Liepos 15-17 d. pas mūsų braliukus-latvius, Salacgryvos mieste, nutolusiame nuo Rygos apie 100 km, prie pajūrio, įvyko jau dešimtasis-jubiliejinis, didžiausias muzikos festivalis Baltijos šalyse – „Positivus“. Itin lauktas, daug žadėtas – ne vien dėl muzikinių vardų ar kitos veiklos, bet ir dėl jubiliejinės dvasios. Ar šią dvasią buvo galima pajausti visad pozityviai nusiteikusiam Latvijos festivalyje? Ar pasiūlyta šiųmetinė muzikinė programa atitiko visokeriopą jubiliejinį scenarijų? Atsakymai žemiau.

Skubame į šią itin jaukią festivalio vietą – Salacgryvą ir jos neišsemiamus pušynus, Baltijos jūros plaunamus smėlynus, kopas, ištisus, tik festivalio metu, paliečiamus laukus. „Positivus“ – jau kaip antri namai, pažįstama, iš esmės nesikeičianti aplinka, nusistovėjęs festivalio objektų išdėstymas. Asmeniškai šiame festivalyje teko apsilankyti trečius metus iš eilės. Prieš kiekvieną festivalį visus metus sekamos naujienos, nekantriai laukiama grupių ir atlikėjų anonsavimo, o po festivalio apima vėl liūdesys, trys dienos prabėga tarsi traukinio kelionė maršrutu Vilnius-Klaipėda.


Pirmoji festivalio diena (liepos 15 d. penktadienis)


„Positivus“ pradžia pasitiko ganėtinai stipriu vėju, tad festivalio lankytojams teko rimtai paplušėti statant palapines. Tačiau tai ne kiek nesugadino festivalio lankytojų nuotaikos, skambėjo dainos, šūksniai, kaimyniški pasisveikinimai. Kaip ir kasmet, taip ir šiemet į „Positivus“ sugužėjo būriai lietuvių ir estų. Juk „Positivus“ švenčia 10-ąjį gimtadienį! Negi praleisi tokią šventę, tokią istorinę progą? Na, visgi atsirado ir tokių – kelios dienos prieš festivalio pradžią, savo pasirodymą dėl ligos atšaukė britų žvaigždė Ellie Goulding. Jos vietoje, penktadienio pagrindine žvaigžde tapo jos tėvynainis Mark Ronson. Neoficialiu šaltiniu, būtent dėl Ellie Goulding atšaukto koncerto, buvo grąžinta apie 8 tūkst. bilietų. Toks nuostolis ypač jautėsi festivalio stovyklavietėje, lyginant su pernai pilnai užpildytu palapinių miesteliu, šiemet atsivėrė didžiuliai tušti plotai. Prie scenų taip pat jautėsi žmonių stygius. Žinant, jog Ellie Goulding gerbėjai yra daugiau mažiau jaunimas, festivalio programoje britų atlikėja figūravo kaip didžiausia šių dienų žvaigždė. Suprantama, jog „Positivus“ organizatoriams surasti naują žvaigždę per keletą dienų yra misija neįmanoma ir tokia karti jubiliejinė dovana yra blogiausias dalykas, kas gali nutikti festivaliui. Tačiau rasti bent elementarius sprendimus, kurie pagyvintų festivalio jubiliejinę dvasią, atpirktų Ellie Goulding praradimą, regis, nepavyko.

Grįžtant prie muzikinės programos dalies ir bandant toliau įsijausti į festivalinę-jubiliejinę nuotaiką, skubame pamatyti,
festivalį „Nordea“ scenoje atidarančių, latvių „Rīgas Modes“. Latvių grupė tiek išvaizda, tiek saldžia muzika primenantys britus „The 1975“. Po jų pasirodė daug įdomesni, negirdėti „Sofi Tukker“. Nors duetas atvyko iš Niujorko, tačiau dauguma dainų atliekamos portugališkai, kas paliko dar didesnį įspūdį. „Sofi Tukker“ savo charizma prie scenos pritraukė tikrai daug žmonių ir net patys stebėjosi, kokio palaikymo sulaukė iš festivalio publikos.

