Naujienos > Muzikos naujienos
FESTIVALIO RECENZIJA | Šių metų Karklė - be guminių batų i...
Paskelbta: 2015-08-19 11:03
Marijonas Mikutavičius. [Manto Daleckio nuotr.]
Surizikavau – visus vandeniui ir purvui atsparius drabužius palikau namie ir aklai pasitikėjau prognozėmis. Kelionės planas buvo ganėtinai paprastas – kuo anksčiau palikti Kauną, kuo skubiau nuvykti į Karklę, mat nesinorėjo kartoti 2014-ųjų scenarijaus. Gerai pamenu, jog dar važiuojant Klaipėdos link radijo pranešėjai akcentavo spūstis nuo Klaipėdos pusės, kalbėjo apie nelaimėlius, stovinčius ten nuo 11 valandos. Tada pasirinkome nevažiuoti pro Klaipėdą, nusukome link Kretingos ir taip aplenkėme gausybę automobilių. Būtent taip turėjo būti ir šiais metais. Keletas smulkių sustojimų pakeliui, problemos su automobiliu ir laikas tirpo. 16 valandą jau buvome arti, tad intensyviai dairėmės aplink ieškodami stovinčių automobilių – taip turėjome atrasti įvažiavimą į Karklės kaimą. Mūsų visų nuostabai, neradome nei vieno automobilio, ganėtinai keista, ypač prisimenant praėjusius metus, kai nebuvo matyt eilės galo, o atkarpą nuo Karklės pradžios iki festivalio (4-5 km) įveikėme per 5 valandas. Teko girdėti apie naujai įvestą automobilių patikrą, tad buvo įdomu kaip viskas vyks ir kokios eilės laukia. Festivalio organizatoriai pažadėjo, jog tikrins viską. Netikrino nieko, o pirmąjį “patikros” tašką pasiekėme per minutę. Pasidomėjau ar ilgos eilės laukia antrame taške, sulaukėme atsakymo, jog eilių nėra ir automobilių stovėjimo aikšteles pasieksime be sustojimo. Pasirodo, didžioji festivalio lankytojų dalis stovyklavietėje įsikūrė dar ketvirtadienį. Jokių patikrų, jokių eilių – kaip ir žadėta. Tiesa, truputį paklaidžiojome ieškodami “fanų parkingo” – 20x20 cm dydžio kartotinė dėžutė su užrašu “fanų parkingas” nebuvo pati geriausia nuoroda.
Norėčiau truputi pakalbėti apie “fanų” privalumus – jų beveik neliko. Brangesnis bilietas ir jo teikiami privalumai gelbėjo mus praeitais metais, tad net nedvejodami pirkome juos ir šiemet. Deja, atskiros stovyklavietės nebeliko, neliko atskirų įėjimų, tualetų, viskas buvo ypač patogu. Šiais metais Karklė už 20 eurų papildomą mokestį pasiūlė jau įskaičiuotą atskirą, bet greta paprasto esantį, automobilių stovėjimą (10 eurų paprastam bilietui) ir dvi fanų zonas prie dviejų pagrindinių scenų. Jos ganėtinai toli nuo scenos, o ir sėdmaišių ten nebeliko, tik paprasta 2 metrų pakyla. Jums spręsti, ar tai verta tokių didelių pinigų.
