ir viską pakeisti. Kur jis egzistuoja? Sunku pasakyti, tai fikcinis pasaulis, mūsų tolima urbanistinė vizija.

3. Šįkart savo muziką papildai balsu, kaip pats sakai, industrinio repo ir futuristinės poezijos mišiniu. Iš pažiūros – tai keistas skirtingų stilių mišinys. Kaip kilo idėja šiam eksperimentui?

Norėjau ir tekstu papasakoti savo istorijas, taigi pradėjau ieškoti formos, kuri tiktų man atskleisti jas balsu. Klausiau daug muzikos ir supratau, kad nebūtina dainuoti. Yra daugybė grupių, kurios nedainuoja, o kalba, skaito poeziją. Supratau, kad tai tinka man. Negaliu sakyti, kad repuoju, bet mano kalbėjime yra ritminių manierų, kurios nejučia paimtos iš repo muzikos. Visa tai atsirado netyčia, galbūt iš pasąmonės, ieškant savo būdo žodžiu papasakoti istorijas per muziką.

4. Pratęsiant žodžio ir muzikos sintezės temą – kiek pačiam yra svarbūs žodžiai tavo muzikai?

Tekstas SINAGE muzikoje yra gana naujas dalykas man – paprasčiausiai niekada nelaikiau savęs dainuojančiu žmogumi. Bet per metus supratau, kiek daug jie gali muzikai duoti. Žodžiai padeda ne tik kūrėjui, bet ir klausytojui. Sukuriamas kitoks santykis su muzika, žmogus aiškiau gali suprasti, apie ką yra kūrinys, o toks juk ir yra kūrėjo tikslas! Iš instrumentinės muzikos suprasti istorijos esmę sunku, jei neskaitai kūrėjo pridėtų užrašų. Ateityje planuoju žymiai dažniau balsu pasakoti istorijas muzikoje.

5. Ar kūryboje tau svarbus įkvėpimas? Papasakok, kaip atrodo tavasis kūrybinis procesas.

Labai svarbu. Man jis būtinas. Kitu atveju jaučiuosi tarsi kurdamas visiškai bereikšmius dalykus. O įkvėpimo nesuvaldysi, ateina ir išeina kada tik nori. Juokingiausia, kad produktyviausias jaučiuosi, kai turiu daugybę darbo studijuodamas ar grodamas su dviejomis grupėmis. „Įkvėpimas turi rasti tave dirbantį“ – mąstė Pablo Picasso ir buvo absoliučiai teisus. Man įkvėpimas – tai kažkokia magiška energija, jo apimtas sėdu prie savo programų ir ieškau sąskambių, kartais net neįsivaizduodamas, ką surasiu. Taip po truputį atsiranda mano kūriniai.

6. Pabaigai – intensyviai dirbi prie savo debiutinio albumo „Labirintas“. Kada klausytojai galės jį išgirsti bei kokiomis dar meninėmis priemonėmis žadi plėtoti jo idėją?

„Labirintas“ jau yra finaliniame etape, taigi, manau, kad vasarį jo sulauksime. Jau netrukus paskelbsiu ir tikslią pasirodymo datą! Be to, albumas man nėra vien tik muzikiniai kūriniai – noriu papasakoti istoriją, ją paaiškinti ir užpildyti taip, kad ji spindėtų gyvumu. Dėl to šalia albumo bus maža knygutė, kuri paaiškins kūrinius ir istorijas, gyvenančias juose. Tai – tik užuominos to, ko sulauksime vėliau. Esu pradėjęs romaną, kurio siužetas paremtas albumu „Labirintas“. Tikiuosi jo laukti ilgai nereikės :)