Ilgai lauktą, jau trečiajį pilną albumą ruošiantys „Golden Parazyth“ vyrukai Giedrius Širka ir Aurimas Driukas, sutiko pasidalinti mintimis apie naująjį kūrybos etapą, naujus ateities planus, o taip pat pakalbėti apie Lietuvos muzikos padangę krečiantį konfliktą tarp kūrėjų ir LATGA-A, ar visą pasaulį drebinančios ACTA sutarties peripetijas.

Dangus besimaišantis su žeme ir pirmieji pavasario (o gal labiau rudens) požymiai liko už lango, kuomet šiltai ir jaukiai spragsint krosniai bei žaismingai aplink kojas besisukiojant nenuoramai atlikėjo katinui, susėdome su grupės įkūrėju Giedriumi (kitas grupės narys, Aurimas, prisijungė vėliau ir dalyvavo tik nedidelėje pokalbio dalyje) pasikalbėti apie tai, kas įdomu šiandien tiek „Golden Parazyth“ gerbėjams, tiek ir visiems neabejingiems muzikai.

Giedriau, kodėl persikėlei į Vilnių? Visi buvo įpratę, jog „Golden Parazyth“ yra iš Kauno, o dabar ėmei ir pabėgai. Kodėl?

Giedrius: Tiesa, visi pastoviai sakydavo „mačiau jį prie savivaldybės“, mat ten yra kavinė, kurioje nuolatos gerdavau kavą, o į Vilnių persikėliau, nes čia gyvena mano antroji pusė - Aurimas, kuris yra grupės klavišininkas ir pritariantis vokalistas. Čia įsirengėme puikią studiją.

Sostinėje geriau, nei Kaune?

Giedrius: Nėra geresnio miesto, tiesiog pats esi geresnis ar blogesnis. Kadangi dabar esu geresnis, tai ir atvykau į Vilnių. Bet tai labai palankus miestas – iš paskutinių, berods 4 koncertų, visi buvo čia, tik vienas galbūt pasitaikė Kaune. Tad dabar nereikia niekur toli važiuoti.

„Golden Parazyth“ buvo nominuoti T.Ė.T.Ė. apdovanojimuose. Pretendavote tapti tautos numylėtiniais. Džiaugėtės papuolę tarp finalininkų?

Aurimas: Džiaugiamės, kad nominuoti, bet rezultatai nėra labai svarbūs.Iš tikrųjų, nesureikšminame to.

Giedrius: Vis tiek išrinks ką nors kitą, nes mes nesam ta populiarioji Lietuvos grupė, kurią žmonės mato iš televizorių ir prisimena veidus. Žinoma, viskas gerai, džiaugiamės, kad nominuoti.

O ar apskritai reikalingi tokie apdovanojimai, kaip pastarieji ar jų pirmtakai – M.A.M.A.?

Aurimas: Man tiek T.Ė.T.Ė., tiek M.A.M.A. viens į kitą panašūs, nes jie vis tiek yra viena šeima (juokiasi). Nežinia, kiek tos alternatyvos toj T.Ė.T.Ė.

Giedrius: Bet šiaip Lietuvoje daryti du panašaus pobūdžio renginius, gal nelabai protinga.

Aurimas: Nelabai protinga, nes buvom nominuoti ir M.A.M.A., ir T.Ė.T.Ė.

Giedrius: Mes tuom džiaugiamės, bet tuo pačiu ir liūdim (juokiasi). Bet kokiu atveju, tokie renginiai reikalingi, mat kai kuriems tai puiki proga priminti apie save, o jaunesniems atlikėjams, tai gali būti puiki platforma pasirodyti. Štai, Markui Palubenkai prieš išleidžiant naują albumą, bus labai patogi situacija. Bet mes niekad netaikėm į tai. Buvo įvairiausių pasiūlymų eiti į televiziją, įvairias laidas, bet aš kažkaip nusistatęs prieš visą tai.

Baisu, kuomet išėjus į gatvę tave visi žino. Apskritai muzikantas tampa tam tikra nuosavybe, prie kurio bet kada, bet kas gali preiti, kažką pasakyti, paklausti, pastumti. Lietuvoje per daug rodytis televizijoje nereikia. Aš tik draugams sakiau, jog ten kur eis Darius Užkuraitis, ten su juo eisiu ir aš. Galiu nueiti į „Labą rytą“, bet tikrai nesinori lįsti kažkur giliau.

Aurimas: Dar į Lietuvos televizijos antrą kanalą...

Giedrius: Taip, į antrą kanalą mielai.

Bet, ko gero, pasitaiko, jog kažkas gatvėje atpažįsta ir pakalbina. Nervina tokie žmonės?

Giedrius: Ne, nenervina, nes tai nėra impulsyvus dirginimas. Žinoma, kartais vargina, kuomet klube, tik nulipus nuo scenos, kažkas nori pabendrauti ir pasikalbėti. Kažkur girdėjau pasakymą, jog jeigu nulipus nuo scenos gali iš karto savo mylimajai sakyti „aš tave myliu“ ir pasiėmęs vyno taurę eiti kalbėtis su draugais, vadinasi, scenoje tu nieko nepalikai.

