Naujienos > Muzikos naujienos

Interviu | Talentų konkursuose sužibėję "Innuendo": apie pra...

Paskelbta: 2013-06-14 11:03
Interviu | Talentų konkursuose sužibėję
Innuendo.
Dar neseniai niekam nežinomas penkių šmaikščių ir charizmatiškų muzikantų kolektyvas "Innuendo" šiemet kaip kulka šovė į Lietuvos muzikos naujokų padanges, sužavėdamas net kelių skirtingų konkursų, skirtų debiutuojančioms grupėms, komisijas (pergalė "Artistų artiste", finalas "Broadway star", pergalė "Geriausios lietuviškos grupės" konkurse, antroji vieta "Galapagai: Band Battles").

Kadangi tinklalapis music.lt nuodugniai stebėjo visą "Artistų artisto" konkursą, nespręsta, kad būtų smagu į muziką pažvelgti ir kitomis - muzikantų - akimis.

Todėl parengėme trumpą, bet labai smagų interviu su viena perspektyviausių ir originaliausių jaunų grupių Lietuvoje - "Artistų artisto" nugalėtojais "Innuendo".

Šią grupę sudaro vokalistė - kolektyvo siela - Irma, smuikininkė Nora, gitaristas, buvęs "Moondust" narys, Vytas, bosistas, žodžio kišenėje neieškantis Mantas ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus, būgnininkas Juozas.

Interviu su "Innuendo" vyko virtualioje erdvėje. "Innuendo" tuomet laiką leido savo studijoje, kažkur Vilniaus mieste, "interneto kokybė prasta, nes rūsys".

Papasakokite savo grupės susikūrimo istoriją? Kaip penki muzikantai atrado vienas kitą?

Irma: Tie penki muzikantai vis dar atradinėja vienas kitą... Ir kaskart vis labiau ir labiau stebina, pavyzdžiui, netikėtom improvizacijom koncerto metu, apie kurias sužinai tik tada, kai jos prasideda :) Na, o dabartinė grupės sudėtis - daugybės perklausų, rinkimosi, nevilties ir galiausiai beveik atsitiktinumo rezultatas.

Mantas" Aš atėjau, nes radau jų skelbimą, įtikinau, kad niekuo nemoku grot, ir paėmė.

Juozas: Sutikau juos pievoj, įtikinau, kad moku viskuo groti, ir paėmė.

Nora: Smuikas su vokaliste atsibeldė į grupę tuo metu, kai buvo paskelbta grupės vokalisto paieška (Irma. Ei, mes atėjom atskirai! Ir aš čia niekuo nekalta - jis pats atėjo!). Juozas buvo išrinktas į grupės būgnininkus po neoficialios atrankos, vykusios Blusų festivalyje šnekučiuojantis apie mokyklos laikus, metu (Irma. Mhm, pamenu... Grojo „Wake up in Bristol“, vakaras, neviltis po perklausų...). O Mantas tiesiog atėjo apsiuostinėt į repeticiją ir ... po savaitės jau grojo koncerte.

Irma: Per perklausas duodavome „kandidatams“ improvizacijos užduotį - pritaikyti savo instrumento partiją baroko epochos šokiui, atliekamam Noros ir Vyto (būgnininkai taip pat gaudavo šią užduotį, taip). Aš tuomet šokdavau aplink mikrofoną. Mantas buvo vienas iš nedaugelio, nepažiūrėjęs į mus kaip į pusgalvius ir tiesiog metęsis į užduotį. Manau, todėl jis ir liko.

Vytas: Grupė, ko gero, jau praėjo daugumą savo egzstencijos fazių, todėl muzikantai joje yra atsiradę neplanuotai ir pasilikę atsitiktinai, o tai yra geros kūrybos garantas.

Roko muzikos pasaulyje „Innuendo“ daugeliui asocijuojasi su paskutiniuoju legendinės grupės „Queen“ albumu, išleistu Freddie Mercury dar esant gyvam. Ar jūsų pavadinimas – duoklė „Queen“? O gal jo sukūrimo istorija visai kitokia?