Grįžkime į “fanų” parkingą, kur vietą automobiliui radome nesunkiai, o įeidami į patį festivalį neužtrukome ilgiau 5 minučių. Pasipiktinimų bangą sukėlusių šiukšlių maišų niekas nedalino, tad ir 2 eurų niekas nebuvo verčiamas mokėti. Kaip jau minėjau, atvykome 16 valandą, vietos palapinei teko paieškoti, tačiau radome tikrai neblogą vietą ir ten įsikūrėme. Apsistojome A “kempinge”. Atstumas nuo mūsų palapinių iki automobilių – 5-7 minutės. Atstumas nuo palapinių iki aktyviosios festivalio zonos – 10-15 minučių. Atstumai nebuvo ypatingai dideli, vienintelis mūsų stovyklavietės minusas – tualetai. Ne apie popierių ar švarą noriu užsiminti (šiuo klausimu viskas tvarkoje), o apie jų išdėstymą – bent po porą tualetų stovyklavietės pakraščiuose būtų sveikintina. Įsikūrėm, pastatėm palapines, prisipūtėm čiužinius, susinešėm daiktus ir pajudėjom link pagrindinės scenos…
Marlon Roudette – grupės Mattafix vokalistas, šiuo metu atliekantis solo programą. Tikrai nuoširdus ir pozityvus pasirodymas – trumpos kalbos apie žmonių lygybę, komplimentai Lietuvos publikai ir šypsena Marlon veide. Didžiojoje Britanijoje gimęs, tačiau Karibuose augęs Marlon atliko ne tik žinomiausius savo kūrinius „When The Beat Drops Out“ ar „New Age“, tačiau priminė ir Mattafix laikus. Esu tikras, jog ta dalis, kuri nežinojo kokioje grupėje dainavo šis atlikėjas ir iškart paliko sceną po „When The Beat Drops Out“ paskutinių akordų, greitai pasigailėjo – M. Roudette atliko didžiausią grupės hitą – „Big City Life“. Verta paminėti, jog oficialiame Karklės reklaminiame vaizdo klipe skambėjo Marlono „When The Beats Drop Out“, taip pat Example ir Rudimental dainos. Visi šie atlikėjai grojo penktadienį, vieni kitus keisdami pagrindinėje scenoje.
Dune scenoje pasirodymą surengė Alina Orlova. Iki šios vasaros neturėjau galimybių paklausyti jos dainų gyvai, ir štai šią vasarą tai nutiko net tris kartus! Šį kartą pasinaudojau unikalia proga – sėdint kopose, žiūrint į Baltijos jūroje besileidžiančią saulę, klausytis atliekamos Alinos programos. Tiesiog gražu - tiek ausims, tiek akims. Trys pasirodymai per mėnesį laiko ir to nebuvo gana. Tiesa, kopoje įsikūrusi scena turėjo vieną minusą - iš greta esančios Latino Club palapinės, pasirodymų metu, buvo galima aiškiai girdėti Pitbull ir kitų pop atlikėjų atliekamas dainas. Galbūt šį muzikos konfliktą būtų galima išspręsti padidinant atstumą tarp šių dviejų scenų.
Example – dar šį pavasarį britų elektronikos dievukas atšaukė savo pasirodymą Vilniuje, o galiausiai buvo neoficialiai paskelbta (prabėgus keletui savaičių - ir oficialiai), jog būtent jis kurs vieną iš pagrindinių Karklės pasirodymų. Pasirodymą pradėjo DJ Wire, kuris vos per kelias minutes sukūrė nuostabų apšildymą – užgrojo Chase & Status, The Prodigy ir kitų itin gerai žinomų grupių dainos. Į sceną žengė Elliot John Gleave (prisistatantis Example) ir pasirodymas prasidėjo. Sužavėjo abu vakaro svečiai, milžiniškame ekrane rodomos projekcijos ir DJ Wire pasirinkimas į koncertą įpinti keletą netikėtų dainų, tokių kaip Rage Against The Machine – Killing In The Name. Gera klausytis kokybiškos elektronikos, kurią kūrė plačiai mastantys žmonės. Šaunu!
Grįžau prie Dune scenos, kur pasirodymą jau buvo pradėjęs vokalistas/gitaristas Benas Aleksandravičius (BA.) ir grupės būgnininkas Jonas Butvydas. Daugybė gerbėjų, kurie žino kiekvieną dainos eilutę, lydi grupę kiekviename koncerte. Visada žiūrėjau į Beną kaip į alternative rock viltį Lietuvoje, įdomios, įtraukiančios dainos, puikūs gyvi pasirodymai. Gera žinoti, jog turime tokių atlikėjų. Dar geriau žinoti, jog tokie atlikėjai turi gerbėjų ir yra nemenka publika, kuriems kitokia muzika yra įdomi. Tai buvo pirmasis kartas, kai fotografavau šiuos du vaikinus ir jis įsiminė nedideliu kuriozu – Benas mesdamas nuorūką netyčia pataikė į mane. Pabrėžiu žodį netyčia, mat Benas kelis kartus atsiprašė, niekas nenukentėjo ir nesupyko! Atvirkščiai – tai sukėlė šypseną!