Po tikro koncerto jautiesi taip, tarsi tavęs nė nebūtų. Tu girdi žmonių balsus, tačiau atrodo, jog jie kažkur plaukia ir tik praėjus tam tikram laiko tarpui, „sugrįžti“. Bet šiaip mes nesame televizijos ar žurnalų veidai, tai niekas ir nevargina.

Ko gero, girdėjot apie naujos muzikos autorių teisių gynimo asociacijos „Nata“ įkūrimą, kuri bandys perimti Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) veiklą. Kaip visą tai vertinat? Jungsitės prie naujosios asociacijos?

Giedrius: Vertinam gal ir gerai, nors kol kas nėra aišku, ar nebus atstovaujami dar kažkokie interesai. Nors man žinant Andrių Mamontovą ir kitus atlikėjus, kurie tuo užsiima, atrodo, kad viskas turėtų būtų skaidru ir kur kas aiškiau. O ar jungsimės, tai dar pažiūrėsime, bet spėju, jog taip ir reikėtų daryti.

O ką manot apie ACTA? Pastaroji dabar kelia daugybę aistrų...

Giedrius: Aš į tai nesikišu - kaip bus, taip bus. Nesu labai gerai į tai įsigilinęs, kad galėčiau garsiai kalbėti, bet manyčiau, kad esu už, nes nėra smagu, kuomet randi savo dainas panaudotas visokiose nesąmonėse be jokio išankstinio perspėjimo ir visa tai naudojama viešai.

Neturiu tvirtos nuomonės, nei už, nei prieš. Lieku nuošalyje, nes kaip ir minėjau, nesu gerai į tai įsigilinęs, kad garsiai apie tai kalbėčiau, nei juolab galiu ką nors pakeisti. Galbūt ir derėtų truputį griežtesnės tvarkos, tačiau nepernelyg stipriai.

Pakalbėkime apie naują jūsų albumą. Kada jis planuoja išvysti dienos šviesą?

Aurimas: Norisi kuo greičiau, bet taip negalima, reikia daryti kuo geriau. Tačiau planuojame, jog tai bus besibaigiant pavasariui.

Giedrius: Taip, dar manau, kad pristatymai bus Vilniuje ir Kaune, nors galbūt ir dar kokiame nors mieste. Tai turėtų būti gegužės pradžia arba vidurys.

Koks bus tas albumas? Ko galime tikėtis?

Giedrius: Pavadinimas greičiausiai bus „City river“. Tai bus tarsi pasibaigiantis senasis ir beprasidedantis naujasis „Golden Parazyth“ etapas. Tarsi atsisveikinimas su muzika, kuri mus lydi pastaruosius 3-4 metus. Sudėsime visus kūrinius, kurie galbūt buvo mažiau grojami, tačiau žmonės juos žino, dainuoja, nori turėti savo grotuvuose. Bus ir tokie darbai, kaip „Das ist kleine music“ ar „Dark side“. Pastarajį paleidom internete, tai žmonės greit išgraibstė, vadinasi norėjo turėti pas save.

Albumą darome sodrų ir spalvingą. Stengiamės, jog kūriniai skambėtų taip, kad patiems nebūtų gaila dėl jų, nes tai lyg ir ta pati muzika, tačiau kartu ir nauja, mat stengiamės praturtinti kai kuriais dalykais, kurie mums atrodo svarbūs.

Tai albumo pasirodymas bus naujo „Golden Parazyth“ etapo pradžia? Koks jis bus?

Giedrius: Tikrai taip, dabar norime truputį daugiau dėmesio skirti perspektyvoms užsienyje, nors, žinoma, tęsime koncertinę veiklą ir Lietuvoje. Štai praeitą savaitę buvome susitikime su žmogumi iš lėlių teatro. Turime viziją, kartu pastatyti valandos trukmės, modernaus šokio ir teatro, muzikinį projektą. Iki kovo mėnesio vidurio turime pateikti pirmąsias vizijas, tad bandysime nosį įkišti ir truputį kitur.

Juolab Aurimas irgi šiuo metu rašo muziką vaikų miuziklui. Tiesiog ieškom įvairių naujovių, kaip dar galime save pateikti publikai.

Užsiminei apie užsienį. Kokie planai ten?

Giedrius: Manau mes turime puikią klubinę programą, kuri susilaukia dėmesio, nesvarbu , kur mes grotume: Prancūzijoje, Airijoje ar dar kur nors kitur. Tai skatina vežti savo produktą į užsienį ir naujasis albumas galbūt bus kaip mūsų vizitinė kortelė.

Visiems Londone gyvenantiems lietuviams turime džiugią žinią, jog kovo 24 d. skrendame ten ir surengsime keletą koncertų. Tai tarsi sėklos sėjimas ne tik internetinėje erdvėje, bet ir gyvai. Gyvame pasirodyme visuomet sulauki dar įvairiausių gerbėjų, komentarų ir pan. Visuomet gerai savo muziką parodyti kitos šalies gyventojams.

Grįžtant prie jūsų albumo – kaip žadate jį platinti?