Po keistai įdomių „Sofi Tukker“ į sceną lipo egzotiški hiphopo atlikėjai „Ho99o9“. Šio dueto pasirodymas buvo tikrai šokiruojantis. Dar pradžioje reperis TheOGM staiga nušoko nuo scenos vos nekliudydamas fotografų. Viso pasirodymo metu buvo sunku suprasti bent žodį agresyvioje „Ho99o9“ muzikoje, tačiau vyrukams tikrai pavyko nunešti ne vieną stogą.

Pirmieji didžiojoje „Lattelecom“ scenoje pasirodė amerikiečiai „San Fermin“. Grupę sudaro net 8 nariai, tad buvo į ką pažiūrėti ir ko paklausyti. Grupės lyderis Ellis Ludwig-Leone turi stebinamai žemą ir hipnotizuojantį balsą, kurio iš marškinėliais ir džinsais vilkinčio jauno vyruko net sunku tikėtis. Visgi dėmesys krypo ne į kukliai trypčiojantį grupės lyderį, o į šalia jo dainuojančią žavingą Charlene Kaye. Grupė atliko tiek naujas dainas iš 2015 m. išleisto albumo „Jackrabbit“, tiek geriau žinomas „Methuselah“ bei „Sonsick“.

Po „San Fermin“, jų vietą keitė itin aukštai kylanti grupė, naujieji paauglių dievaičiai – „Years & Years“. Elektroninės šokių muzikos atspindžiai, pozityviai mielai skambantys britai atliko savo didžiausius hitus, kaip kad „King“, „Desire“, „Shine“, „Worship“. Po sceną skrodžiantis grupės vokalistas Olly Alexander, niekur nedingstanti jo šypsena ir puikios emocijos, mat tądien šventė savo 26-ąjį gimtadienį. „Positivus“ programoje visad atsiras jaunos, kylančios šlovės link grupės, nenuostabu, jog šiais metais pavyko prigriebti daug žadančius „Years & Years“.

Kad ir kokie pozityviai šaunūs atrodytų „Years & Years“, norėjosi ko nors mažiau švelnaus ir saldaus. Ganėtinai tolokai nuo pagrindinės scenos esančioje „Palladium“ scenoje savo ritmus kalė latvių indie rokeriai „Laika Suns“. Lankantis latviškame festivalyje reikia paskaunauti ir vietinio produkto. Latvių maištininkai, nors ne itin puikiame garse, tačiau kalė iš tiesų jubiliejiškai. Paklausyti „Laika Suns“ mane iš tiesų atsitempė latvių kompanija, sulaukus jų itin mėgstamo kūrinio „Ir Jau Vēls“, buvo galima patraukti prie netoli esančios antros pagal dydį festivalio scenos „Nordea“.

Į „Nordea“ sceną ruošėsi lipti dar viena neseniai iškepta nauja grupė (supergrupė) – „Minor Victories“, kurią sudaro nariai iš tokių grupių – „Editors“, „Slowdive“, „Mogwai“. Alternatyviojo roko grupė iš Jungtinės Karalystės dar šiais metais pristatė savo debiutinį albumą pavadinimu „Minor Victories“. Dar nedrąsūs, itin ramūs, nesugadinti, tiesiog darantys, tai ką jie moka geriausiai – grojantys muzikos kalba. „A Hundred Ropes“, „Breaking My Light“, „Folk Arp“ – štai su kuo dabar pasitiksiu paskutinius vasaros vakarus. Patiks, kam patinka grupė „The National“.

Laikas bėgti į pagrindinę sceną, kur euforijos purslais taškysis chuliganai „Hot Chip“. Elektroninės šokių muzikos virtuozai – vieni laukiamiausių šiųmetinio „Positivus“ grupių. Ir štai, pasigirsta pirmieji „Hot Chip“ elektroniniai ritmai, publika nenustygsta vietoje, judesys po judesio. „Positivus“ didžiausia aikštė šokdinama skambant tokiems kūriniams, kaip kad „Over And Over“, „Ready For The Floor“, „Need You Now“, „I Feel Better“, „Huarache Lights“. Pagaliau jaučiama festivališka dvasia ir nuotaika.