Paklausius dar keletą dainų teko skubėti link pagrindinės scenos, kur penktadienio uždarymui ruošėsi drum’n’bass muzika radijo stotis užkariavę Rudimental. Daugybė žmonių scenoje, įvairiausi instrumentai užtikrino gyvą muziką, o itin gerai savo dalis sudainavę vokalistai nusipelnė gausių aplodismentų. Malonu buvo žiūrėti į šiuos žmones scenoje, daugybė energijos, geros nuotaikos, šokių ir šypsenų. Vos du albumus turinti grupė surengė itin stiprų penktadienio pasirodymą ir, kartu su Example, nusipelnė geriausio pasirodymo vardo.
Iškart po Rudimental, greta pagrindinės scenos esančioje palapinėje koncertą pradėjo Lilas ir Innomine. Negalėjau atsispirti pagundai stabtelti ir išgirsti „Karina“, kurią Lilas atliko kartu su Evgenya Redko.
„Tiga Tiga!“ - šaukė daugelis festivalio lankytojų, tačiau electronic scenoje grojęs 41-erių DJ‘ėjus stipriai „permiksavo“ savo hitus ir.. nuvylė. Vakarui užbaigti tiko, tačiau tik tiek, o ir publika aplink nebuvo pati blaiviausia ir maloniausia.
Šeštadienį popiet pasimėgavau saule ir jūra. Paplūdimys buvo pilnut pilnutėlis, nors vandens temperatūra ir nebuvo labai svetinga. Kas nedrįso maudytis, gaivinosi kokteiliais, sidru, alumi ar net nevengė stipriųjų gėrimų. Vėliau nutariau išmėginti vietinį maistą. Daugelis prekybviečių jau buvo matytos keletame vasaros festivalių, tad tiek kainos, tiek maisto asortimentas jau buvo aiškus. Kebabas (priklausomai nuo dydžio) 3, 4 ar 5 eurai, pica nuo 5 iki 7,5 euro, makaronai – 5, mėsainiai nuo 4 iki 6, alus 2,5, sidras 3, vanduo ar gaivieji gėrimai – 1,5. Pasirinkimas - nemažas: nuo lietuviškų patiekalų iki Azijos virtuvės. Gausybė įvairiausių pramogų, kurių nemaža dalis buvo mokama, visą dieną veikiantis turgelis, dažasvydis, paplūdimyje vykęs putų šou, naktinis kino teatras po atviru dangumi ir kita – visą tai siūlė Karklė ir už tai didelis pliusas. Viena įdomesnių pramogų – sklendimas lynu virš žiūrovų stovinčių prieš pagrindinę sceną. Ar įsivaizduojate kaip smagu pakilti virš visų susirinkusiųjų, prieš save matant mėgstamą atlikėją scenoje ir didžiuliu greičių praskristi nuo vieno aikštės krašto iki kito? Ši pramoga buvo itin populiari.
Pirmoji šeštadienio grupė – Wild Reason, kauniečiai rokeriai, kurių publika, nors ir nebuvo itin gausi, buvo labai įvairi ir aktyvi. Klausantis jų, vis išgirsdavau Alter Bridge skambesio elementų. Talentingi vyrukai, kurie moka elgtis scenoje, buvo tikrai verti pasirodyti Karklėje. Gaila, tačiau tai buvo viena iš nedaugelio sunkesnių festivalio grupių. Gaila, nes 2014-aisiais Karklėje egzistavo Rock/Metal palapinė, kurioje pasirodė daug talentingų grupių. Galiausiai ir festivalio headlineriais tada buvo suomių rokeriai HIM. Ši scena turėtų grįžti atgal.
Leon Somov & Jazzu dar kartą sukūrė pozityvą. Kaip ir įprasta šių metų Karklei, koncertai nevėlavo, tad lygiai 18 valandą Justė ir Leon‘as su grupe lipo į sceną. Atlikėjai artimai bendravo su gausia publika, kuriai scenoje pristatė keletą naujausių dainų, nors nepamiršo ir senųjų savo hitų. Bendras vaizdas – itin geras ir kokybiškas. Kaip ir visada.