Vytas: Irmos duoklė lotynų kalbai, nes kai buvo eiliniame kosmose ir galvojo galimus pavadinimus (sugalvojo du tomus. Išleisti kietais viršeliais parduodami kažkokiam knygyne), sumislijo ir šitą. O iš tiesų juk ne pavadinimas groja.

Mantas: Tiksliai nežinau, bet man atrodo, kad grupės pavadinimas turėjo būt užsienio kalba, nes tai madinga, o baigtis raide „o“, nes tai nemadinga. Nedaug tokių žodžių yra, o „Innuendo“ skamba geriau, nei „Gavno“, tai turbūt todėl taip...

Juozas: Aš pavadinimą sužinojau prieš kelias dienas iki pirmo koncerto. O gal po to. Nebepamenu.

Irma: Tiesa ta, kad pavadinimą, kaip ir kelis kitus, sugalvojau sėdėdama prie esą labai jau kosminio Baltojo tilto vieną vasaros vakarą po repeticijos. Ta knygelė kietais viršeliais kol kas mano spintoje. Galvoju, gal išsileisti ją po savo mirties?
Juokauju. O "Queen" albumą tokiu pavadinimu puikiai pamenu, nors seniai neklausiau (vadinasi, labai geras albumas): viršelio klouną, žongliruojantį planetomis, ligotą Fredžio vokalą „I'm Going Slightly Mad“ ir elektrine gitara grojamus flamenco motyvus dainoje „Innuendo“. Nuostabus darbas. Bet sąmoningai negretinau "Queen" ir mūsų grupės, nors pasiekti "Queen" kūrybos aukštumas būtų puiku. Be to, žodžio reikšmė - užuomina, kažkas nepasakyto, provokuojančio, kai kur rašo, kad nešvelnaus, tiesaus - tiksliai apibūdino mūsų muzikos ir tekstų „daugiasluoksniškumą“. Tiesiog žodis atsirado vietoje ir laikų. Gerai, Vytai, iškrito iš kosmoso, jei taip nori.

Kaip jaučiasi grupės smuikininkė Nora („Innuendo“ „Artistų artisto“ finale dalyvavo keturiese, mat smuikininkė tuo metu gulėjo ligoninėje)?

Juozas: Geras klausimas. Kaip jaučiasi smuikininkė Nora?

Irma: Nora? Ar vėl į Kauną išlėkė? Ta moteris laksto tarp dviejų miestų: Kaune - darbai, Vilniuje - Innuendo.

Juozas: Sprendžiant iš internetinio socialinio gyvenimo, dar gyva.

Irma: Na taip.

Vytas: Na, Puntukas liūdi...

Irma: Vytai.

Mantas: Manau, kad jaučia palengvėjimą, nes...

Irma: Mantai! Pati pasakys, jei norės!

Nora: Kaip žmogus, kuris pirmą kartą pajuto, ką reiškia visiškai nevaldyti pusės savo kūno, jaučiasi pakankamai normaliai ir net sugeba atėjus į repeticiją, pasak Irmos, ramiai sėdėti ir net šypsotis.

Irma: Bet ji rimtai šypsojosi! Pirmąją repeticiją po ligos atėjo į studiją, atsisėdo, tokia rami, žiūrėjo kažkur į būgnininko kėdę, šypsojosi ir nieko nesakė. Nežinojau net, ko imtis... O dėl konkurso - dieną prieš sužinojusi apie Noros ligą rimtai norėjau atšaukti mūsų pasirodymą. Innuendo muzikoje kiekvienas muzikantas - atskira planeta (na gerai, Vytai, dabar supratau, kodėl šaipaisi iš manęs...), čia nėra solistų ir akomponuojančių, visi turi erdvę sau ir dialogams su kitu ir be smuiko Innuendo nėra iki galo Innuendo. Bet Nora LIEPĖ mums groti. Na gerai, galvojau. Gerai.

Kaip gimė idėja tradicinį ir nusistovėjusį roko grupės formatą dar papildyti tokio stiliaus muzikoje retai sutinkamu instrumentu – smuiku?