Svarbiausias penktadienio vaidmuo atitenka muzikos prodiuseriui, Dj, solo performeriui – Mark Ronson, kuris dirbo su Amy Winehouse, Bruno Mars, Adele, Lady Gaga ir kt. Po anksčiau minėtų susiklosčiusių aplinkybių, brito programa buvo perkelta iš antros pagal dydį scenos „Nordea“ į pagrindinę „Lattelecom“. Jubiliejinio „Positivus“ pagrindinė aikštė virto dideliu šokių klubu. Mark Ronson žaidžia pultu, nuolat ragina publiką šėlti kartu skambant tokiems spalvingiems kūriniams, kaip kad „Uptown Funk“, „Valerie“, „Feel Right“, „Bang Bang Bang“, „I Can‘t Lose“ ir kt. Skeptiškai žiūrėjau į Mark Ronson pasirodymą pagrindinėje scenoje ir geriausiu laiku. Visgi britas įsijautė puikiai į šį vaidmenį, paruošė energingą setą, kurį papuošė fejerverkai, pozityvi vakarėliška nuotaika.


Antroji festivalio diena (liepos 16 d. šeštadienis)


Šeštadienis festivalio lankytojus apdovanojo giedru dangumi ir vasarišku karščiu, tad pagaliau buvo galima pilnai pasimėgauti tuo, ką siūlė tikrai nuostabi festivalio vieta – vėsiu Baltijos jūros vandeniu. Kol vieni leido laiką paplūdimyje, kiti – ilgose eilėse prie dušų, melomanai judėjo link didžiųjų festivalio scenų.

Pirmasis į pagrindinę „Lattelecom“ sceną lipo amerikietis Baio, lydimas vos vieno gitaristo. Publika rinkosi sunkiai ir pradžioje hipsterišką duetą lydėjo šiek tiek nejauki atmosfera, mat kaip pats atlikėjas prisipažino, dažniausiai Baio tenka groti mažose ir tamsiose erdvėse, o ne miškų apsuptuose festivaliuose, tad su festivališkai nusiteikusia publika Baio sekėsi bendrauti išties sunkokai. Visgi tiek atlikėjas, tiek žiūrovai kiek atsigavo, kuomet Baio užgrojo „INXS“ koverį „Need You Tonight“, o daugiausią ovacijų, žinoma, sulaukė turbūt kiekvienam girdėtas Baio hitas „Sister of Pearl“.

Kol didžioji dalis latvių vis dar šėlo su tikriausiai Latvijoje itin populiaria grupe „Dzelzs Vilks“, į didžiąją sceną ruošėsi lipti vos prieš kelias dienas Lietuvoje koncertavusi britų atlikėja Joss Stone. Nors prieš festivalį klausyta Joss Stone muzika įspūdžio nepaliko, tačiau ant scenos britė įrodė mokanti prikaustyti dėmesį. Ilga spalvota suknele ir daugybe aksesuarų pasipuošusi atlikėja į sceną užlipo basa ir tiesiog tryško pozityvumu, kas itin atitiko festivalio dvasią. Jau antrosios dainos metu J. Stone nulipo nuo scenos ir ilgą laiką praleido visai šalia gerbėjų – tai pasikartojo dar ne vieną kartą. Joss Stone viso pasirodymo metu nenustygo vietoje, kas netgi šiek tiek erzino, mat kartais atlikėja tiesiog dingdavo iš scenos be jokių paaiškinimų, palikdama publiką nežinioje. Pasirodymo pabaigoje hipišką atmosferą dar labiau paryškino atlikėjos atsineštas glėbys saulėgrąžų, kuriomis Joss Stone apdovanojo keletą žiūrovų. Nors muzika ir nesužavėjo, visgi Joss Stone savo bendravimu ir energija paliko visai teigiamą įspūdį.

