Pirmąjį rugpjūčio savaitgalį Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje, įvyko jau ketvirtasis Granatos Live festivalis. Granatos Live - neabejotinai vienas didžiausių festivalių Lietuvoje, kiekvienais metais pritraukiantis tiek daugybę ištikimų dalyvių, tiek vis daugiau naujos publikos, susižavėjusios festivalio populiarumu.

Granatos Live – daugiau populiariosios muzikos festivalis, tačiau iki šiol turėdavo, ką pasiūlyti ir alternatyvesnės muzikos gerbėjams – pirmaisiais metais grojusį rimtąjį Jamie N Commons, ar praėjusiais metais sužavėjusius egzotiškuosius „Jungle“. Vis dėlto šiais metais festivalio organizatoriai visiškai nusisuko nuo alternatyvos ir pagrindiniais abiejų vakarų atlikėjais pasirinko didžėjus Lost Frequencies ir Wilkinson bei pop muzikos atlikėjas Ella Eyre ir Jess Glynne.

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodė, jog šiais metais festivalį aplankė kiek mažiau žmonių nei praėjusiais metais, visgi su eilėmis organizatoriams pilnai susitvarkyti nepavyko. Net atvykus ketvirtadienio vakare daug kam teko eilėje praleisti ne vieną valandą, ir visa tai dėl to, jog buvo itin sugriežtinta kontrolė. Ir sugriežtėjimas jautėsi ne tik čia – tiek daug apsaugos darbuotojų neteko matyti jokiame kitame festivalyje.

Jau ne pirmus metus Granatos Live siūlo pasimėgauti muzika ir festivalio išvakarėse. Ketvirtadienio vakarą veikė dvi scenos – „Nescafe“ ir DJ scena. Pastaroji visą vakarą buvo perpildyta, o prie gyvos muzikos scenos, kurioje grojo jauni lietuvių atlikėjai, kartkartėmis, deja, buvo vos keliolika žmonių. Daugiausia dėmesio ir ovacijų tą vakarą sulaukė „Sisters on Wire“. Iš šios grupės tikėjausi itin ramaus pasirodymo, o gavau visišką priešingybę – labai energingą reginį, įtraukusį ir tuos, kurie net neįsivaizdavo, kas tokie yra „Sisters on Wire“. Charizmatiškas grupės lyderis ir visos grupės pozityvumas jau per antrąją dainą - „Parallel World“ - sukėlė visus ant kojų ir nepaleido iki pat pasirodymo pabaigos. Ir tokia publikos reakcija tik patvirtino tai, ką galvojau vos pamačiusi festivalio programą - „Sisters on Wire“ verti pasirodyti vieną iš pagrindinių festivalio dienų, o ne išvakarėse, kuomet retas kuris nueina iki „Nescafe“ scenos.

Penktadienis dalyvius pasitiko alinančiai karštu oru, tad kol vieni tik statėsi palapines, kiti mėgavosi Kauno marių gaiva. Visgi daugiau pramogų Granatos Live nelabai galėjo pasiūlyti. Keli praėję „Granatos Live“ festivaliai tikrai galėjo pasigirti įvairių pramogų gausa, tačiau didžiąją dalį penktadienio buvo nelengva surasti įdomesnės veiklos – daugelis palapinių dar tik buvo statomos, o informacijos palapinėje dirbantys žmonės patys nežinojo, kur ką rasti. Žinoma, maisto bei gėrimų tiekėjų pasirinkimas buvo platus, tačiau pramogų pasiūla buvo akivaizdžiai maža.

Bet juk esminė kiekvieno festivalio ašis – muzika, ir nors šių metų užsienio atlikėjai nebuvo itin daug žadantys, visgi lietuvių grupių ir atlikėjų asortimentas buvo gan platus. Penktadienį pagrindinę „Utenos“ sceną atidarė visai šviežias projektas „Daddy Was a Milkman“. Prie „Daddy Was a Milkman“ gyvo skambesio sunkiai prikibsi – viskas atliekama nepriekaištingai, vokalisto balsas tiesiog hipnotizuoja. Vienintelis į akis krentantis dalykas - nepatyrimas scenoje, pasireiškiantis nejaukiais judesiais ar keistokai nuskambančiais sakiniais, bet ir tai tik išspaudžia publikos šypseną ir netrukdo mėgautis kokybišku pasirodymu.

Po „Daddy Was a Milkman“ į sceną lipo energingieji „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ ir žiūrovams parodė įspūdingą performansą. Ne ką prasčiau pasirodė ir ryškiai rožiniu kostiumu pasipuošęs Saulius Prūsaitis. Nežinojau, ko tikėtis iš S. Prūsaičio, bet tai, ką pamačiau, tikrai nenuvylė. Nors daugelis dainų ir nebuvo girdėtos, tačiau S. Prūsaitis tikrai moka sutelkti dėmesį ir pasiūlė nuotaikingą pasirodymą. Ypač smagu buvo išgirsti gal ir ne tobulai atliktą, bet netikėtą grupės „Depeche Mode“ dainos „Enjoy the Silence“ koverį.