Jurga Šeduikytė – ganėtinai retas svečias tokiuose renginiuose. Nesu tikras ar Jurga iš tiesų džiaugėsi publika, kuri vis prašė „Nebijok“ ir laikė aukštai iškeltas alaus skardines. Nežiūrint į tai, Jurgos pasirodymas buvo labai žavingas. Jos muzika, kaip ir Alinos, nėra skirta visiems, ji nėra skirta statistiniam Karklės lankytojui, tačiau savo publiką ji rado. Publika liko klausytis jos dainų, net kai pagrindinėje scenoje jau šėlo Marijonas.
O Marijonas pateikė galingiausią šeštadienio pasirodymą ir visu 100 procentu įrodė, jog buvo vertas su trenksmu uždaryti pagrindinę sceną. Ne Gus Gus, o būtent jis turėjo visą Karklės publiką savo delne. Charizmatiškasis M. Mikutavičius nesustojo groti savo „Air-guitar“, o viduryje savo pasirodymo netgi atliko AC/DC – Thunderstruck. Vienas hitas po kito, krūva tikslių juokų ir pokštų, o guminės vištos solo praliksmino kiekvieną kuris matė šį nuostabų reginį. Didelis ačiū Marijonui! Tikiuosi gruodžio mėnesį vėl jį pamatyti, nes jis įtraukia ir nepaleidžia!
Gus Gus yra bene didžiausias festivalio nusivylimas, kuriam nereikėjo suteikti pagrindinės šeštadienio grupės vardo. Publika su kiekviena daina vis vangiau judėjo, o muzika skambėjo vis monotoniškiau. Galbūt Marijonas išsunkė visas jėgas?
Po nuobodoko Gus Gus pasirodymo, nekantravau pamatyti Rebelheart. Dar viena Kauno roko grupė, kuri prieš trejetą mėnesių apšildė britų roko legendas Def Leppard. Tą kartą pamačiau, ką ši grupė gali didėlėje scenoje, tad su dideliu džiaugsmu stovėjau priekyje ir leidau sau pasimėgauti kiekviena jų daina. Garsiai traukiami Rebelheart hitai „Ilgas kelias“ ir „Juodas lietus“ išsklaidė visus miegus. Tuo pat metu Electronic scenoje grojo radijo didžėjų duo „Radistai“, tačiau prieš Rebelheart stovėjo galinga gerbėjų armija kuri dar kartą įrodė, jog tokia muzika reikalinga Karklėje. Pasibaigus rokerių pasirodymui keletui dainų apsilankiau ir Radistų erdvėje. Kas dar turėjo jėgų galėjo jas atiduoti Rolandui ir Jonui ir taip užbaigti šeštadienio vakaro. Taip, ne festivalį, o tik šeštadienio vakarą.
Sekmadienio rytą ne visi krovėsi daiktus ir ne visi važiavo namo. 12 valandą atvykus prie kopos scenos sužinojome, jog grupė Lemon Joy nepasirodys dėl nario ligos, o ten turėjęs vykti Neteisėtai Padaryti koncertas perkeltas į pagrindinę sceną. Šiems vyrukams pasisekė, nes Lemon Joy gerbėjai pagridninėje scenoje išvydo ne savo dievukus, o 13 valandą užgrojusius mimus. Rytui šis pasirodymas itin tiko, meistriški aktoriai ir greitas rock‘n‘roll‘as išjudino visus kuriems rytas buvo kiek sunkesnis nei įprastai.
Paskutinė festivalio grupė – Antis. Buvo ganėtinai keista stebėti šią grupę ryškioje dienos šviesoje, kai karštai kaitino saulė. Daugelis ieškojo vėsesnės užuovėjos, o tik ištikimiausi kėlė dulkes trypdami pagal „Pokštas“ ar „Kažkas atsitiko“. Pirmas dalykas, kurį pastebėjau – žmonių nugulta fanų zona. Po skėčiais slėpėsi kas tik norėjo, tad vienintelę dieną, kai šis 20 eurų kainuojantis privalumas davė naudos, tikrieji fanų bilietų savininkai nerado ten vietos. Visomis kitomis dienomis pasirodymai prasidėdavo 18 valandą, tad ir oras nebuvo toks varginantis ir tikslo būti fanų zonoje nebuvo, o štai sekmadienio popietę, kai saulė kaitino galvas, situacija buvo ganėtinai keistoka.