Kiek vėliau „Nordea“ scenoje pasirodė Seinabo Sey su grupe. Švedų atlikėja pasižymi nuoširdumu – pasidalino keliomis trumpomis istorijomis apie savo karjerą, kūrybą ir netgi asmeninį gyvenimą. Atlikėja praėjusių metų spalį išleido debiutinį studijinį albumą „Pretend“, kuris susilaukė didelės sėkmės Švedijoje, o ir „Positivus“ festivalyje buvo nemažai jos fanų. Seinabo Sey pasirodymas buvo itin paprastas, bet kokybiškas, o jį vainikavo dar 2013 m. išleistas singlas „Younger“.

Po ramių Seinabo Sey dainų minia judėjo link didžiosios scenos, kuri jau buvo paruošta britui John Newman. Britų atlikėjas dar praėjusį mėnesį savo naujausią albumą „Revolve“ pristatė Vilniaus Kalnų parke, o šį šeštadienį panašią programą atliko ir „Positivus“ festivalyje. Skambėjo ne tik dainos iš naujojo albumo, bet ir garsiausios dainos „Cheating“, „Losing Sleep“ bei „Love Me Again“ iš debiutinio albumo „Tribute“. Itin daug ovacijų sulaukė John Newman kartu su Calvin Harris įrašytas hitas „Blame“. J. Newman atliko ir visiškai šviežią C. Harris sukurtą vasarišką dainą „Olé“. Kaip visada John Newman tryško energija, kurią perdavė ir miniai. Gaila, tačiau brito balsas buvo prikimęs ir kartais tiesiog dingdavo muzikos visumoje.

Keista, tačiau viena svarbiausių šeštadienio grupių – „Mercury Rev“ – daug žiūrovų nesulaukė. Amerikiečiai surengė žaismingą pasirodymą – jau antrosios dainos metu grupės lyderis Jonathan Donahue išsitraukė butelį vyno, o vėliau pasigirdo pjūklo garsai. Vargu, ar jaunimo pamėgto „Positivus“ festivalio scena yra geriausia vieta devinto dešimtmečio pabaigoje susikūrusiai grupei, tačiau buvo smagu išgirsti garsiąją „Goddess On A Hiway“.

Po roko veteranų „Mercury Rev“ pasirodymo pagaliau atėjo metas ilgai lauktai prancūzų elektroninės muzikos grupei „M83“. Grupės lyderis Anthony Gonzalez nebuvo itin linkęs bendrauti su žiūrovais, tad bent jau pasirodymo pradžioje atrodė, jog „M83“ buvo tarsi nesuprasti „Positivus“ publikos. Visgi garsioji „Midnight City“ tikrai visus išjudino. Itin džiugu buvo pamatyti scenoje prie „M83“ prisijungusią Mai Lan, kurios balsas skamba net keturiose naujausio „M83“ albumo „Junk“ dainose. Šviesomis ir kosmonautiškai nuostabia muzika hipnotizuojantis „M83“ pasirodymas buvo tiesiog nuostabi dienos pabaiga.


Trečioji festivalio diena (liepos 17 d. sekmadienis)


Sekmadieninio rytas pasitiko nykiu lietumi. Galiausiai šiek tiek prasisklaidžius debesims, išlindus saulės spinduliams, laikas pamatyti vieną iš festivalio atradimų – grupę „Haelos“. Harmoningieji britai savo stilių apibūdina dark euphoria (liet. tamsi euforija) – ką ir galima pajausti jų gyvo pasirodymo metu. Emocianaliai išnešantys tave į kitą pasaulį, labai malonūs ausiai, muzikinei sielai. Įsivaizduoju „Haelos“ grojant savo kūrinius – „Seperate Lives“, „Pray“, „Earth Not Above“ Vilniaus „Lofto“ erdvėje.

