Po perkūnas, kaip greitai lekia rodyklė laikrodžio ciferblate ir lapai ūkininko kalendoriuje! Atrodytų dar visai neseniai „Dainuvos slėnyje“ savuosius šlagerius drožė „Sepultura“, o pasirodo nuo to laiko praėjo net aštuoneri metai. Tačiau festivalis „Devilstone“ tęsia savo kelionę toliau ir neatrodo, kad imtų ašaroti bei mojuoti nosinaite savo lankytojams, sakydamas, jog viskas, mielieji draugai, aš išvykstu ir manęs daugiau nebus. Greičiau atvirkščiai – festas kiek atitrūko nuo savojo pradinės koncepcijos ir išsirutuliojo į kur kas platesnį reiškinį.

Šių metų line-up‘as – stiprus kaip niekad. Tiesiai iš Niujorko atgabenti eksperimentatoriai „A Place to Bury Strangers“, prestižinių sunkiosios muzikos festivalių svečiai „Hipopota... tfu „Behemoth“, ant bangos esantys „Batushka“ ir dar krūva kitų ne ką prastesnių vardų, kurie, anot sklandančios informacijos, privertė išpirkti rekordinį skaičių bilietų. Nors ir neturime matavimo prietaiso galinčio objektyviai išmatuoti festivalyje grojančių ansamblių stiprumo, tačiau akivaizdu, kad organizatorių „ALT events“ mintys, apie vieną stipriausių muzikinių programų per visą festivalio istoriją, nebuvo vien tušti marketinginiai sapaliojimai.

Kultūrinė programa, arba tai kas dėjosi šalia koncertų, nusipelno papildomo klaviatūros mygtukų pamaigymo. Lyg būtų negana iki šiol „Devilstone“ prigijusių pramogų tokių, kaip futbolas, tinklinis, protmūšis, naktiniai kino seansai, paskaitos ir dar visko daug daug daug, šiais metais erdvėje, tarp Rytų ir Vakarų scenų, įsikūrė „Monster Energy“ štabas. Jame jaučiantys kompiuterinę abstinenciją galėjo su draugais pamaigyti „X-Box“ džoistikus, pasižvalgyti į ant rampų besivažinėjančius BMX‘ininkus ar skeiterius ar pasidaryti kokią mandrą pričioskę pas „Red Light Barbers“. Taigi, veiklos netrūko ir ji vis dar nustebina net ir tuos, kurie festivalyje lankosi toli gražu ne pirmą kartą. O jei esate linkęs į alaus tvojimą prie palapinės ar kur pievutėje prie „Norfos“, užsiiminėkite tuo, tik šiuštu nepriekaištaukite dėl veiklos trūkumo festivalyje.

Festivalis nestovi vietoje ir per pastaruosius metus gerokai patobulėjo, o tūlas festivalio lankytojas lieka maksimaliai patenkintas. Viskas atrodė gerai sustyguota ir kilus bent menkesnei problemai operatyviai sprendžiama. Atrodytų, kad pritilo ir tie, kurie iki šiol po kiekvieno „Devilstone“ mėtydavo akmenukus į organizatorių pusę dėl maisto bei alaus prekybininkų. Vis tik nebūčiau prieš jei racione atsirastų vietos kraftiniams apynių produktams iš mažesniųjų bravorų.

Žvelgiant į ateitį ir į festivalio teritoriją, nurimus vakaro koncertams, vertėtų pagalvoti apie depozitinius bokalus, nes „Dainuvos slėnis“ už pievose besimėtančius plastmasinius bokalus ar skardinės tikrai neliks dėkingas. Taip pat norėtųsi, kad „Sraigės Efekto“ pasirodymas pliaže nebūtų pirmasis ir paskutinis. Kodėl gi neplėtoti šios idėjos toliau? Juolab jei pavyktų laikytis dar didesnės konspiracijos ir iki pat paskutinės minutės neatskleisti ant Šventosios kranto grosiančio kolektyvo.

Išvada viena - ekstremalus rokenrolas pušų paunksnėje triumfavo. Laikom sukryžiavę pirštus, kad kažkur palubėje atsidūrusi festivalio kokybinė kartelė staiga nekristų ant grindų, o 2017-ųjų vidurvasaris vėlei atneštų tik geras emocijas.

P.S. Leisiu sau pridurti, kad geriausi Rytų scenoje pasirodė duetas „Mantar“ ir trijulė „A Place to Bury Strangers“, o Vakarų scenoje – „Toxik Holocaust“ ir „Behemoth“ (beje, kur dingo jų koncertiniai prašmatnieji mikrofonų stovai, kuriuos diena prieš dar naudojo Švedijoje?).


Renginyje lankėsi, vertino Vitalijus Gailius ir fotografavo Vytenis Jurevičius

Festivalio pirma diena

Festivalio antra diena

Festivalio trečia diena