Koncertų organizatoriai „ALT events“ su „Jupiter“ supažindino po truputį, gan mistiškai atskleisdami tik informacijos trupinius, tačiau sekant jais vis labiau aiškėjo gruodžio 10-11-omis dienomis vyksiančio muzikos festivalio mozaika. Man pasirodė, jog tai buvo visai gera taktika sužadinusi astronominį žingeidumą. Juk mus visus mažiau ar daugiau traukia kosmoso platybės. Taigi, sužinojus apie naują festivalį žieminėje Vilniaus padangėje, beliko tik jį aplankyt, pasižiūrėti iš arčiau ir išsiaiškinti, anot organizatorių, skirtumus tarp Jupiterio ir žemės. Laukiam visai įdomių grupių pasirodymo. Pirmąją dieną turėjo koncertuoti – „Satan‘s Satyrs“, „Horisont“, „The Shrine“, „Kadavar“, antrą – „Sraigės efektas“, „Pyro Trees“, „Hypnos“ ir itin laukti „Shining“. Deja, tačiau likus dar šiek tiek dienų iki festivalio pradžios paaiškėjo, jog grupės „Shining“ nebus. Na, teko pajusti šiokį tokį nusivilimą, nors ir festivalio organizatoriai patikino, jog minėtąją grupę Lietuvoje dar išgirsim. Ką padarysi – shit happens – laukiam tuomet vienos dienos muzikos festivalio.

Išaušo gruodžio 10-toji, „Jupiter“ festivalio diena. Prisiimu kaltę - truputį pavargęs ir pavėlavęs atlėkiau į „Propagandos“ klubą, eilės buvo visai mažos, todėl bilietų kontrolė priėmė ir pasitiko maloniai. Pakeliui iki erdvėlaivio skraidinančio iki Jupiterio liko dar du punktai, su galimybe nusipirkti grupių atributikos ar alaus. Apsidairęs po bazinę stovyklą prieš kelionę jau esu pasiruošęs skrydžiui ir 18:45 duotas startas. Variklis įjungtas ir 3..2..1.. kylam į Jupiterį.

Įėjus į salę pirmas vaizdas kiek suglumino – keliautojų salėje nedaug. Kas buvo ne itin jauku, bet skrydis į Jupiterį, tai ne šiaip pasivaikščiojimas po parką, tad tikėjausi, jog „keleivių“ pagausės. Kaip ir dera filmuose apie kosmines keliones, Jungtinių Valstijų pilotai pradeda kelionę – „Satan‘s Satyrs“ jau groja ir gitaras kelia aukštyn. „ALT events“ organizatoriai kaip visad užtikrina tikrai malonų įspūdį paliekančiu šviesų šou, todėl erdvėlaivis skrieja su pagreičiu Jupiterio link. Tiesa, man asmeniškai, ne itin gerą įspūdį palikusi grupė „Satan‘s Satyrs“ tikslo link skraidino lėtokai...

Skrydžio šturvalą perima švedai – „Horisont“. Kaip ir visuose filmuose apie kosmosą nuo Stanley Kubrik‘o „Space odyssey“ iki Ridley Scott‘o „Martian“ pastatymų siužetuose būna tam tikrų veiksmo kulminacijų arba, kitaip sakant, nelaimingų nutikimų. Ambicinguose planuose, pasiekti Jupiterį, niekad nepavyksta tokių nelaimių išvengti. Nepavyko ir šį kart, kas prasidėjo „Shining“ neatvykimu, dvelkė rimtu šalčiu salėje – lyg ir pritrūkta benzino šildytuve. Kosmosas šaltas, tačiau skrydis tęsiasi, švedai perėmę odisėją, renkasi daugiau žmonių ir salėje nebe taip tuščia. Nuskamba tikrai neblogų gabalų, tad vokalisto šūkis – „full speed ahead“ pradeda įgauti prasmę ir taip su geru pagreičiu pasiekiam Tarptautinę Kosminę Stotį (TKS).

Pertrauka, TKS‘e įvyksta tam tikras kelionės lūžis, organizatoriai užkuria šildytuvą, tad galima sakyti erdvėlaivio varikliai vėl veikia, keleiviai pasipildo bokalus ir erdvėlaivio vairą perima kolektyvas iš JAV „The Shrine“, kurie pareiškia: „Welcome to the revolution, this is the first day of your new life – welcome to the shrine!” Grupė skamba tikrai gerai, čia reikėtų pridurti ir garsistų atsidavimą, kurie viso koncerto metu užtikrino malonų garsą kelionės į Jupiterį metu. „The Shrine“ sugrojo tikrai gerų gabalų, kaip „Worship“, 4-tos ryto daina ar „Coming down quick”. Apskritai su šia chebra skristi tikras kaifas.

Tikslas jau netoli. Į vakaro kulminaciją – „Kadavar“ – skriejam su Lee Hazlewood’o kūriniais: „The Nights” ir „Into The Night“. Besiartinant nakčiai pasiekiame Jupiterį, o „Kadavar“ tik patvirtina, kad iki jo skrist buvo verta, nes skambesys tikrai geras. Kelionė tęsiama su tokiais kūriniais: „The old man”, „Lord of the sky, „Flying mountain” ir kitais. „Kadavar“ sugrojo gerą valandą, grupės atsidavimas sukuria tikrai gerą vaibą, smagiai pliekusios gitaros ir velniškai gerai skambantys būgnai priverčia suabejoti fizikos tiesomis. Po setlisto sugrojimo ir publikos kvietimo bisui, grupė atlieka dar du kūrinius. Jeigu kas sakys, jog Jupiteris dujinė planeta, sakysiu, jog nė velnio, ji iš visai solidaus metalo. Festivalis „Jupiter“ žavus ne tik skambesiu, bet ir scenos apšvietimu, kuris pakeri ir palieka gerą įspūdį.

Summa sumarum, nors šioje kelionėje dalyvavo nedaug entuziastų, bet muzikine ir vizualine prasme ji buvo tikrai sėkminga. Festivalio „Jupiter” skrydis atitiko visus filmų apie kosmines keliones kanonus. „Žvarboka“ pradžia ir ilga kelionė iki tikslo, sukėlė mažesnes ir didesnes nelaimes, visgi buvo pasiekta laiminga kelionės pabaiga ir pirmasis didis pažinimas pamatyti Jupiterį iš arčiau. Ačiū organizatoriams, tikėkimės kitąmet vėl skrisim!

Lankėsi ir vertino Vladas Burokas