Po „Haelos“ kosmoso, kojos nuveda link „Palladium“, čia į sceną lipa lietuvaitis Daddy Was A Milkman. Vis dar platybių neatrastas, paslaptingas, niekur neskubantis, oficialaus pripažinimo dar tik laukiantis. Atlikėjas debiutinį albumą „Daydreaming“ pristatys jau liepos 27 d. Vilniuje. Labai džiugu, jog „Positivus“ organizatoriai pasikvietė šį itin perspektyvų, šviesią muzikinę ateitį sukursiantį atlikėją. Sprendžiant iš susirinkusios publikos, Daddy Was A Milkman tikrai įnešė nemažai pozityvo, jai padovanoti kūriniai – „Breathe In“, „Seasons“, „Sleeping Alone“, „Read My Mind“.

Kadangi tuo pat metu, kaip ir Daddy Was A Milkman, pagrindinėje scenoje savo koncertinę programą pradėjo funk, soul muzikos puošmena – Charles Bradley & „His Extraordinaires“. Kone jausmingiausias, emocingiausias, visomis prasmėmis gyviausias koncertas šių metų „Positivus“ festivalyje. Charles Bradley veide matyti įvairiomis emocijomis patirta jo gyvenimo kelionė, kurios kelias buvo tikrai ne visada rožėmis klotas. Jo muzikali siela apdainuoja tikrą ir kartu iškreiptą meilę. Nežinau, ar visų širdis suvirpino klausantis gyvai Charles Bradley ir atliekančio tokius kūrinius, kaip kad „The World (Is Going Up In Flames)“, „Changes“, „How Long“ – mane suvirpino.

Po emocinio Charles Bradley pliūpsnio, netoli esančioje „I Love You“ scenoje savo gitara barškino Markas Palubenka. Užsukome pasilabinti, palaikyti lietuvaičio. Nesu Marko gerbėjas, bet vyrukas tikrai myli savo gitarą ir savo kūrybos muziką. Kadangi laikas festivalyje visad spaudžia ir supranti, kad lietuvišką muziką gali išgirsti labai dažnai, skubame į „Palladium“ sceną, ten mūsų laukė amerikiečiai „Cigarettes After Sex“. Intymūs, romantiški, itin ramūs, tačiau šiek tiek per blankūs, ateinantys į vieną ausį ir išeinantys pro kitą. Ne čia ir ne dabar. Nors visgi įsivaizduoju jų klausantis, kur nors in the middle of nowhere (liet. viduryje nieko)...

Daug žadantys ne tik dabar, bet ir ateityje – „Wolf Alice“. Taip, jie čia „Positivus“ pagrindinėje scenoje. Londono ketveriukė grojantys indie, alternatyvųjį roką, nuo melancholiškų iki tikrai triukšmingai maloniai skambančių kūrinių – „Bros“, „Blush“, „Freazy“, „Moaning Lisa Smile“, „Lisbon“. Ateities indie žvaigždės? Neabejotinai. Grupės veidas – vokalistė Ellie Rosell – žavi, vienu metu galinti būti stipri ir trapi. Ačiū „Positivus“ už šių dienų naujienas, atradimus, nes tuo ir žavi šis latvių perlas.

„Oh Wonder“ – dar viena jauna grupė pasirodžiusi „Positivus“ festivalyje. Indie-pop muzika žadinantys klausytojų širdis. Išties, kone nuoširdžiausia šiųmetinio „Positivus“ grupė, kurią sudaro tik du nariai – Josephine Vander Gucht ir Anthony West. Šis britų duetas išties pakerėjo paskutinį festivalio vakarą atlikdami kūrinius iš debiutinio albumo – „Drive“, „Technicolour Beat“, „All We Do“. Tikri, šilti, pozityvūs.

Paskutinė festivalio diena toli gražu dar nesibaigė. Pagrindinėje scenoje elektroninės muzikos spinduliuote vaibina prancūzai „Air“. „Positivus“ pagrindinė aikštėje esanti minia paskęsta intymiai ateiviškų ir melodingų garsų jūroje. Skamba tokie garsūs legendinio prancūzų dueto įrašai, kaip kad „Cherry Blossom Girl“, „Sexy Boy“, „La Femme d'Argent“, „Playground Love“. Grįžtama į praeitį, pasineriama į nostalgiją, į psichodelinių minčių kamuojamą festivalio atmosferą.