Vytas: Kaip gimė Nora? Reikėtų jos mamos paklausti.

Mantas: Nieko apie šitai nežinau, aš tai norėčiau fagotu papildyt.

Nora: Čia gal Vytas galėtų plačiau pakomentuoti?

Irma: Sakė, kad žurnalistas klaustų tavo mamos.

Nora: Aš iš savo pusės galiu prisipažinti, kad smuikas į grupės duris pasibeldė pats (Irma. Sakiau! Aš gi sakiau!), kitiems tik liko nuspręsti, priimti šį iššūkį ar ne. Beje, smuikas roko muzikoje nėra jau toks retas instrumentas, prieš tai teko groti indie/punk/ska stiliaus grupėje - ten smuikas tikrai retenybė.

Irma: Pasibeldė smuikas? O taip sakoma? Aš iš savo pusės išreikšiu pastebėjimą, kad muzikantus koncertų organizatoriai, ypač „kabakuose“, kažkodėl vadina instrumentais, kuriais tie groja. „Šį vakarą scenoje - nuotaikingas kontraboso ir fortepijono duetas“. „Jus linksmins šmaikštus saksofonas“ (???). „Scenoje smagiai šoks ir dainuos birbynė ir vokalas“. Ką?.. Kažkaip nebesijauti iki galo žmogumi. Tuo pastebėjimą ir baigiu.

Pastaruoju metu kaip kulka šovėte į Lietuvos undergroundo muzikos viršūnes laimėdami tiek geriausios lietuviškai kuriančios grupės, tiek „Artistų artisto“ konkursus bei patekdami į „Broadway Star“ finalą. Kur, jūsų pačių nuomone, slypi tokios staigios sėkmės paslaptis?

Vytas: Paslapčių neieškom, na, nebent Irma, kai būna kosmose. Darom tai, kas kimba prie rankos, o pasirodo, kad tai tinka ir patinka.

Mantas: Sėkmės paslaptis – unikalus skambesys, nes gitara derinama, kai tiuneryje nustatyta A=440 Hz, bosas derinamas, kai A=445 Hz, būgnai – kai A=666 Hz, o smuikas išvis nederinamas.

Nora: Gal tiesiog būvimas savimi?

Juozas: Manau, kad daug kas iš mūsų turėjo tokį sveikai užlaikytą, besiveržiantį norą groti. Ir atlikti tai savaip, taip, kad patiktų pačiam. Jei pats savo muziką „užskaitai“, tai atsiranda daug daugiau šansų, kad kažkam iš šalies ji irgi patiks. O jei bandytum kažkam įtikti, tai niekada negali žinot, ar pataikysi. O ir pats muzikavimas tada jau tampa darbu. Muzika turi lietis laisvai.

Irma: Kai kas sako: charizma, originalumas, pasitikėjimas savimi (mirkt žurnalistui). Man ypač brangu, kai žmonės išgirsta ir įvertina tekstus, nes tai labai svarbi mūsų kūrybos dalis. O sėkmės paslaptis, man atrodo, yra... ei, juk tai sėkmės PASLAPTIS! Kiekvieną, manau, žavi skirtingi dalykai, žmonės mato tai, ko patys savy ilgisi, o mes su meile tuo dalinamės. Tik paslapčių neišduosiu, pamiršk tai, seni, gerai? Seni? Seniai? WRU?

Kaip gimsta „Innuendo“ muzika? Kas prisiima didžiausią muzikinių kompozicijų bei tekstų kūrimo naštą? Iš kur semiatės įkvėpimo?

Vytas: Aš iš dangaus, Irma iš kosmoso. Nora ir taip viską jau moka (net ir tai, ką dar sukursim), ritmo sekcijos įkvėpėjai - lazerių fizika ir fagotas.

Mantas: Kadangi tekstai geriausiai rašosi kančioje ir beprotybėje, tai vokalistė jais ir užsiima. Kiti įkvėpimo semiasi iš kebabų.

Juozas: Ta trenkta boba prikuria visokių tekstų, po to mums bedžeminant* pradeda rėkti: „Čia jėga, žinau, kur pritaikyt“.