Giedrius: Ko gero, savo jėgomis atspausime tūkstantį ar pusantro tūkstančio fizinių laikmenų, o visa kita, be abejo, bus „iTunes“, „bandcamp.com“ ir visuose kituose internetiniuose puslapiuose, kuriuose galima parsisiųsti muziką už tam tikrą mokestį. Galbūt kai kurie kūriniai iš pradžių bus dalinami nemokamai, kaip singlai, na, o vėliau visas albumas bus įdėtas į įvairiausias parsisiuntimo platformas ir kainuos kažkiek pinigų.

Neseniai buvome konferencijoje, kur pats gerbiamas A.Mamontovas šnekėjo apie tai, jog jeigu tu nesikeisi kartu su sistema, ji tiesiog tave išstums ir paliks nuošalyje, nes visa prekyba keliasi į internetą. Andrius pasakojo, jog būdamas Amerikoje jau neberado savo mėgiamos muzikos įrašų parduotuvės.

Tas pats ir Lietuvoje – visai neseniai „Bomba“ paskelbė apie bankrotą ir paliko tik internetinę parduotuvę. Aš pasidomėjau , jog „Golden Parazyth“ diskų praeitą metų ketvirtį Vilniuje buvo parduota iš viso 3 ir tai buvo antra vieta TOP‘o lentelėje. Lenkiau netgi Stano su Mantu.

Tiesiog šis modelis jau nebeveikia, tad nori nenori, turi keltis į internetą, tiek muzikantai, tiek ir įrašų pirkėjai.

Bet juk dabar dauguma iš interneto siunčiasi viską nelegaliai ir taip vagia...

Giedrius: Lietuviai - taip, tiesa, tačiau užsienyje, viskas – filmai, muzika, nuotraukos ir pan. yra apmokestinti ir vartotojai net negalvoja siųstis viską nelegaliai. Tik pas mus viskas kiek kitaip, nors galbūt labai stipriai „nepabėgome“ nuo to. Įdėjome „Dark side“ į „bandcamp.com“ ir jau sulaukėme tam tikrų pirkimų, tad gal dar nėra viskas prarasta.

Realiai mes kuriame muziką ir ją parduodame pusvelčiui. Tarkim „iTunes“ galima nusipirkti kūrinį už 99 JAV dolerio centus, tad sumokėti 2 litus su trupučiu už darbą prie kurio praleista gal 3 savaitės, o gal ir 3 metai, nemanau, jog yra daug. Sakyčiau, jog tai yra normali kaina už mylimą dainą.

Pakalbėkime apie artimiausius pasirodymus. Kada ir kur jie bus?

Giedrius: Kovo 9-ąją surengsime gyvą pasirodymą Kaune, „Kanklėse“. Vėliau keliausime į Londoną ir Lietuvoje pasirodysime tik besibaigiant pavasariui.

Koks koncertas laukia Kaune? Bus kažkas naujo ir negirdėto?

Giedrius: Mes patys truputį pavargom nuo grojamos muzikos, todėl atrinksime truputį naujesnius kūrinius, o be to, bus naujų instrumentų – įsigijome sintezatorių, kupiną įvairiausių garsų. Tie kurie buvo mūsų paskutiniuose dvejuose pasirodymuose ar tiesiog seka mus internete, jau bus girdėtų kūrinių, bet iš esmės, programa ganėtinai smarkiai pakeista.

Iš naujo albumo irgi bus gal tik keletas kūrinių, kurie skambės kiek kitaip. Žodžiu, leisime klausytojams truputį atsikvėpti iki naujo albumo ir jo pristatymo.

Minėjai, jog pačiam visada malonu grįžti į laikinąją sostinę. Mėgsti kauniečių publiką?

Giedrius: Publika Kaune - puiki ir išskirtinė. Jie mėgsta mane, aš mėgstu juos. Būtent Kaune pradėjo mane girdėti, atsirado pirmieji gerbėjai, todėl visuomet malonu sugrįžti ten, kur esi laukiamas.

Esu ne kartą sakęs, jog prieš koncertus Kaune, jaučiuosi kur kas labiau įsitempęs, nes norisi surengti kuo geresnį pasirodymą. Pažįstu kiekvieną Kauno centro gatvę, todėl sugrįžęs ten, jaučiuosi labai gerai.

Pasistengsime nenuvilti kauniečių ir šį kartą, tad labai kviečiu visus kovo 9-ąją atvykti į „Kankles“ ir išgirsti koncertą, kuris bus tarsi lūžis tarp seno ir naujo „Golden Parazyth“ etapų. Lauksiu jūsų visų.

---

Gyvas „Golden Parazyth“ pasirodymas įvyks kovo 9 d., 20 val. meno ir muzikos erdvėje – „Kanklės“ (Laisvės al. 36).

Kartu ant scenos pasirodys Gvidas (Partyzanai), Roads‘killa (K.U.B.), Pakas (K.U.B.), Šarūnas Vabolis ir „Lunatiq“ (Vilnius).

Išankstiniai bilietai iš portalo kartu.lt – 10 Lt. Renginio vietoje iki 23 val. – 15 Lt. , vėliau – 20 Lt.