Netrukus, „Nordea“ sceną uždarys kanadietė Grimes. Šią atlikėją teko jau matyti prieš kelias savaites Lenkijos festivalyje. Žinia apie jos pasirodymą „Positivus“ išties labai nudžiugino. Asmeniniam grojarašty jau keletas metų sukasi Grimes kūryba, susipažinta su atlikėjos idėjiškais, kūrybos nestokojančiais vaizdo klipais, jos elgesiu scenoje, įvaizdžiu ir t.t. Na, kaip tikras gerbėjas, žinau ko laukti scenoje. Išties Grimes kitokia, savotiška, unikali. Sutiksiu, jog ji daugiau performerė, o ne koncertinė atlikėja. Muzikinės gyvybės gal ir trūksta scenoje, o kai kam sunku suprasti ir jos chaosą, rėkimą, judėjimą, kitus elementus. Kam patinka japonų kultūra – anime, manga, tam turėtų patikti ir Grimes. Žavi mane Grimes beprotybė, jos atlikti kūriniai – „Venus Fly“, „Genesis“, „Go“, „Oblivion“, „World Princess Part II“. Nors ir sunkiai įsivažiavo „Positivus“ publika, nebuvo tokio paties reivo vakarėlio, kurį išgyvenau Lenkijos festivalyje, visgi šaunu, jog organizatoriams pavyko pagardinti jubiliejų šiek tiek kitoniškesniais prieskoniais ir įvairesnėmis spalvomis.

Na, ir galiausiai, festivalio uždarymas patikėtas gyvai legendai, roko ikonai – Iggy Pop. Kultinio trejetuko (D. Bowie, L. Reed) narys. Turbūt daugelis buvusių „Positivus“ festivalyje turėjo neeilinę progą, pirmą ir paskutinį kartą pamatyti 69-erių metų Iggy Pop. Pankroko šelmis dar šiais metais pristatė albumą „Post Pop Depression“, kurį įrašė kartu su Josh Homme (grupės „QOTSA“ vokalistu), tačiau sekmadienį, jei neklystu, buvo atliktas tik vienintelis šio darbo vaisius – „Gardenia“. Nėra ko čia liūdėti, Pop‘as jubiliejiniam festivaliui „Positivus“ padovanojo ne tik savo ankstesnės grupės „The Stooges“ kūrinius, tačiau ir pankroko dvasią atspindinčius šedevrus – „The Passenger“, „Lust for Life“, „Nightclubbing“, „Sixteen“, „Sister Midnight“. Pats Iggy scenoje pusiau nuogas, seno žmogaus odoje, tačiau viduje vis dar kupinas pankrokiško kraujo. Spjaudosi, laksto, maivosi, mielai pozuoja su pirmos eilės publika, nesiliaujamas judesys, trepsėjimas, į visas puses besimėtantys ilgi amerikiečio plaukai. Net ir šlubuojantis Iggy atiduoda save 100 proc., džiaugėsi „Positivus“ minia, aplinka. Išties pozityvu būti šio festivalio, 10-ojo karto dalimi, kuomet scenoje matai šėlstant gyvą legendą. Stiprybės tau, Iggy.

Festivalio summa summarum, su skauduliais atidarytas jubiliejinis „Positivus“, momentais virtęs į „Negativus“, iki pilnos laimės tikrai pritrūko kone puslitrio emocijų užtaisyto butelio, tačiau triumfalinis Iggy Pop uždarymas leido pamiršti visas festivalio nesėkmes, nors ir nebuvo tradicinių paskutinio vakaro fejerverkų, juk ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kaip visada, „Positivus“ festivalyje patirti muzikiniai atradimai, pozityviai nusiteikę žmonės. „Positivus‘ai“ – sugrįžk kitais metais, dar geresnis ir dar labiau pozityvesnis.


Renginyje lankėsi, vertino Eligijus Zaburas ir Margarita Sargautytė

Nuotraukų galerijos autorius - Margarita Sargautytė