Irma: Nuostabu. Aš irgi jus myliu. Kai kurias dainas atnešu pilnai sukomponuotas, kitos gimsta džeminant ir rėkiant „žinau, kur pritaikyt“ arba „va va va, šitą ritmuką palaikyk, o ant viršaus gitara taip uuuuuuuuuuuž“. Kartais žodžiai pagimdo muziką, kartais - atvirkščiai, o kartą net buvo taip, kad daina atsirado per kelias minutes, tiesiog atsisėdus ir iš įsiūčio daužant klavišus.

Ar jūsų grojamai muzikai turi įtakos užsienio kolektyvai? Kokias grupes labiausiai mėgsta „Innuendo“ nariai?

Vytas: Kad neprisiriščiau prie stabų, muzikos klausau pagal abėcėlę.

Mantas: Mes visi dievinam Lady Gaga ir ZZ Top.

Irma: Jis meluoja. Na, kad dievinam. Ir kad visi. Ir kad Lady Gagą.

Juozas: Turi įtakos ir užsienio, ir lietuviški. Viskas, ko klausai, turi įtakos, o klausom labai įvairiai. Paskui vienas groja savo mėgstamą stilių, kitas savo, viskas persipina ir išeina Innuendo.

Irma: Jis nemeluoja. Dėl pynimosi. O stiliai, mano galva, tėra priemonės. Panašiai kaip kalbos. Jei mintį gali pasakyti lietuviškai, angliškai, rusiškai ar jidiš kalba, renkiesi tą kalbą, kurią geriausiai moki, o jei moki kelias - tą, kurią suprastų aplinkiniai. Kūrinyje svarbu ir KĄ, ir KAIP sakai. Kai jau turi, ką sakyti, kviesk klausytoją kalbėtis. Ir jis tau pritars. Ir linksės galva, kai grosi. Arba nesupras ir unlike'ins tavo video jūtubėj ir rašys „šiaipašneheiteris, nubetkąašžinaukažkoksšūdas“. Arba nepritars ir neis į tavo koncertus. Kiekvienam savo.

Bet pas meistrus ateina net ir tie, kurie nepritaria - meistrystė peržengia visus asmeniškumus. Man tie meistrai yra Zemfira, Bobby McFerrin'as, Tom Waits, labai įdomi Laurie Anderson, Radiohead, dar daugybė klasikinės muzikos kompozitorių, Ella Fitzgerald, John Lee Hooker'is (kaip tik dabar skamba!). Daug jų!

Grupės bosistas Mantas ne vienam „Innuendo“ stebėjusiam žmogui savo išvaizda itin priminė žinomą roko vokalistą, „Soul Stealer“ lyderį Jeronimą Milių. Ar dažnai sulauki panašių palyginimų? Nėra buvę, kad kas nors netyčia palaikytų Jeronimu?

Vytas: Mantai?

Mantas: Tai jo, dar lygina ir su Tarzanu, bet iš to jokios naudos, nes konkretesnių pasiūlymų nesulaukiu.

Irma: O kokių pasiūlymų sulaukia Tarzanas..?

Vokalistė Irma kiekvieno pasirodymo metu pasižymi originaliu artistiškumu, netradiciniais balso viražais ir per kraštus besiveržiančia ekspresija. Iš kur toks talentas – didelio darbo rezultatas ar įgimta savybė?

Vytas: Balso viražais? Išgirstumėte ją studijoje... Prieš repetus... Arba kai būna ką tik grįžus iš kosmoso..

Irma: Vytai, jis sakė „netradiciniais“, o ne „tobulais ir nuostabiai švariais“ ir visada „padėtais ant kvėpavimo**“. O repeticijų studija ir yra tam, kad ne kiekvienas išgirstų procesą. Sako, moterys nemėgsta, kai matomi jų pasiruošimo darbai. Šiuo klausimu aš visiškai moteriška.

Mantas: Taip yra dėl psichofiziologinių pokyčių jos smegenyse dėl mėsos nevalgymo. Pokyčiai negrįžtami.

