Liepos mėnesio paskutinėmis dienomis į Zaraso ežero salą tradiciškai atkeliavo Algirdo Barniškio-Blėkos ir jo kompanijos organizuojamas muzikos festivalis „Galapagai“. Šiemet šis festivalis pasiryžo iš ties didžiuliams iššūkiams – su 8 scenomis ir per 80-iasdešimt grupių ir atlikėjų. Nuostabioje lokacijoje vykstanti muzikos fiesta pritraukė gal ir nemažą būrį festivaliautojų, bet to neužteko, kai kurios scenos ir atlikėjų pasirodymai išties liūdėjo.

Dvi dienos – daugybė atlikėjų išsidėsčiusių per 8 scenas. Ar tikrai tokio mąsto festivaliui reikia tiek daug scenų, tiek daug atlikėjų, kurių pasižiūrėti susirenka kartais tik dvidešimt galvų? Liūdna, kuomet išties naujos, intriguojančios grupės lieka neįvertintos festivaliautojų, o ir patiems atlikėjams kažin ar smagu groti tuščiam laukui. Būtent tokio likimo sulaukė alternatyviškiausia/hipsteriškiausia „Orixo“ scena. Nors „Galapagų“ teritorija gali pasirodyti kartais ir visai didelė, tačiau šių 8-ių scenų išdėstymas tikrai nesėkmingiausias festivalio sprendimas. Vienos scenos atliekama muzika ar soundcheck‘as dažnai užgoždavo kitą.

Publika. Daug girto jaunimo, kurie į festivalį atvyko tikrai ne naujos muzikos paieškų vedami. Dieną leisdami laiką palapinių stovykloje ar festivalio paplūdimyje, tik vakarop išsiruošdavo scenų link. Iš esmės, jei festivalyje iki vakaro nebūtų gyvos muzikos, dauguma to turbūt ir nepasigestų. Iš kitos pusės, itin jaunatviškas festivalis su daug pozityvo, tačiau gaila, kuomet muzika lieka antram, o gal net ir trečiam plane.

Pramogos ir kita veikla. „Galapagai“ išsiskiria iš kitų festivalių pramogų ir įvairios veiklos gausa. Nuo šunų lenktynių iki „Kalnapilio“ apynių baseino, nuo sportinio pokerio iki vandens pramogų, nuo daug dėmesio sulaukusių laikinų tatuiruočių iki „flirtas.lt organizuojamų pažinčių, nuo riedlentininkų pasirodymų iki vandens katapultos. Ir dar daug daug visko. Ne veltui „Galapagai“ afišuojasi ne tik muzikos, bet ir pramogų festivaliu.

Šiemet „Galapagai“ taip pat nustebino socialine dalimi: surengtos įvairios savanoriškos, skatinamosios, globėjiškos iniciatyvos. Festivalyje apsilankė „Eurodesk“, Maltiečiai, gyvūnų globos organizacija „Lesė“, veikė gyvūnų zona, labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ ir kiti. Išties šauni ir girtina idėja į festivalį įtraukiant socialinių iniciatyvų programą, kuri skatina padėti, pagelbėti, nušviesti įvairius projektus.

Muzika. Šiųmetiniame „Galapagų“ repertuare šmėžavo keletas lietuviškų gigantų ir didžiulė armija mažesnių bei viena kita įdomesnė užsienio grupė. Penktadienį daug dėmesio sulaukė antroje pagal dydį scenoje „Valley“ atlikėjas Vidas Bareikis ir pagrindinėje scenoje didžiuliais šuoliais augantys reperiai Lilas ir Innomine, už borto palikdami mažuosius, kaip kad „Monkey Tank“, „Pilnatys“, „Keymono“. Užsienio perspektyvoje penktadienio pagrindinę sceną papuošė indie, soul, dub muzikos atstovas, britas Shakka, atlikdamas savo hitus, kaip kad „When Will I See You Again“, „Just Want To See You“, „Say Nada“; bei elektroninės muzikos atstovai „Gorgon City“, į „Galapagus“ atvežę „gyvą“ šou, ir ne veltui, britai išties užkūrė tikrą festivališką pirtį, nuskambėjo jų didžiausi hitai – „Ready For Your Love“, „Imagination“, „Go All Night“, „Saving My Life“.

Penktadienis nesibaigė „Gorgon City“ šou, festivalio šokiai tęsėsi iki paryčių – skambėjo indie rock muzika „Liverpool“ baro scenoje, veikė tylioji „Silent Disco“ scena, savo programą skaldė „Despotin Beat“ klubas su lietuvių dj gausa.