Festivalis be guminių batų ir lietpalčio įvyko ir jis buvo sėkmingas. Daugybė pramogų ir 3 dienos muzikos. Fantastiška, jog ir sekmadienį buvo ką išgirsti ar pamatyti. Festivalio teritoriją palikome tik apie 17 valandą, tad tikrai niekur neskubėjome ir tęsėm pramogas kol jų buvo.
Žinoma, vietoj žadėtų 10000 bilietų, prekyboje išvydome penktadaliu daugiau, o ir festivalyje neišvengta klaidų, keistų sprendimų, kurie vėliau nepasiteisino, tačiau pripažinsiu - Karklė šiais metais ištaisė klaidas ir pateikė pinigų vertą festivalį.
Festivalyje lankėsi, vertino ir fotografavo Mantas Daleckis
Norėčiau truputi pakalbėti apie “fanų” privalumus – jų beveik neliko. Brangesnis bilietas ir jo teikiami privalumai gelbėjo mus praeitais metais, tad net nedvejodami pirkome juos ir šiemet. Deja, atskiros stovyklavietės nebeliko, neliko atskirų įėjimų, tualetų, viskas buvo ypač patogu. Šiais metais Karklė už 20 eurų papildomą mokestį pasiūlė jau įskaičiuotą atskirą, bet greta paprasto esantį, automobilių stovėjimą (10 eurų paprastam bilietui) ir dvi fanų zonas prie dviejų pagrindinių scenų. Jos ganėtinai toli nuo scenos, o ir sėdmaišių ten nebeliko, tik paprasta 2 metrų pakyla. Jums spręsti, ar tai verta tokių didelių pinigų.
Grįžkime į “fanų” parkingą, kur vietą automobiliui radome nesunkiai, o įeidami į patį festivalį neužtrukome ilgiau 5 minučių. Pasipiktinimų bangą sukėlusių šiukšlių maišų niekas nedalino, tad ir 2 eurų niekas nebuvo verčiamas mokėti. Kaip jau minėjau, atvykome 16 valandą, vietos palapinei teko paieškoti, tačiau radome tikrai neblogą vietą ir ten įsikūrėme. Apsistojome A “kempinge”. Atstumas nuo mūsų palapinių iki automobilių – 5-7 minutės. Atstumas nuo palapinių iki aktyviosios festivalio zonos – 10-15 minučių. Atstumai nebuvo ypatingai dideli, vienintelis mūsų stovyklavietės minusas – tualetai. Ne apie popierių ar švarą noriu užsiminti (šiuo klausimu viskas tvarkoje), o apie jų išdėstymą – bent po porą tualetų stovyklavietės pakraščiuose būtų sveikintina. Įsikūrėm, pastatėm palapines, prisipūtėm čiužinius, susinešėm daiktus ir pajudėjom link pagrindinės scenos…
Marlon Roudette – grupės Mattafix vokalistas, šiuo metu atliekantis solo programą. Tikrai nuoširdus ir pozityvus pasirodymas – trumpos kalbos apie žmonių lygybę, komplimentai Lietuvos publikai ir šypsena Marlon veide. Didžiojoje Britanijoje gimęs, tačiau Karibuose augęs Marlon atliko ne tik žinomiausius savo kūrinius „When The Beat Drops Out“ ar „New Age“, tačiau priminė ir Mattafix laikus. Esu tikras, jog ta dalis, kuri nežinojo kokioje grupėje dainavo šis atlikėjas ir iškart paliko sceną po „When The Beat Drops Out“ paskutinių akordų, greitai pasigailėjo – M. Roudette atliko didžiausią grupės hitą – „Big City Life“. Verta paminėti, jog oficialiame Karklės reklaminiame vaizdo klipe skambėjo Marlono „When The Beats Drop Out“, taip pat Example ir Rudimental dainos. Visi šie atlikėjai grojo penktadienį, vieni kitus keisdami pagrindinėje scenoje.