Irma: Ir, žiū, gana teigiami! Cha. Beje, ačiū už klausimą – komplimentą.

Esu iš prigimties ekspresyvi. Bet ekspresija, balsiniai išvedžiojimai be turinio, demonstruojami dėl efekto yra apgailėtinas maivymasis. To scenoje nedarau. Manau, šioje vietoje prigimtį išpildo darbas - tam, kad kokybiškai atliktum sudėtingus pasažus, turi daryti pratimus, gamas, mokytis kvėpavimo. O kad „išneštum“ pilną koncertą ir „nenusėstum“, turi kaip reikiant su savimi dirbti. Kaip čiuožėjai dailiajam čiuožime. Jei nori tobulai padaryti figūrą, sučiuožti numerį - dirbk. Vyrauja įsitikinimas, kad muzikanto darbas - tai fotografuotis, maivytis ir kartais atėjus ką nors sugroti ar sudainuoti ir už tai paimti krūvą pinigų. Realybėje viskas visiškai kitaip. Manau, už bilietus į profesionalių atlikėjų koncertus jie su kaupu atidirba ir dirbo visą gyvenimą. Čia lietuviškai taupyti tikrai nereikia.

Vasarą Lietuvoje vyks gausybė įvairiausių muzikos festivalių (Granatos, Roko Naktys, Karklė, Margos Pievos ir kt.). Ar galime tikėtis bent viename jų sutikti ir „Innuendo“?

Vytas: Labai norėtume, bet tikėtis, kad pakvies, yra gan naivu. Jei būtų kvietę, tai jau būtų pakvietę. Tai klausimas, kurį reiktų užduoti festivalių organizatoriams. Nors norėtųsi ir didesnėje scenoje prisišaudyti.

Irma: Bent viename tikrai! Vasarą Innuendo dalyvaus „Liverpool“ kompanijos organizuojamame „Live Camp“ festivalyje, taip pat gros Kultūros naktyje (tuo ypatingai didžiuojuosi), o visas kitas vietas, kur galima bus susitikti Innuendo, sužinosite mūsų puslapyje www.facebook.com/innuendobanda .

Mantas: Jei ten bus kebabų – būsim ir mes.

Irma: ...

Juozas: Innuendo mėgsta festivalius. Pažiūrėsim, ar festivaliai mėgsta Innuendo.

Lietuviško roko grupės konkurse laimėjote teisę įrašyti ir išleisti singlą, o tapę „Artistų artisto“ nugalėtojais džiaugėtės 1500 Lt vertės piniginiu prizu. Galbūt artimiausiu metu planuojate debiutinio albumo išleidimą?

Vytas: Žmogus planuoja, Dievai juokias...

Irma: Tai planuokim su Juo drauge... Profesionaliam debiutiniam albumui reikia dar antra tiek, bet pradžia gera. Kiti svarstomi variantai tokie:

Juozas: Ruošiamės susimesti dar po 200Lt ir nusipirkti būgnų komplektą. Žalią. Arba VW Passat. Mėlyną.

Mantas: Aš už „Passat“ pirkimą, bet noriu geltono.

Irma: Mat į koncertus kartais važinėjame visuomeniniu transportu, neišmatavę instrumentų gabaritų ir nenusipirkę papildomo bilietėlio bagažui. Kiek praranda valstybė!

Kokie jūsų pačių užmojai? Ar „Innuendo“ ir toliau bandys skintis kelią į populiarumą (galbūt ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje)? Ko, jūsų nuomone, reikia naujai grupei, norint aplink save suburti platų gerbėjų ratą?

Irma: Tikrai norėtume ir dirbsime, kad mūsų muziką išgirstų. O kad žmonės išgirstų, reikia a) įrašų, b) laiko, c) meilės, d) darbo. Taigi.

Vytas: Kai kurie stiliai gerbėjų ratą tiesiog turi. O šiaip grupei reikia turėti cinkelį***, o ar mes jį turim?

Irma: Mes turim ciongo****.