Tikriausiai didžiausias festivalio nusivylimas – šių metų „Eurovizijos“ dainų konkurso dalyvio Frans pasirodymas. Žinoma, daug ir negalima tikėtis iš vos 17-os metų jaunuolio, tačiau Frans pasirodymą buvo net sunku stebėti. Švedas pasirodymą pradėjo net dviem koveriais iš eilės - „Inner Circle“ daina „Sweat (A La La La La Song) bei Jason Mraz - „I’m Yours“. Viso pasirodymo metu skambėjo vos kelios originalios dainos, o koverių buvo apstu. O ir į patį Frans, bereikšmiškai bėgiojantį po sceną, buvo sunku žiūrėti. Lieka tik tikėtis, kad tradicija kviesti „Eurovizijos“ atlikėjus ilgai nesitęs.

Atgaiva ausims ir akims – šiauliečiai „Colours of Bubbles“, padarę tikrai puikų darbą, ir nors itin daug žiūrovų jie šįkart nesurinko, visgi tai buvo vienas kokybiškiausių pasirodymų šių metų „Granatos Live“ festivalyje. Po vyrukų iš Šiaulių pagrindinėje scenoje pasirodė ir viena pagrindinių festivalio žvaigždžių - Ella Eyre. Britė surengė tikrai gerą pasirodymą, tačiau tik vienas kitas festivalio dalyvis buvo girdėjes daugiau, nei tik „Rudimental“ hitą „ Waiting All Night“, tad Ella Eyre toil gražu nesulaukė tiek palaikymo, kiek po jos grojes Marijonas Mikutavičius.

Penktadienio vakaro programą didžiojoje scenoje užbaigė didžėjus Lost Frequencies. Nieko įspūdingo ar įsimintino belgas nepasiūlė, publikai viso pasirodymo metu ištarė vos kelis žodžius ir tai tikriausiai siekė kompensuoti kartais išleidžiamais konfeti.

Išaušęs šeštadienis siūlė kiek daugiau pramogų – scenose buvo galima išvysti Manto Wizard bei Humoro klubo pasirodymus. Vėliau užklupo nestiprus, tačiau niekaip nenustojantis lietus, tad teko trauktis lietpaltį ir pasirengti šaltam vakarui.

Kol didžiojoje scenoje Monika Linkytė dainavo savo garsiąją „Po dangum“, „Nescafe“ scenoje grojo daug žadantys vaikinukai iš Šakių - „Abudu“. Nors vyrukai tikrai turi kur tobulėti, tačiau scenoje jie jaučiasi ir žiūrisi puikiai.
Po Monikos Linkytės į „Utenos“ sceną lipa „Ba.“. Grupė „Granatos Live“ festivalyje dalyvauja jau ketvirtus metus, ir tai buvo pirmasis „Ba.“ kartas pagrindinėje scenoje. Akivaizdu, jog „Ba.“ tikrai nusipelnė didžiosios scenos, savitai bendrauja su publika ir turi nemažą gerbėjų ratą.

Kita stotelė – Beissoul & Einius, kaip visada surengę įspūdingą ir išskirtinį pasirodymą. Vienintelė bėda - tai buvo tikriausiai trumpiausias viso festivalio pasirodymas, trukęs vos daugiau nei pusvalandį. O tai tikrai keista, nes Beissoul & Einiaus diskografijoje tikrai pilna kūrinių, kurie būtų puikiai nuskambėje šeštadienio vakarą.

Po ypač gerai publikos sutikto Lilo ir Innomine pasirodymo į pagrindine sceną lipo Jess Glynne. Britė atliko ne tik savo populiarius singlus, tarp jų ir „Hold My Hand“, bet ir gerai žinomą praėjusiais metais „Granatos Live“ festivalyje pasirodžiusių „Clean Bandit“ kūrinį „Rather Be“. Jess Glynne pasirodymas buvo panašus į jos tautietės Ella Eyre – kokybiškas, bet ne itin įsimintinas.

Po energingo „G&G Sindikato“ pasirodymo atėjo metas vakarą užbaigti didžėjui Wilkinson. Brito pasirodymas pasižymėjo tuo, ko taip norėjosi iš Lost Frequencies. Wilkinson su savimi į Lietuvą atsivežė MC Ad-Apt, kuris kiekvieną minute bendravo su publika, todėl Wilkinson pasirodymui nereikėjo jokių specialių efektų tam, kad paliktų daug didesnį įspūdį.

Visgi netgi tiems, kurie jau šeštadienio vakarą norėjo traukti namo, festivalis dar kurį laiką nesibaigė. Kadangi kone visą dieną lijo lietus, festivalio stovėjimo aikštelė tapo tikrais spąstais šimtams automobilių. Daugelis naktį įstrigo kelioms valandoms, o vienintelis organizatorių pasiūlytas sprendimas – traktorius, turėjes ištraukti šimtus naktį išvažiuojančių automobilių. Tad žmonėms teko patiems spresti iškilusias problemas ir dėl to geru žodžiu organizatorių jie neminėjo. Džiugu, jog bent ryte situacija kiek pasitaisė ir daugeliui pasisekė išvažiuoti iš festivalio teritorijos. Kitiems ne taip pasisekė – kai kas grįžo ir su sudaužytais ar net apvogtais automobiliais.

Panašu, jog po praėjusiais metais išsprestų problemų šįkart „Granatos Live“ primigo ant laurų ir klaidų neišvengė. Reikia tikėtis, jog kitą vasarą bus išsprestos ne tik organizacinės problemos, tačiau ir atlikėjų asortimentas bus kur kas įvairesnis.


Renginyje lankėsi, vertino Margarita Sargautytė ir fotografavo Mantas Daleckis