Šeštadienis pasitiko lietumi, karščiu, lietumi ir vėl karščiu. Kas nepabijojo nei vieno, nei kito, leidosi vėl į stovyklavietės džiaugsmus arba pramogas. Ir tik turbūt vėl kas trečias prisiminė, jog „Galapaguose“ skamba gyva muzika.

Programoje anksti šmėžavo Andriaus Užkalnio vardas „Valley“ scenoje. Žinomo žmogaus vardas, kurio pasisakymai apie viską ir visad skamba aštriai, sulaukė išties nemažai publikos. Muzikos nebuvo, tačiau Užkalnis vėl skėlė ir maišė Lietuvos aktualijas su purvais. Nebuvo skanu, nebuvo protinga, dėdė Užkalnis stand-up‘ams, regis, dar nepasirengęs.

Grįžtant prie šeštadienio muzikos, prie „Orixo“ scenos pasiklausyti vėl susirinkdavo iki dvidešimties galvų. Liūdna, nes čia savo pasirodymus surengė išties perspektyvios ateities grupės, kaip kad „Kite Art“, „Condor Avenue“, „Sisters On Wire“, „The Roop“. „Valley“ scenoje, medžių paunksmėje, publiką šokdino stilingieji Beissoul ir Einius, vėliau spurtą didino festivalio kone viena iš sunkiausių grupių, nutrūktgalviai „ba.“, keiksmažodžiai liejosi per kraštus, beprotybė aptemdė tiek grupę, tiek jaunatvišką auditoriją. „Circus“ scena šiemet mažiausiai sudomino, kažkur jau matytas „line-up“, su grupės „Tie Geresni“ ir reperio Pushaz pasirodymais. Šiųmetinė „Galapagų“ duoklė hip-hop klausytojams ne ką prastesnė, nei roko ar elektronikos mylėtojams. Grįžtant prie „Valley“ scenos, čia pagrindine žvaigžde tapo švedė, turinti lietuviško bei siro kraujo, reperė Silvana Imam. Dėl incidentų dieną Palangoje ir nukelto jos dalies komandos skrydžio, pasirodymas vėlavo apie valandą. Net ir tai neaptemdė Imam nuotaikos, jai tai buvo šventė, ji pirmą kartą koncertavo Lietuvoje, scenoje ne kartą pasirodė ir jos didžiausia palaikytoja, gerbėja, mama. Nors ir nesupranti švedų kalbos, tačiau supranti, jog Imam išties tikra kovotoja, ji aštriai, bet taikliai išsako kritiką, problemas Švedijoje – rasizmas, homofobija ir t.t. Į sceną atlikėja atsinešė vaivorykštės spalvomis nudažytą vėliavą, jos mama laikė Lietuvos trispalvę, pati Imam pagerbė „Pussy Riot“ nares, keikė Putiną. Visko buvo išties daug ir ta nedidelė dalis, kuri susirinko į pirmąjį lietuviško kraujo turinčios lietuvės pasirodymą, manau, jog liko pakylėti jos kovingumu ir drąsa. Silvana nesustok!

Pagrindinė scena buvo paruošta šauniesiems „Garbanotui Bosistui“, populiariausiam lietuviškam duetui – Leon Somov ir Jazzu, didžiausiai lietuviškai reperių komandai „G&G Sindikatui“. Viskas daug kartų matyta, girdėta, net ir lietui pliaupiant publikos buvo apstu, laimingos emocijos užplūdo visus iki vieno. Visgi labiausiai laukta vokiečių – „Milky Chance“. Pop rock duetas, maišantys savo muzika su folk motyvais. Išties labai pozityvi, festivališkomis emocijomis griežianti grupė. Atlikti grupės hitai, kaip kad „Stolen Dance“, „Flashed Junk Mind“, „Down By The River“.

„Galapagai“ – perspektyvus festivalis lietuviškame kontekste, tačiau yra dar kur augti ir tobulėti. Nors ir kartais sunkiai suvokiami „line-up“, grupių ir atlikėjų išdėstymai, tačiau žavi organizatorių pozityvas ir pastangos. Džiugu, kad „Galapagai“ ėmėsi eiti panašiu, jų konkurentų keliu, į festivalį pagaliau atvežamos, naujos, bet stipriai augančios ir jaunimo ypač mėgstamos užsienio grupės. Festivalio lokacija – Zaraso ežero sala „Galapagams“ suteikia papildomos jėgos. Kitais metais grįžkit dar su didesniu trenksmu!

Renginyje lankėsi, vertino Eligijus Zaburas ir fotografavo Mantas Daleckis