Dune scenoje pasirodymą surengė Alina Orlova. Iki šios vasaros neturėjau galimybių paklausyti jos dainų gyvai, ir štai šią vasarą tai nutiko net tris kartus! Šį kartą pasinaudojau unikalia proga – sėdint kopose, žiūrint į Baltijos jūroje besileidžiančią saulę, klausytis atliekamos Alinos programos. Tiesiog gražu - tiek ausims, tiek akims. Trys pasirodymai per mėnesį laiko ir to nebuvo gana. Tiesa, kopoje įsikūrusi scena turėjo vieną minusą - iš greta esančios Latino Club palapinės, pasirodymų metu, buvo galima aiškiai girdėti Pitbull ir kitų pop atlikėjų atliekamas dainas. Galbūt šį muzikos konfliktą būtų galima išspręsti padidinant atstumą tarp šių dviejų scenų.
Example – dar šį pavasarį britų elektronikos dievukas atšaukė savo pasirodymą Vilniuje, o galiausiai buvo neoficialiai paskelbta (prabėgus keletui savaičių - ir oficialiai), jog būtent jis kurs vieną iš pagrindinių Karklės pasirodymų. Pasirodymą pradėjo DJ Wire, kuris vos per kelias minutes sukūrė nuostabų apšildymą – užgrojo Chase & Status, The Prodigy ir kitų itin gerai žinomų grupių dainos. Į sceną žengė Elliot John Gleave (prisistatantis Example) ir pasirodymas prasidėjo. Sužavėjo abu vakaro svečiai, milžiniškame ekrane rodomos projekcijos ir DJ Wire pasirinkimas į koncertą įpinti keletą netikėtų dainų, tokių kaip Rage Against The Machine – Killing In The Name. Gera klausytis kokybiškos elektronikos, kurią kūrė plačiai mastantys žmonės. Šaunu!
Grįžau prie Dune scenos, kur pasirodymą jau buvo pradėjęs vokalistas/gitaristas Benas Aleksandravičius (BA.) ir grupės būgnininkas Jonas Butvydas. Daugybė gerbėjų, kurie žino kiekvieną dainos eilutę, lydi grupę kiekviename koncerte. Visada žiūrėjau į Beną kaip į alternative rock viltį Lietuvoje, įdomios, įtraukiančios dainos, puikūs gyvi pasirodymai. Gera žinoti, jog turime tokių atlikėjų. Dar geriau žinoti, jog tokie atlikėjai turi gerbėjų ir yra nemenka publika, kuriems kitokia muzika yra įdomi. Tai buvo pirmasis kartas, kai fotografavau šiuos du vaikinus ir jis įsiminė nedideliu kuriozu – Benas mesdamas nuorūką netyčia pataikė į mane. Pabrėžiu žodį netyčia, mat Benas kelis kartus atsiprašė, niekas nenukentėjo ir nesupyko! Atvirkščiai – tai sukėlė šypseną!
Paklausius dar keletą dainų teko skubėti link pagrindinės scenos, kur penktadienio uždarymui ruošėsi drum’n’bass muzika radijo stotis užkariavę Rudimental. Daugybė žmonių scenoje, įvairiausi instrumentai užtikrino gyvą muziką, o itin gerai savo dalis sudainavę vokalistai nusipelnė gausių aplodismentų. Malonu buvo žiūrėti į šiuos žmones scenoje, daugybė energijos, geros nuotaikos, šokių ir šypsenų. Vos du albumus turinti grupė surengė itin stiprų penktadienio pasirodymą ir, kartu su Example, nusipelnė geriausio pasirodymo vardo.
Iškart po Rudimental, greta pagrindinės scenos esančioje palapinėje koncertą pradėjo Lilas ir Innomine. Negalėjau atsispirti pagundai stabtelti ir išgirsti „Karina“, kurią Lilas atliko kartu su Evgenya Redko.