Juozas: Populiarumas yra gerai, bet ne pats savaime, o dėl to, kad tai yra įvertinimas. Kai kuri, groji ir atsiranda vis daugiau tokių, kuriems tavo darbas patinka, tai yra kaip patapšnojimas per petį: „Taip ir toliau“. Taip ir toliau.

Nora: Kad taptų žinoma, naujai grupei reikia sudalyvauti Eurovizijos atrankoje.

Kokius savo kolegas (lietuvių muzikantus) įvardintumėte kaip perspektyviausius? Ar yra tokių, iš kurių galima būtų pasimokyti, kaip sėkmingai lipti karjeros laiptais kuriant kokybišką muziką?

Irma: Iš jaunų - Markas Palubenka. Pirmas vardas, atėjęs į galvą. Tikrai yra daugiau. Iš pamokančių - Jurga. „Perfect Pill“. „Silence family“. „FusedMarc“. „Kurak“. Irgi yra daugiau.

Juozas: Yra daug gerai kuriančių ir grojančių lietuvaičių. Perspektyvų vertinti negaliu, nes taip plačiai muzikos padangių nenagrinėju. Klausau visai nemažai lietuviškos muzikos ir ji taip pat puikiai skamba, kaip ir užsienietiška. Be to, ir tuose pačiuose konkursuose sutikom nemažai varžovų, kuriuos mielai įsimesčiau į savo playlist'ą.

Vytas: „Monkey Tank“ labai stabiliai eina savo keliu, „The Perfect Pill“ bando balansuoti, nors lengviausia, manau, būtų groti artimesnę miesto jaunimo pamėgtajai muziką, lengvai ateinančią ir lengvai išeinančią. Bet, po velnių, mes praleidžiam daug laiko prie savo muzikos, tad nenuostabu, kad ji kartais būna sudėtingesnė, ne taip lengvai pasiduodanti.

Mantas: Apie perspektyviausius nieko nežinau, bet man kažkada labai patiko „Skyders“. Iš jų galima pasimokyti, kaip kurti dainas apie myžimą ant visokių daiktų.

Dėkojame už interviu. Pabaigai – ko norėtumėte palinkėti visiems music.lt lankytojams?

Nora: Norėčiau palinkėti atrasti savo mėgstamą lietuvišką muziką.

Mantas: Linkiu skanių kebabų.

Vytas: Jūsų išgirsta muzika neretai išgyvena 3 mėnesius, kol tampa 3 minučių atkarpa jūsų kasdieniam fone. Kartais sustokit ir įsiklausykit...

Juozas: Linkiu per greit nepraryti muzikos. Lėtai kramtyti, išspausti sultis ir pajusti visus įmanomus skonius.

Irma: Alkio ir atradimų. Ir muzikinių taip pat. Atrasti gerą kūrėją - tai kaip atrasti savą žmogų, kuris pabaigia tavo pradėtą sakinį. Nuostabus jausmas.



"Innuendo" terminų žodynėlis:

* Džeminti - groti iš anksto nesutarus, ką ir kada, tik sekant kurio nors iš muzikantų pasiūlyta tema. Ypatingas malonumas, jei muzikantai girdi ir tarsi šnekina kits kitą savo instrumentais. Menkas malonumas, kai muzikantas, sulaukęs savo eilės, improvizuoja 18 minučių, mėgaudamasis tuo, kaip puikiai jis varo ir nepastebi, kad visi jau išėjo namo.

** Padėti ant kvėpavimo - dainuojant nepamiršti, kad privalai dar ir kvėpuoti (veikiant scenos jauduliui tai kartais iškrenta iš galvos) ir muzikinius motyvus dainuoti „iš pilvo“, o ne iš paklaikusių akių. Balsinių figūrų „nepadėjus ant kvėpavimo“ išgaunamas „gaidys“, „drebato“ ir kiti nepageidaujami vokaliniai reiškiniai.

*** Cinkelis - virbalas ritei užmauti.

**** Ciongas - skersvėjis.




© 2007-2011 radijas.fm Visos teisės saugomos
Dizainas ir programavimas “made.By