„Tiga Tiga!“ - šaukė daugelis festivalio lankytojų, tačiau electronic scenoje grojęs 41-erių DJ‘ėjus stipriai „permiksavo“ savo hitus ir.. nuvylė. Vakarui užbaigti tiko, tačiau tik tiek, o ir publika aplink nebuvo pati blaiviausia ir maloniausia.
Šeštadienį popiet pasimėgavau saule ir jūra. Paplūdimys buvo pilnut pilnutėlis, nors vandens temperatūra ir nebuvo labai svetinga. Kas nedrįso maudytis, gaivinosi kokteiliais, sidru, alumi ar net nevengė stipriųjų gėrimų. Vėliau nutariau išmėginti vietinį maistą. Daugelis prekybviečių jau buvo matytos keletame vasaros festivalių, tad tiek kainos, tiek maisto asortimentas jau buvo aiškus. Kebabas (priklausomai nuo dydžio) 3, 4 ar 5 eurai, pica nuo 5 iki 7,5 euro, makaronai – 5, mėsainiai nuo 4 iki 6, alus 2,5, sidras 3, vanduo ar gaivieji gėrimai – 1,5. Pasirinkimas - nemažas: nuo lietuviškų patiekalų iki Azijos virtuvės. Gausybė įvairiausių pramogų, kurių nemaža dalis buvo mokama, visą dieną veikiantis turgelis, dažasvydis, paplūdimyje vykęs putų šou, naktinis kino teatras po atviru dangumi ir kita – visą tai siūlė Karklė ir už tai didelis pliusas. Viena įdomesnių pramogų – sklendimas lynu virš žiūrovų stovinčių prieš pagrindinę sceną. Ar įsivaizduojate kaip smagu pakilti virš visų susirinkusiųjų, prieš save matant mėgstamą atlikėją scenoje ir didžiuliu greičių praskristi nuo vieno aikštės krašto iki kito? Ši pramoga buvo itin populiari.
Pirmoji šeštadienio grupė – Wild Reason, kauniečiai rokeriai, kurių publika, nors ir nebuvo itin gausi, buvo labai įvairi ir aktyvi. Klausantis jų, vis išgirsdavau Alter Bridge skambesio elementų. Talentingi vyrukai, kurie moka elgtis scenoje, buvo tikrai verti pasirodyti Karklėje. Gaila, tačiau tai buvo viena iš nedaugelio sunkesnių festivalio grupių. Gaila, nes 2014-aisiais Karklėje egzistavo Rock/Metal palapinė, kurioje pasirodė daug talentingų grupių. Galiausiai ir festivalio headlineriais tada buvo suomių rokeriai HIM. Ši scena turėtų grįžti atgal.
Leon Somov & Jazzu dar kartą sukūrė pozityvą. Kaip ir įprasta šių metų Karklei, koncertai nevėlavo, tad lygiai 18 valandą Justė ir Leon‘as su grupe lipo į sceną. Atlikėjai artimai bendravo su gausia publika, kuriai scenoje pristatė keletą naujausių dainų, nors nepamiršo ir senųjų savo hitų. Bendras vaizdas – itin geras ir kokybiškas. Kaip ir visada.
Jurga Šeduikytė – ganėtinai retas svečias tokiuose renginiuose. Nesu tikras ar Jurga iš tiesų džiaugėsi publika, kuri vis prašė „Nebijok“ ir laikė aukštai iškeltas alaus skardines. Nežiūrint į tai, Jurgos pasirodymas buvo labai žavingas. Jos muzika, kaip ir Alinos, nėra skirta visiems, ji nėra skirta statistiniam Karklės lankytojui, tačiau savo publiką ji rado. Publika liko klausytis jos dainų, net kai pagrindinėje scenoje jau šėlo Marijonas.
O Marijonas pateikė galingiausią šeštadienio pasirodymą ir visu 100 procentu įrodė, jog buvo vertas su trenksmu uždaryti pagrindinę sceną. Ne Gus Gus, o būtent jis turėjo visą Karklės publiką savo delne. Charizmatiškasis M. Mikutavičius nesustojo groti savo „Air-guitar“, o viduryje savo pasirodymo netgi atliko AC/DC – Thunderstruck. Vienas hitas po kito, krūva tikslių juokų ir pokštų, o guminės vištos solo praliksmino kiekvieną kuris matė šį nuostabų reginį. Didelis ačiū Marijonui! Tikiuosi gruodžio mėnesį vėl jį pamatyti, nes jis įtraukia ir nepaleidžia!
Gus Gus yra bene didžiausias festivalio nusivylimas, kuriam nereikėjo suteikti pagrindinės šeštadienio grupės vardo. Publika su kiekviena daina vis vangiau judėjo, o muzika skambėjo vis monotoniškiau. Galbūt Marijonas išsunkė visas jėgas?
Po nuobodoko Gus Gus pasirodymo, nekantravau pamatyti Rebelheart. Dar viena Kauno roko grupė, kuri prieš trejetą mėnesių apšildė britų roko legendas Def Leppard. Tą kartą pamačiau, ką ši grupė gali didėlėje scenoje, tad su dideliu džiaugsmu stovėjau priekyje ir leidau sau pasimėgauti kiekviena jų daina. Garsiai traukiami Rebelheart hitai „Ilgas kelias“ ir „Juodas lietus“ išsklaidė visus miegus. Tuo pat metu Electronic scenoje grojo radijo didžėjų duo „Radistai“, tačiau prieš Rebelheart stovėjo galinga gerbėjų armija kuri dar kartą įrodė, jog tokia muzika reikalinga Karklėje. Pasibaigus rokerių pasirodymui keletui dainų apsilankiau ir Radistų erdvėje. Kas dar turėjo jėgų galėjo jas atiduoti Rolandui ir Jonui ir taip užbaigti šeštadienio vakaro. Taip, ne festivalį, o tik šeštadienio vakarą.
Sekmadienio rytą ne visi krovėsi daiktus ir ne visi važiavo namo. 12 valandą atvykus prie kopos scenos sužinojome, jog grupė Lemon Joy nepasirodys dėl nario ligos, o ten turėjęs vykti Neteisėtai Padaryti koncertas perkeltas į pagrindinę sceną. Šiems vyrukams pasisekė, nes Lemon Joy gerbėjai pagridninėje scenoje išvydo ne savo dievukus, o 13 valandą užgrojusius mimus. Rytui šis pasirodymas itin tiko, meistriški aktoriai ir greitas rock‘n‘roll‘as išjudino visus kuriems rytas buvo kiek sunkesnis nei įprastai.
Paskutinė festivalio grupė – Antis. Buvo ganėtinai keista stebėti šią grupę ryškioje dienos šviesoje, kai karštai kaitino saulė. Daugelis ieškojo vėsesnės užuovėjos, o tik ištikimiausi kėlė dulkes trypdami pagal „Pokštas“ ar „Kažkas atsitiko“. Pirmas dalykas, kurį pastebėjau – žmonių nugulta fanų zona. Po skėčiais slėpėsi kas tik norėjo, tad vienintelę dieną, kai šis 20 eurų kainuojantis privalumas davė naudos, tikrieji fanų bilietų savininkai nerado ten vietos. Visomis kitomis dienomis pasirodymai prasidėdavo 18 valandą, tad ir oras nebuvo toks varginantis ir tikslo būti fanų zonoje nebuvo, o štai sekmadienio popietę, kai saulė kaitino galvas, situacija buvo ganėtinai keistoka.
Festivalis be guminių batų ir lietpalčio įvyko ir jis buvo sėkmingas. Daugybė pramogų ir 3 dienos muzikos. Fantastiška, jog ir sekmadienį buvo ką išgirsti ar pamatyti. Festivalio teritoriją palikome tik apie 17 valandą, tad tikrai niekur neskubėjome ir tęsėm pramogas kol jų buvo.
Žinoma, vietoj žadėtų 10000 bilietų, prekyboje išvydome penktadaliu daugiau, o ir festivalyje neišvengta klaidų, keistų sprendimų, kurie vėliau nepasiteisino, tačiau pripažinsiu - Karklė šiais metais ištaisė klaidas ir pateikė pinigų vertą festivalį.
Festivalyje lankėsi, vertino ir fotografavo Mantas Daleckis